skola

Iš pradžių – 13 tūkst. litų skola Savivaldybei, paskui – teisėsaugos pareigūnų apklausa dėl šešių gimdymų namuose. Jei Seimas nuspręs, kad vaikai iki dešimties metų negali būti palikti be priežiūros, devynių atžalų mamos 42-ejų Ritos Kursienės „nusikaltimų“ sąrašas dar pailgės. Iš 3000 Lt besiverčiančiai 11-os asmenų šeimai pasisamdyti auklę nerealu.

Panevėžyje, penktame pagal dydį Lietuvos mieste, vidutinis darbo užmokestis gerokai atsilieka nuo šalies vidurkio. Be to, įsiskolinimai bankams, greitųjų kreditų bendrovėms ar už komunalines paslaugas mieste ir rajone augo sparčiausiai šalyje, o vidutinė vieno skolininko pradelsta suma siekė daugiau nei 11 tūkst. litų.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos ir Seimui teikiamos įstatymų pataisos, kuriomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui fiktyviais skolos rašteliais, vekseliais ir akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis. Teisėsaugai pradėjus realią kovą su neteisėtu praturtėjimu, išaiškėjo įstatymų spragos, kurios trukdo įrodyti neteisėto praturtėjimo atvejus.

Vyriausybė sutiko paskolinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai - "Sodrai" - 914 mln. litų iki 2021 m. už 4,321 proc. metinę palūkanų normą jos pinigų srautams subalansuoti. Nutarime kartu nustatoma, jog paskola pradedama grąžinti nuo 2021 m. sausio 20 d. lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį. Finansų ministras Rimantas Šadžius paprastai aiškina Vyriausybės sutikimo priežastis - esą "Sodros" biudžetas yra deficitinis. "Sodros" biudžetas, patvirtintas 2013 m., yra deficitinis.

Kinijos kompanijų įsiskolinimas per pastaruosius penkerius metus padidėjo nuo 604 mlrd. iki 1,07 trilijono dolerių, informuoja "Bloomberg", remdamasi savo pačios skaičiavimais. "Bloomberg" suskaičiavo 3 tūkst. 895 nefinansinių organizacijų, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, skolas. 2012 metais Kinijos bankai išdavė kompanijoms 8,2 trilijono juanių (1,3 trilijono JAV dolerių) naujų paskolų, tai 10 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

Mažėjant gyventojų, savivaldybės surenka mažiau mokesčių, todėl kai kurie miestai ir rajonai jau skolinasi tam, kad grąžintų pradelstas skolas. Nors Lietuva pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) sparčiai kyla iš ekonominės krizės duobės, miestų ir rajonų merai teigia, kad savivaldybėse dabar prasčiausia finansinė situacija, kokia tik yra buvusi. Savivaldybių skolos viršija 1,73 mlrd.

Europos bankai anksčiau nei planuota sumokės Europos centrinio banko (ECB) per pirmąjį trejų metų aukcioną 2011 m. suteiktus kreditus už 137,2 mlrd. eurų. Tai skelbiama penktadienį Frankfurte prie Maino paviešintame Vokietijos centrinio banko pranešime. Analitikai tikėjosi, kad bus apmokėta daug mažesnė suma - 50-100 mlrd. eurų. Paraiškas apie tai, kad kitą savaitę grąžins ECB pinigus, pateikė 278 bankai.

Siūlomas daugiabučių renovacijos modelis daugelio Lietuvos savivaldybių netenkina ir tokio pagreičio, kaip tikisi Vyriausybė, būstų renovacijai nesuteiks. Tai antradienį po Vyriausybėje vykusio premjero Algirdo Butkevičiaus susitikimo su Lietuvos savivaldybių merais žurnalistams pareiškė Savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Didžiausia Lietuvos savivaldybių bėda – metų metus besivelkančios skolos, kurios susidarė dėl to, kad savivaldybių finansavimas yra nepakankamas. Tai po antradienį Vyriausybėje vykusio Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus susitikimo su Lietuvos miestų bei rajonų savivaldybių merais sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. ,,Skolos yra nepakankamas finansavimas.

Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybėje bus pristatytas 2013 metų sostinės savivaldybės biudžetas. Meras Artūras Zuokas žada, kad šio dokumento projekte bus pateikta visa informacija apie finansinę Lietuvos sostinės padėtį. ,,Rytoj Viniaus miesto savivaldybė pristatys biudžeto projektą, ir bus pateikti visi skaičiai. Vilniaus miesto finansinės skolos yra 600 mln. litų“, - antradienį žurnalistams sakė Vilniaus meras.

 Panevėžio miesto apylinkės teisme – vaikus išlaikyti vengiantys tėvai. Geriau alkanam gulti, nei su skola keltis – moko liaudies išmintis. Tačiau šiais laikais skolų slegiami pečiai – jokia retenybė, vieni bankams, kiti firmoms, draugams, o treti ir saviems vaikams skolingi.

Fizinių asmenų bankrotu Lietuvoje galėtų pasinaudoti daugiau nei 12 500 šalies gyventojų, kurių pradelsti mokėjimai siekia arba viršija 25 000 litų. Iš viso gyventojai, kurie galėtų bankrutuoti, bendrai delsia padengti įsiskolinimų už 2,49 mlrd. litų, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenys.

Rygos gyventojų skolos už šildymą šilumos tiekimo bendrovei "Rigas siltums" šiuo metu siekia 26 mln. latų, antradienį teigė įmonės valdybos narė Biruta Kruzė. Ši suma turi būti sumokėta iki sausio 20 d. B. Kruzė paragino Rygos gyventojus susimokėti skolas, nes įmonė 83 proc. už skolas gautos sumos skiria šilumai tiekti. 2012 m. gruodį dėl nukritusios temperatūros ir dujų kainos kilimo Rygos gyventojų sąskaitos už šildymą padidėjo 63 proc., palyginus su 2011 m. gruodžio mėnesiu.

Jei Lietuva nuspręs parduoti savo tarptautines obligacijas, jos sulauks didelės paklausos, nes taip nauja šalies Vyriausybė parodys, kad ketina laikytis fiskalinės drausmės, teigia „Royal Bank of Scotland“.  Lietuva gali pasiūlyti apie 500 mln. JAV dolerių vertės obligacijų, tačiau dar neaišku, kuria valiuta, skelbia „Bloomberg News“. Taip bus siekiama apmokėti 2,5 mlrd.

JAV perkopus 16 trln. JAV dolerių skolos „lubas“ pradėta ieškoti būdų, kaip sumažinti skolą, kad būtų išvengta bankroto. Vašingtone pasklido kalbos apie 1 trln. JAV dolerių vertės monetos nukalimą. Nors specialistai teigia, kad tai yra tiesiog triukas, pasak jų, jis gali būti vienintelis pakankamai pamišęs būdas kovoti su „beprotiška“ skolos lubų idėja. Finansų analitikas Cullenas Roche sakė, kad monetos idėja yra „iš dalies rimtai“ svarstoma Vašingtone.

Vokietija pirmadienį išplatino šešių mėnesių trukmės obligacijas su nulinėmis palūkanomis už 2,587 mlrd. eurų. Jų paklausa 2,1 karto viršijo pasiūlą. Praėjusį kartą analogiškų obligacijų paklausos ir pasiūlos santykis sudarė 2,5 proc. Obligacijų palūkanos sudaro -0,009 proc. Praėjusį kartą analogiškų obligacijų palūkanos sudarė -0,0017 proc. Pirmadienį Nyderlandai taip pat išplatino savo obligacijas su nulinėmis palūkanomis. Jos platintos jau du kartus: trijų mėnesių trukmės už 2,83 mlrd.

Dujų atsargos Graikijoje dabartinėmis žaliavos kainomis, preliminariniais duomenimis, gali būti vertinamos 427 mlrd. eurų, arba 213 proc. šalies BVP. Apie tai praneša vietos portalas Capital.gr, remdamasis „Deutsche Bank“ lapkričio mėnesio ataskaita. Atsižvelgiant į išlaidas žaliavos gavybai ir atlyginimus darbuotojams, valstybės pelnas gali siekti 214 mlrd. eurų, arba 107 proc. Graikijos BVP.

Buvusios grupės „N.E. O“ eksvokalistas Tadas Lukoševičius suimtas trims mėnesiams. Vyriškis skolinosi pinigus iš pažįstamų ir jų negrąžindavo. Jo skola siekia dabar beveik 500 tūkstančių litų. T. Lukoševičius sulaikytas Kaune viename iš barų. Jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Suimtasis teigia neturįs iš ko gyventi, o skolinosi pinigus už nemažus procentus.

 Skolose skęstantis Vilniaus „Sakalų“ klubas antradienį sugebėjo sumokėti Baltijos krepšinio lygai (BBL) dalį 7284,81 Lt siekiančios skolos. Tai patvirtino lygos direktorius Romualdas Brazauskas. „Šiandien sulaukėme vilniečių mokėjimo, jie padengė sutartą skolos dalį, tad klubas šiai dienai nėra šalinamas iš lygos Kitos dalies lauksime artimiausiu metu“, – teigė lygos vadovas.

Nekilnojamojo turto (NT) kainos pasiekė dugną – gera žinia svarstantiems įsigyti ir taupantiems pradiniam įnašui, tačiau ką daryti suskubusiems nusipirkti NT dar iki sunkmečio, kai kainos siekė rekordus, o bankai be didelių vargų suteikdavo kreditą pastogei, nors dabar būsto vertė žnegtelėjo bene perpus – bent 40 proc.

Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) susitarė skirti Graikijai naują finansinę paramą. Apie tai informuoja rbc, remdamasi Europos centrinio banko (ECB) vadovo Marijaus Dragio (Mario Draghi) pareiškimu. Visa suma vienu kartu bus pervesta į Atėnų sąskaitas. M. Dragio nuomone, taip pavyks sumažinti neapibrėžtumą ES ir tuo pat metu sustiprinti pasitikėjimą tarp Graikijos ir kitų Bendrijos narių.

Advokatai, teikiantys valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, skundžiasi augančia jiems valstybės skola, siekiančia pusantro milijono litų. Jeigu iki gruodžio valstybė su jais neatsiskaitys, kai kurie advokatai žada gruodį teisinės pagalbos neteikti. Advokatų taryba siūlo keisti garantuotos teisinės pagalbos skyrimo tvarką. „Asmeniškai man [skolinga] 14 tūkstančių, o kitiems advokatams šešiems po 2–3 tūkstančius litų.

Nors ir smarkiai vėluodama, tačiau sulaukusi plataus visuomenės, ekonomistų ir politikų pritarimo, prieš aštuonerius metus Lietuvoje buvo pradėta pensijų sistemos reforma. Jos esmė – atsisakyti praėjusį šimtmetį pasaulyje dominavusios einamaisiais mokėjimais grįstos sistemos ir pereiti prie individualaus lėšų kaupimo pensijų fonduose. Šią savaitę viešojoje erdvėje buvo pažerta argumentų, neva ši reforma yra plataus masto apgavystė.

Trumpam laikotarpiui besiskolinantys gyventojai dažniau galvoja apie paskolos tikslą, o ne savo finansines galimybes ją grąžinti. Beveik kas trečias skolinasi kasdienėms gyvenimo išlaidoms, 12 proc. – jau esamoms skoloms padengti. Tokias tendencijas atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas. Apklausos duomenimis, skolintis trumpalaikio ar vidutinio laikotarpio reikmėms per pastaruosius dvejus metus yra tekę 30 proc. šalies gyventojų. Dar 4 proc.

Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubą valdanti viešoji įstaiga Kauno „Žalgirio“ rėmėjas įsiskolino „Sodrai“. Remiantis „Sodros“ informacinėje sistemoje pateikiamais duomenimis, šiuo metu skola sudaro beveik 766 tūkst. litų., rašo delfi.lt. „Žalgirio“ direktorius Arnoldas Masalskis yra išvykęs į užsienį, todėl pakomentuoti situacijos negalėjo, bet klubas pateikė raštišką paaiškinimą. „Skola susidarė per praėjusį krepšinio sezoną, kai 5 mln.

Per praėjusius dvejus metus užsieniečiai pacientai Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos sistemai įsiskolino 32 mln. svarų sterlingų, rodo Nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos (NHS) statistiniai duomenys, kuriais remiasi šalies spauda. Skola susidarė už įvairias operacijas ir skubios medicininės pagalbos paslaugas, kurias britų medikai suteikė užsienio turistams ir šalyje gyvenančius artimuosius ar draugus lankiusiems asmenims.

Dėl Graikijos skolos turi būti priimtas ne skubus, o rimtas sprendimas, pareiškė trečiadienį Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde, informuoja AFP.

Remiantis Estijos rinkos tyrimų instituto atlikto tyrimo rezultatais, 43 proc. Estijos gyventojų yra paėmę paskolą. Kas penktas gyventojas yra paėmęs būsto paskolą, kas aštuntas naudojosi kreditine banko kortele, o kas dešimtas yra pasirašęs automobilio lizingo sutartį. Vyrai paskolas dažniausiai ima kaip automobilio lizingą, būsto paskolą ir išsimokėtiną kreditą, o moterys dažniausiai naudojasi kreditinėmis kortelėmis ar ima smulkias paskolas.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) pirmadienį pareiškė, kad ilgai laukta tarptautinių kreditorių „trejeto“ - Europos Sąjungos (ES), Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) - ataskaita apie Graikijos ekonominių reformų programą yra teigiama, informuoja AFP.

Lietuvos bankas, nuo šių metų perėmęs smulkiųjų vartojimo (greitųjų) kreditų priežiūrą, imasi griežtesnių priemonių siekiant pažaboti kreditus teikiančias bendroves. Priemonių imtis paskatino 7 procentai „blogų“ paskolų. Absoliuti didžioji dauguma imančių greituosius kreditus yra jaunimas, prasiskolinusiųjų - taip pat. Įvertinęs sparčią greitųjų kreditų rinkos ekspansiją, Lietuvos bankas tokių kreditų teikėjams artimiausiu metu pradės taikyti atsakingojo skolinimo reikalavimus.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ (S&P) padidino ilgalaikį Latvijos skolinimosi reitingą vienu punktu iki BBB. Kaip pastebima reitingų agentūros pareiškime, tokiam sprendimui įtakos turėjo prognozuojamas mažesnis įsiskolinimas. "Didindami reitingą tikimės, kad Latvijos valstybės skola sumažės, ir tai padės sustiprinti šalies ekonomiką, - teigiama pranešime.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė atsiriboja nuo vertinimų dėl Ūkio banko, už rekordinę 357 mln. litų sumą perėmusio Vilniuje esančio blogos būklės „Žalgirio“ stadioną, veiklos. „Prezidentė neturi teisės kištis į komercinių struktūrų veiklą, ir aš to nedarysiu. Savo nuomonę dėl Ūkio banko pastarojo meto sprendimų jau yra pareiškęs Lietuvos bankas, ir aš jos nekomentuoju“, – sakė Kaune, visuotiniame teisėjų susirinkime, dalyvaujanti šalies vadovė.

Keletą metų nuostolingai veikęs Tauragės knygynas jau poryt gali sulaukti naujų savininkų. Knygyno nuostolinga veikla jau seniai reikalavo kardinalių sprendimų. Juk augančias skolas subsidijų forma dengėme mes, mokesčių mokėtojai.

Keturis mėnesius mažėję įmonių pradelsti mokėjimai spalį padidėjo 82 mln. litų, o bendras įsiskolinimų portfelis pasiekė 5,2 mlrd. litų. Didžiausiu tempu verslo įsiskolinimai padidėjo bankams ir kredito unijoms, o sparčiausiai sumažėjo telekomunikacijų paslaugas teikiančioms bendrovėm. Kreditų biuro „Creditinfo" duomenimis, praėjusį mėnesį laiku nepadengtų įsiskolinimų turėjo daugiau nei 34 tūkst. įmonių, arba maždaug kas antra Lietuvos įmonė.

Skolose skendintis Japonijos miestas žada persivadinti didžiausią pinigų sumą už tai pasiūlysiančio žmogaus sugalvotu vardu. Vakarinėje Osakos prefektūroje esantis miestas, kuris kol kas vadinasi Izumisano, kreditoriams skolingas daugiau kaip 100 mlrd. jenų (1,25 mlrd. dolerių), teigė pareigūnas, pridurdamas, kad dėl to iš dalies kaltas netoli esantis Kansai tarptautinis oro uostas.

Pasibaigus antrajam šių metų ketvirčiui valstybių skolos santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) euro zonoje pasiekė 90,0 proc., palyginti su 88,2 proc. BVP rodikliu po pirmojo ketvirčio. Visoje Europos Sąjungoje (ES) skola padidėjo nuo 83,5 iki 84,9 proc. BVP. Palyginus su antruoju praėjusių metų ketvirčiu, valstybių skola išaugo ir euro zonoje (nuo 87,1 iki 90,0 proc.), ir visoje ES (nuo 81,4 iki 84,9 proc.). Antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos skola sudarė 44 mlrd. 157 mln.

Siūloma įteisinti, kad socialinis būstas nesuteikiamas, o jau sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, jeigu socialinio būsto nuomininkas turi daugiau kaip 10 tūkst. litų skolos valstybei už administracinius teisės pažeidimus. Tokį Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio papildymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Evaldas Jurkevičius.

Lie­tu­vos vals­ty­bė emig­ran­tės, gy­ve­nan­čios Nor­ve­gi­jo­je, pa­rei­ka­la­vo grą­žin­ti jos duk­rai mo­kė­tus ali­men­tus, nors mer­gai­tė te­be­gy­ve­na ir mo­ko­si Lie­tu­vo­je. Vai­kų iš­lai­ky­mo fon­das mo­te­riai pa­tei­kia kal­ti­ni­mą: ji nein­for­ma­vo apie pa­si­kei­tu­sią sa­vo gy­ve­na­mą­ją vie­tą.

Remiantis Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, ES ir euro zonos biudžeto deficitas praėjusiais metais sumažėjo, tačiau viešoji skola vis tiek išaugo. Tarp valstybių, kurių biudžeto deficitas pernai viršijo 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), buvo ir Lietuva, jos deficitas siekė 5,5 proc. Lietuva minima tarp valstybių, kurių viešosios skolos pernai buvo mažiausios. Estijos skola siekė 6,1 proc. BVP, Bulgarijos - 16,3 proc. BVP, Liuksemburgo - 18,3 proc.

Prasidėjęs šildymo sezonas neramina šilumininkus. Juk šiluma ateina ir į kiekvieno namus, nors už praėjusį sezoną dar ne visi užsimokėję. Tarp jų – ir miestų savivaldybių įmonės, praneša LRT Televizijos naujienų laida „Šiandien“. Kai kurie panevėžiečiai sako skolų už šildymą bijantys kaip didžiausio uragano, todėl pirmiausiai sumokantys už būstą. „Šiaip taip susimokame. Kaip skelbia per radiją, pensininkai pirmieji susimoka.

Šiemet per devynis mėnesius „Sodros“ biudžeto deficitas buvo 343,1 mln. Lt. mažesnis negu prognozuota. Išankstiniais duomenimis, rugsėjį „Sodros“ įplaukos buvo 932,6 mln. Lt, o priskaičiuotos išlaidos – 1 mlrd. 105,9 mln. Lt. Tai yra atitinkamai 4,4 proc. (39,4 mln. Lt) ir 5,7 proc. (60 mln. Lt) daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Rugsėjo mėnesį socialinio draudimo fondo deficitas buvo 173,3 mln. Lt. Palyginti su planuotomis, „Sodros“ įplaukos rugsėjį mažesnės buvo 0,5 proc. (4,7 mln.

Ispanija antradienį surengė sėkmingą obligacijų aukcioną, per kurį pritraukė 4,9 mlrd. eurų. Neblogų rezultatų pavyko pasiekti nepaisant to, kad reitingų agentūra „Standard & Poor's“ („S&P“) pranešė sumažinusi kelių Ispanijos bankų, tarp jų „Santander“ ir BBVA, reitingus. „S&P“ praėjusią savaitę dviem padalomis sumažino pačios Ispanijos skolinimosi reitingą nuo BBB+ iki BBB-. Reitingo perspektyva - neigiama.

Per pirmuosius dvejus metus žlunga devyniasdešimt procentų bendrovių, valstybių skolos didėja milžiniškais tempais, nedarbas ir skurdas slegia vis daugiau pasaulio gyventojų ir klausantis ekonomistų prognozių apie euro zonos griūtį neatrodo, kad artimiausiu metu pasaulyje kažkas pasikeistų. Vis dėlto yra vienas būdas išspręsti visas šias problemas, įsitikinęs verslo konsultantas ir sapnų tyrėjas iš Latvijos Aleksas Blumentalis, bendrovės „Siriti“ vyresnysis partneris.

Bankrutavo Estijos krikščionys demokratai. 300 000 eurų skolų turinčią partiją teismas penktadienį paskelbė bankrutavusia, pranešė Estijos radijas. 1998-aisiais įsteigta Estijos krikščionių demokratų partija per pastaruosius dvejus rinkimus nepateko į parlamentą. Dabar ji ketina apskųsti teismo sprendimą.

Gyventojai nuo šiol gali lengviau apsisaugoti nuo sukčių, kurie apgaule išvilioja asmens duomenis ir kito asmens vardu gauna greituosius kreditus. Tam sukurtas Nepageidaujančių greito kredito asmenų registras, kuris taip pat sudarys prielaidas gyventojams apsaugoti savo giminaičius nuo perteklinio greitųjų kreditų ėmimo. Paslauga „Nepageidauju greito kredito“ aktyvuojama internetu per asmeninės kredito istorijos sistemą „Manocreditinfo.

Prog­no­zuo­ja­ma, kad šil­dy­mo se­zo­nas pra­si­dės jau po po­ros sa­vai­čių. Nau­jas se­zo­nas – nau­jos ir są­skai­tos. Tei­gia­ma, kad Šiaulių mies­te šil­dy­mas pigs la­biau­siai ša­ly­je – net 16,6 pro­c. Gy­ven­to­jų tai vis tiek ne­džiu­gi­na, nes yra ir to­kių, ku­rie dar neat­sis­kai­tė už praė­ju­sio se­zo­no šil­dy­mą. At­ro­dy­tų žmo­nės tu­rė­tų dai­ry­tis pi­ges­nių šil­dy­mo bū­dų, bet šie­met nė vie­nas na­mas neat­si­jun­gė nuo cent­ra­li­zuo­tos šil­dy­mo sis­te­mos.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė prognozuoja, kad metų pabaigoje valstybės skola sudarys 40 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o kitąmet laikantis atsakingos finansų politikos ji dar mažės. „Valstybės skola šių metų pabaigoje, mes manome, kad sudarys apie 40 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai ir toliau išliks viena iš mažiausių skolų Europos Sąjungoje.

Neseniai skaitydamas vieno žinomo ekonomisto straipsnį, kuriame jis atgailauja už pavojingas mūsų šalies ekonomikai klaidas, padarytas jam esant valdžioje, susidarė įspūdis, kad jam taip ir liko nesuvokta skolos sąvoka. Finansinės skolos, valstybės skolos, moralinės skolos prieš tautą, kuri juos išrinko. Pastarieji pareiškimai ekonominėmis temomis mane glumina savo minties seklumu ir siaurumu.

Graikija nemaloniai nustebino tarptautinius kreditorius. Per atliktą šalyje patikrinimą jie nustatė, kad Graikija nepateisino analitikų lūkesčių. Šalies biudžeto deficitas pasiekė 20 mlrd. eurų, arba dukart daugiau, nei prognozavo ekspertai, praneša Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“, kuris, savo ruožtu, rėmėsi tarptautinių kreditorių „troikos“ (ES, ECB ir TVF) rengiama ataskaita.