Klimpsta į skolas
Jau trečius metus „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vykdomas tyrimas, kaip skiriasi gyvenimo kokybė atskirose savivaldybėse, atskleidė, kad Panevėžys, nors ir penktas pagal dydį šalies miestas, pagal vidutinį darbo užmokestį gerokai atsilieka nuo kur kas mažesnių miestelių. Didžiausią nerimą kelia tai, kad Panevėžio miesto ir rajono gyventojų pradelsti mokėjimai augo sparčiausiai šalyje.
Be to, panevėžiečiai sparčiai senėja – vidutinis jų amžius – 42 metai. Vadinasi, pritraukti naujų investuotojų konkurencinga darbo jėga lieka vis mažiau vilčių.
Kaip teigė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė, trečius metus vykdyta savivaldybių lyginamoji analizė atskleidė, kad šiaurės rytų Lietuvoje esančių savivaldybių, nors jas skiria tik kelios dešimtys kilometrų, ekonominė ir socialinė situacija nevienoda.
Didžiausias iššūkis rytų Lietuvai – darbo jėgos konkurencingumo atkūrimas, investicijų, kuriančių darbo vietas, pritraukimas ir gyventojų verslumo skatinimas. O Panevėžio regionui aktualiausias per recesiją itin užaugusios pradelstų mokėjimų naštos mažinimas.
Jaunimas išvažiuoja ir dėl mažų atlyginimų
Vienas pagrindinių rodiklių, rodančių gyvenimo kokybę, yra gyventojų kaita. Visoje šalyje per metus sumažėjo apie 1,5 proc. gyventojų. Pastaraisiais metais emigracijos mastai mažėja: 2001 m. emigruojančiųjų srautai, palyginti su 2010-aisiais, sumažėjo daugiau nei trečdaliu, o 2012-aisiais – dar 20 proc., vis daugiau emigrantų sugrįžta.
Panevėžio krašto didžiausia problema – ne emigracija, o gyventojų senėjimas. Panevėžio gyventojų vidutinis amžius – 42 metai. „Kuo vyresnė visuomenė, tuo darbo jėga mažiau konkurencinga ir palanki investicijoms. Investuotojai linkę mažiau investuoti ir kurti naujas, su aukštosiomis technologijomis susijusias ir automatizuotas darbo vietas“, – sakė O. Bložienė.
Kita vertus, didesnis nedarbas ir mažesni atlyginimai neskatina savivaldybėse pasilikti jaunų ir kvalifikuotų specialistų. Ir Panevėžio mieste, ir rajone bendras nedarbo lygis buvo didesnis nei šalies vidurkis. Mieste per dvejus metus jis liko nepakitęs ir siekė 12 proc., o rajone nuo 13,9 proc. 2011 m. sumažėjo iki 13,5 proc. 2012-aisiais.
Džiuginamos tendencijos tik tos, kad Panevėžio rajone stebimas vidutinio atlyginimo kilimas. Per metus jis išaugo nuo 1273,9 iki 1357,7 lito, tačiau tiek miesto, tiek rajono dirbančiųjų vidutinis darbo užmokestis keliais šimtais litų atsilieka nuo šalies vidurkio, kuris yra 1686 Lt. Vilniečių į rankas gaunamas vidutinis atlyginimas – 1931 Lt.
„Atotrūkis tarp savivaldybių išlieka labai didelis. Vilniuje, Klaipėdoje, Jonavoje, Visagine, Mažeikiuose darbo užmokestis yra daug didesnis už šalies vidurkį, ir pasivyti šiuos miestus labai sudėtinga. Paradoksas, bet tuose miestuose, išskyrus sostinę ir Klaipėdą, nedarbas labai didelis. Vidutinį darbo užmokestį kelia tik tam tikrų įmonių darbuotojai“, – teigė O. Bložienė.
Panevėžio regionas išsiskiria tik didžiausiomis senjorų gaunamomis pensijomis „Swedbank“Asmeninių finansų instituto vadovės teigimu, Panevėžio regionas išsiskiria didelėmis pensijomis tik todėl, kad Panevėžys kažkada buvo pramonės centru, tačiau po kelerių metų situacija turėtų pasikeisti radikaliai.
Pašalpų gavėjų daugėja
Kitas svarbus rodiklis, rodantis gyvenimo kokybę, yra socialinių pašalpų gavėjų skaičius. Visoje Lietuvoje pernai pirmą kartą nuo 2005-ųjų socialinės pašalpos suma, tenkanti vienam jos gavėjui, per metus sumažėjo 7 proc., o bendra išmokėta suma sumažėjo 3,1 proc. Tačiau gavėjų padaugėjo 4,53 proc.
Tiek Panevėžio mieste, tiek rajone pašalpų gavėjų skaičius taip pat augo, nors rajono savivaldybė ir dalyvavo eksperimente, kai pačioms savivaldybėms buvo suteikta teisė savo nuožiūra skirti socialinę piniginę paramą.
Panevėžio mieste socialinę paramą gavo 156 gyventojai iš tūkstančio, o rajone – 179. Per metus sumažėjo šeimų, kurių vaikams skiriamas nemokamas maitinimas mokyklose. Rajone buvo mažiau gaunančiųjų kompensaciją būstui išlaikyti, o mieste jų šiek tiek padaugėjo.
„Socialinės pašalpos didžiajai daliai Lietuvos žmonių vis dar yra svarbus pajamų šaltinis. Pokyčiai tik tokie, kad pernai pirmą kartą per septynerius metus nustojo augti socialinės pašalpos suma, tenkanti vienam jos gavėjui. Tam įtakos turėjo nuo metų pradžios įsigaliojusi nauja tvarka – buvo sumažinta gaunamos pašalpos suma, šiek tiek pagerėjo nedarbo rodikliai, pasiteisino eksperimentas penkioms bandomosioms savivaldybėms“, – vardijo O. Bložienė.
Skolos auga greičiau nei atlyginimai
Gyventojų namų ūkių ekonominę situaciją atspindi ne truputį išaugęs vidutinis darbo užmokestis, o pradelsti mokėjimai ir jų sumos. Šių metų pradžioje nebuvo nė vienos savivaldybės, kurioje vidutinis pradelstas mokėjimas būtų mažesnis nei vidutinis jos gyventojų darbo užmokestis. Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėse pradelsti mokėjimai buvo tarp sparčiausiai augusių šalyje, o vidutinė vieno skolininko pradelsta suma siekė daugiau kaip 11 tūkst. litų.
Pradelsti mokėjimai – tai mokėjimai už komunalines, telekomunikacijų paslaugas, bankams ir finansiniam ne bankiniam sektoriui, t. y. vartojimo ir greituosius kreditus, kurių mokėjimo terminas jau gerokai pavėluotas.
„Panevėžio regiono didžiausias iššūkis – smarkiai išaugę pradelsti mokėjimai. Įsiskolinimai ne bankiniam sektoriui, apimančiam vartojimo ir greituosius kreditus, sufleruoja apie finansinės drausmės stoką, tai yra kad vis dar gyvenama ne pagal galimybes. Pradelsti mokėjimai auga sparčiau nei yra grąžinami. Net 12 proc. žmonių ima greituosius kreditus ir vartojamąsias paskolas vien tam, kad padengtų kitus įsiskolinimus, tačiau tokie sprendimai trumpalaikiai ir tik pablogina situaciją“, – teigė Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje.
Tai parodo ir statistiniai skaičiai – Panevėžio miesto ir rajono gyventojai per metus atidavė daugiausia pradelstų mokėjimų nebankiniam sektoriui – greitųjų kreditų bendrovėms. Vieno asmens padengta pradelstų mokėjimų suma siekia 2427 litus.
Tačiau negalima teigti, kad su pradelstomis skolomis miesto ir rajono gyventojai tvarkėsi pavyzdingai: per metus padengtų skolų suma siekė tik 864 litus, nors mažesnių savivaldybių – Joniškio, Raseinių ar Tauragės – gyventojai sugebėjo padengti po daugiau kaip 5 tūkst. litų įsiskolinimą.
Ekonomikos atsigavimo tikėtis neverta
Panevėžys – vyresnių žmonių miestas, o tokie verslumu neišsiskiria. Apskritai Lietuvoje 2012-aisiais verslo liudijimų sumažėjo 7,7 proc.
Versliausiais išlieka kurortinių Palangos ir Neringos miestelių gyventojai, o mažiausiai verslo liudijimų išsiima kaimiškų vietovių gyventojai.
Verslo liudijimų mažėjo, bet per 2012 m. beveik 4 proc. išaugo aktyvių ūkio subjektų. Daugiausia jų atsirado didmiesčiuose ar pajūryje.
Panevėžio mieste jų padaugėjo tik šiek tiek, tačiau, palyginti su šalies vidurkiu, veikiančių ūkio subjektų 1000-iui gyventojų yra daugiau – 32,81, o šalies vidurkis – 28,09.
„Didmiesčiai niekada negalės konkuruoti su mažesniais miesteliais. Visų pirma verslas nori turėti gerą susisiekimą, kvalifikuotos darbo jėgos, puikią infrastruktūrą. Didelės savivaldybės yra traukos objektai ir gali pritraukti šalia esančias savivaldybes, bet šios negali būti pasyvios. Pati savivaldybė turi būti suinteresuota pritraukti investicijas“, – kalbėjo O. Bložienė.
Jos teigimu, naivu būtų tikėtis, kad kada nors visos savivaldybės bus patrauklios investuotojams, atvirkščiai – atotrūkis tik didės. Regioninė atskirtis, anot O. Bložienės, nėra teigiamas dalykas, ilgainiui ji gali paskatinti miestų vaiduoklių atsiradimą.
Tačiau ištrūkti iš šio užburto rato nėra taip paprasta: investuotojai aplenks tą savivaldybę, kurioje nėra konkurencingos darbo jėgos, o jeigu nebus darbo vietų, iš jos bėgs jauni žmonės. Taigi nebus didelis vidutinis darbo užmokestis, augs gyventojų skolos, daugės socialinių pašalpų gavėjų, didės emigracija.
Kiekviena savivaldybė privalo atrasti savo nišą. Tačiau kol kas verslas, ypač provincijoje, labai atsargiai žiūri į plėtrą, todėl tikėtis greito ekonomikos atsigavimo neverta.
„Regioninė atskirtis bus ir ateityje. Verslas koncentruosis didmiesčiuose, tad kai kurios savivaldybės privalės keisti savo veidą.
Negalime tikėtis greitų rezultatų ir naujų darbo vietų. Pramonės įmonių pasitikėjimo rodiklis per šiuos metus pablogėjo rekordiškai. Tam daugiausia įtakos turėjo pasikeitusi politinė situacija ir minimalios algos padidėjimas. Didmiesčiuose įkurtos įmonės minimalios algos padidėjimo nė nepajuto, bet smulkusis verslas, ypač provincijoje, reaguoja daug jautriau, todėl stabdo naujų vietų kūrimą. Tačiau žvelgiant į ateitį verslo lūkesčiai turėtų atsigauti ir didelės duobės neturėtų būti, nes apie minimalios algos pakėlimą buvo kalbama ilgokai, tam verslas turėjo pasiruošti. Kita vertus, patvarus augimas gali būti tik tada, kai jis vyksta pamažu“, – teigė O. Bložienė.
Lina DRANSEIKAITĖ
