Kredito lėšomis įsigyto NT savininkai skaičiuoja dar tik pirmąjį paskolos grąžinimo dešimtmetį, o negalintys atsiskaityti su kreditoriumi, jei ir parduotų būstą, daugeliu atveju nemenką dalį kredito turėtų padengti iš savo kišenės. Tiesa, specialistai tikina, kad tokių klientų vis mažiau, o bankų sąlygos grąžinti kreditą palankios.
NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis skaičiuoja, kad, palyginti su ikikriziniu laikotarpiu, būsto kainos Lietuvoje apytikriai nukrito 40 proc., uostamiestyje kiek daugiau. Anot jo, jau galima kalbėti apie kainų dugną, nors jų smukimas labiau simbolinis nei realus: mėnesinis pokytis skaičiuojamas procento dalimis, o metinis – 1 ar 2 procentais.
„Ar kainos kitąmet mažės – galbūt taip, bet rinkos praktika rodo, kad sandorių skaičius jau auga visuose miestuose, – aiškina NT ekspertas. – Žmonės nelabai bijo pirkti būstą. Anksčiau didžiausia problema buvo psichologinė: nedrąsu, nes jis nuvertės, dabar šito nebėra. Didžiausias stabdys, kodėl kainos nekyla arba dar truputį slenka žemyn, – dar trūksta pinigų: Lietuvos ekonominė padėtis gana silpna.“
Anot jo, ar gavusieji būsto kreditus, kai NT kainos siekė rekordus, dabar turi finansinių sunkumų, priklauso nuo paskolos sąlygų: nors būsto kainos buvo didelės, skolinimosi sąlygos buvo palankios. Nepaisant didelės paskolos vertės, dabar įmokos bankui, priešingai nei 2009-aisiais, nėra milžiniškos.
„1 proc. banko maržos sąlygos buvo pakankamai prastos, nes buvo galima gauti paskolą ir su 0,8, ir su 0,5 proc. banko marža. Šiuo metu EURIBOR palūkanos pasiekė žemumas, taigi paskolų palūkanos nelabai smaugia“, – svarsto S. Vagonis. – Manau, jei žmogus fiksavo 0,6 ar 1 proc. banko maržą, o EURIBOR mažesnis nei 1 proc., šiandien palūkanos kai kuriems žmonėms yra ne didesnės kaip 1,5 proc. arba 2 procentai“.
Lietuvos gyventojų polinkį investuoti į NT atskleidė ir praėjusių metų banko „Snoras“ bankrotas: pašnekovo teigimu, indėlininkai atgavę pinigus arba rinkosi patikimus bankus, arba, jei neįsigijo už juos NT, bent jau dairėsi būsto. „Ober-Haus“ atstovas pritaria, kad tokia investicija saugi ir atsiperka, tačiau per ilgą laiką.
„Reikia suprasti, kad trumpuoju laikotarpiu įsigyti NT gali būti rizikinga. Tai parodė ir paskutinis pavyzdys: žmogus, nusipirkęs būstą, kai kainos buvo pasiekusios aukštumas, šiandien patiria 30–40 proc. investicijos nuostolį, bet ilguoju laikotarpiu, per 10–15 metų, NT kainų kreivė visą laiką lipa į višų“, – sako S. Vagonis.
Pastogę išsaugoti galima
„Yra dvi situacijos: pirmoji, kai žmonės neturi pinigų mokėti būsto kreditui, – aiškina bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ direktorius Marijus Jūris Mikalauskas. – Ji itin skausminga, nes gresia turto praradimas ir likusi skola –turto vertės nepakaks padengti visai skolai arba kredito likučiui. Net pardavus būstą liktų skola bankui. Antrasis variantas, kai žmogus neturi problemų mokėdamas paskolą, tačiau būstas jam tampa nebereikalingas, standartinė situacija – skyrybos.“Pašnekovas tikina, kad nemokių klientų mažėja, o sunkiausiai finansines problemas sprendžia gyventojai, patyrę jas vos sunkmečiui prasidėjus: sumažėjo ne tik pajamos, dalis visai prarado darbą, todėl jiems sunku grįžti į darbo rinką. Maždaug 2 trečdaliams nemokių skolininkų mokumą pavyksta atkurti per 2–3 metus.
„Prioritetų prasme žmogui patraukliausia forma yra pagalba, kai „Būsto paskolų draudimas“ metams ar dvejiems perima jo mokėjimus bankui. Tai nėra dovana, pagalba suteikiama beprocentės paskolos forma, kurią lygiomis dalimis reikia grąžinti per 10 metų, – aiškina M. J. Mikalauskas. – Jei nepakanka 2 metų, o situacija nėra beviltiška – žmogus turi išsilavinimą, rimtą profesiją, jei yra poreikis išsaugoti būstą, yra ir kitų būdų – būstą galima išsipirkti dalimis.“
Jis sako, kad bankai supranta turintys būti lankstūs ir ieškoti sprendimų, kurie padėtų skolininkams. Priešingu atveju nuostolių patiria ne tik klientas: būstas, greičiausiai antstolio pagalba, parduodamas pusvelčiui.
„Tikiuosi, visi pasimokėme, nors kai kas sako, kad ant to paties grėblio lipama ir antrą kartą. Bet nebus taip, kaip buvo. Bus kilimas, galbūt menkas ažiotažas, susijęs su euro įvedimu, – prognozuoja M. J. Mikalauskas. – Galų gale artėja laikas, kai baigiasi pirmosios bangos 10 metų trukmės gyvybės draudimo sutartys, kurioms buvo taikytos nuolaidos: žmonės nuo naujųjų metų galės atsiimti sukauptas lėšas nemokėdami gyventojų pajamų mokesčio. Be abejo, sumos nebus didelės – 10, 20, ar 30 tūkst. litų būstui įsigyti nepakaks, na, nebent pradiniam įnašui ar būsto pagerinimui.“
Jei jau parduoti – geriau savanoriškai
Bendrovės „Paskolų brokeris“ direktorius Tomas Dailidėnas pritaria, kad jei ir taip nuvertėjusį būstą perima antstoliai, patiriamas nuostolis yra didesnis: už varžytinėse parduodamą NT galima gauti vos 60–70 proc. rinkos vertės. Pašnekovas tikina, kad vis daugiau gyventojų investuoja į NT, tačiau dažniausiai be atsargiai skolinančių bankų paramos. Bankai, ir taip perėmę nemažai turto, linkę su skolininkais derėtis dėl paskolos grąžinimo sąlygų.
„Bumas buvo 2009 metais, 2010 metų pradžioje, kai bankai buvo sunerimę ir sugriežtinę skolinimo politiką. Dabar jie supranta, kad tai yra problema ir kol žmogus moka, tol jokių veiksmų nesiima, – svarsto T. Dailidėnas. – Iš pradžių buvo imtasi drastiškų veiksmų – pervertinti turtą, o jeigu jo vertė nebeatitiko banko kriterijų, jie reikalaudavo, kad skolininkas papildomai įkeistų turtą arba grąžintų dalį paskolos iki tam tikro termino, tačiau dabar taip nebesielgia.“
Nemokių mažai
Banko „Nordea“, pastaruosius dvejus metus iš eilės išdavusio daugiausia būsto paskolų, atstovas spaudai Vaidotas Cucėnas sako, kad nuo rugsėjo aktyvesnio susidomėjimo būsto paskolomis nėra, o „blogų“ paskolų, nors ir 1 ar 2 proc., palaipsniui mažėja: pradelstų skolų skaičius bent jau neauga po 5 proc., kaip prieš kelerius metus.
„Pastebėjome tendenciją, kad žmonės, imantys kreditus, jau būna išmokėję pirmo būsto paskolą ir kraustosi į kotedžus arba namus. Pagal Lietuvos banko rekomendaciją klientai turi būti sukaupę 15 proc. pradinį įnašą, o anksčiau užtekdavo 10 proc., jei paskola būdavo apdraudžiama būsto paskolų draudimu, suma galėdavo būti dar mažesnė, – sako jis. – Šiemet klientų srautas nėra masinis, nes daugeliui sunku sutaupyti pradiniam įnašui. Jei būstas vidutiniškai perkamas už 400 tūkst. litų, paskolai gauti reikia maždaug 60 tūkst. litų. Taigi vidutines ar aukštesnes pajamas gaunančiai šeimai taupymo laikotarpis pailgėjo 34 metais”.
„Yra daugybė paskolos restruktūrizavimo būdų, kaip galima susitvarkyti,– sako Laimonas Grikštas, banko „Nordea“ Skolų išieškojimo skyriaus vadovas. – Ir įmokos, dalies kredito grąžinimo atidėjimas, ir dalies palūkanų atidėjimas, terminų keitimas, palūkanų fiksavimas ir atfiksavimas. Yra daugybė būdų klientui padėti, jei tik jis bendradarbiauja.“
L. Grikšto teigimu, savanorių parduoti būstą, kad atsiskaitytų su banku, pasitaiko retai, todėl antstolių pagalba taikomas priverstinis skolos išieškojimas iš kliento pajamų ar kito turto.
Faktai: NT rinka
NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniuje baigta statyti per 570 naujų butų, tai didžiausias pasiūlos ūgtelėjimas nuo 2009 metų. Jau pastatytuose ar statomuose namuose nupirkta ar rezervuota 650 butų, o didmiesčiuose neparduotų butų padaugėjo tik 1 proc. – iki 2 850 butų
Per devynis 2012 m. mėnesius visoje Lietuvoje vidutiniškai buvo sudaroma 660 namų ir 1 835 butų sandorių per mėnesį, tai yra 8,5 proc. ir 4,6 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai
Lietuvos bankų asociacija skelbia, kad per aštuonis šių metų mėnesius pagrindinės šalies kreditavimo įstaigos išdavė būsto paskolų už 924 mln. litų – 14,5 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 44(106) lapkričio 26-gruodžio 2 d.)