Bendroji Lietuvos darbdavių skola šiemet per mėnesį (vasario 23 d. – kovo 23 d.) sumažėjo tik 1,3 proc. – nuo 205,6 iki 202,9 mln. Lt. Pernai skola per tą patį laikotarpį traukėsi net 9,2 proc. – nuo 218,6 iki 198,5 mln. Lt. Kaip rodo VSDF viešai skelbiamų duomenų analizė, vis labiau įsiskolina įmonės, jau skolingos „Sodrai“.
Pernai tęstinės (daugiau kaip 30 d. trukmės) skolos per mėnesį išaugo 1,0 proc., o šiemet skolų padaugėjo jau beveik dviem procentais. Vienam skolininkui tenkanti skola ūgtelėjo 5,3 proc., o pernai ji mažėjo 0,6 proc. Tęstinius įsiskolinimus labiausiai augino dauguma didžiųjų ūkio šakų, o atsparesni joms buvo „sunkiasvoriai“ ūkio sektoriai – pramonė, prekyba, žemės ūkis.
Momentinių (paskelbus naujo mėnesio skolų duomenis) skolų dinamika šiemet per kovą taip pat pastebimai prastesnė nei prieš metus. Pernai tokių skolų sumažėjo 4,9 proc., šiemet jos susitraukė tik 0,44 proc. Skolų sumos, tenkančios skolingai įmonei, augo visose stambiose šakose, išskyrus transportą, elektros, dujų ir garo tiekimą bei sveikatos apsaugą. Pastebimiausias santykinis skolingam darbdaviui tenkančios skolos augimas fiksuotas viešojo valdymo įstaigose (2,1 karto), nekilnojamojo turto (+34 proc.); švietimo įmonėse (+23 proc).
„Į užsienio rinkas besiorientuojanti Lietuvos pramonė ir toliau demonstruoja teigiamas tendencijas tiek gamybos, tiek ir skolų dinamikos atžvilgiu, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas. – Pavyzdžiui, per metus (t.y. 2013 m. kovo mėn., palyginti su 2012 m. kovu) bendra pramonės sektoriaus skola „Sodrai“ sumažėjo 7,3 proc. Palyginimui, bendra Lietuvos verslo skola „Sodrai“ per metus nukrito 4,6 proc. Negana to, 2013 m. sausio–vasario mėn., palyginti su 2012 m. atitinkamu laikotarpiu, apdirbamosios gamybos (išskyrus naftos produktų gamybą) produkcijos mastas padidėjo 5,9 proc. ir yra 7,2 proc. didesnės nei prieš krizę. Euro zonos ūkio būklė išlieka ganėtinai komplikuota – išankstiniai makroekonominiai indikatoriai išlieka „minuso“ (arba susitraukimo) zonoje, o euro zonos gamintojų lūkesčiai blogėja antrą mėnesį iš eilės. Padėtį papildomai komplikavo sudėtingos derybos dėl paramos Kipro bankinei sistemai. Tačiau panašu, kad kol kas minėti veiksniai neturėjo esminės įtakos Lietuvos pramonės būklei, o Lietuvos įmonių plėtrą ir toliau labiausiai skatina augančios NVS bei Baltijos regiono rinkos.“
„Toliau vyksta skolininkų sluoksniavimasis – finansiškai stipresnės įmonės dar rečiau įsiskolina „Sodrai“, o silpnesnės įmonės į skolų liūną grimzta greičiau. Kovo mėnesį „švieži" skolininkai dar nevirto ilgalaikiais, tačiau pastebimai blogiau skolų dengiamos pirmą savaitę po mokesčių „Sodrai“ termino, ypač smulkiųjų darbdavių segmente“, – konstatuoja UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa. – Kovą akivaizdžiai pagerėjo transporto padėtis, kur momentinės skolos grįžo į ankstesnį lygį. Tačiau čia jau pradeda atkristi silpnesnės įmonės, turinčios likvidumo problemų – jų skolos auga ir sensta. Atsparumą negandoms pademonstravo pramonės ir žemės ūkio įmonės. Tačiau kai kurios savivaldybės ir viešojo sektoriaus (visų pirma, švietimo) įstaigos slysta į padidintos rizikos zoną.“
Darbdavių skolos rodiklis DIX* (vienam darbdaviui tenkanti skola), kurį pagal „Sodros“ duomenis skaičiuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija ir UAB „Creditreform Lietuva“, per metus (iki kovo 23 d.) sumažėjo 3,9% - nuo 2282 iki 2192 Lt. Vidutinė įsiskolinusio darbdavio skola padidėjo nuo 7,2 iki 7,8 tūkst. Lt, nors skolingųjų darbdavių dalis Sodrai sumažėjo nuo 34,7% iki 28,3%.
