Lietuvos namų ūkiai yra mažiausiai Europoje įsiskolinę finansų institucijoms. Už estus turime perpus, o už danus – net 5 kartus mažiau skolų. Šios tendencijos, pasak ekonomistų, rodo ne tik mūsų tautos atsargumą, bet ir menką gyventojų finansinį išprusimą.
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, tarp namų ūkių ir valstybių skolos dažnai pastebimas priešingas santykis. „Bendra valstybės skola – namų ūkių, valdžios sektoriaus ir įmonių – yra tam tikro lygio. Jei valdžios sektorius skolinasi daug, namų ūkiai skolinasi mažiau,– aiškino ekonomistas. – Tam tikra prasme, skirtingi sektoriai vienas kitą dažnai balansuoja. Tai iš dalies galima aiškinti ir tuo, kad valstybės iš finansų sistemos ištraukia pinigus.“
Daugiausia prasiskolinę namų ūkiai ir yra tose valstybėse, kurių valdžios skola yra nedidelė.
Štai Danijoje namų ūkis vidutiniškai skolingas dvigubai daugiau nei Ispanijoje – 250 proc. uždarbio, o Danijoje šis skaičius siekia beveik 270 proc. (žr. lentelę Nr. 2), tačiau šių valstybių skola gerokai mažesnė nei ES vidurkis (žr. lentelę Nr. 1).
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas atkreipia dėmesį, kad namų ūkių įsiskolinimas daugiausia priklauso nuo namų ūkių lūkesčių. Jei gyventojai mato, kad gali generuoti pajamas, jie ir skolinasi. O Skandinavų šalyse didelį prasiskolinimo lygį lemia aukštas gyvenimo standartas.
„Pasiturintys gyventojai Švedijoje mano, kad mašina turi būti ne senesnė nei 3 metų. Žmonės nuo 25–30 m. pradeda skolintis, kad gyventų pagal tam tikrą standartą, – pasakojo S. Besagirskas. – Be to, prie skolos prisideda mokesčiai. Kai kuriose Skandinavijos šalyse automobiliai apmokestinami daugiau nei 100 proc. Tai ir sudaro skolas.“
Mažiausiai prasiskolinę
Nors keletą šimtų procentų namų ūkių pajamas viršijančios skolos kelia tam tikrą riziką, pasak N. Mačiulio, didesnį dėmesį reikėtų atkreipti į valstybių skolas.
„Istoriškai yra nedaug pavyzdžių, kad namų ūkių skola paralyžiuotų visą ekonomiką. Dažniausiai valstybės su tuo sėkmingai susitvarko. Pavyzdžiui, JAV prieš penkmetį namų ūkių skola siekė apie 130 proc. jų metinių pajamų. Vėliau prasidėjo finansinių įsipareigojimų mažinimo procesas, o dabar amerikiečiai jau grąžina daugiau skolų negu pasiima“, – sakė pašnekovas. 2007 m. JAV valstybės skola, siekusi 130 proc. namų ūkių uždarbio, šių metų pradžioje jau siekė 114 proc.
„Jei abejojama dėl valdžios sektoriaus noro susitvarkyti su skolomis, tą šalį aplenkia finansų srautai, nekuriamos darbo vietos, neinvestuojama. Tuomet problemos apima ir namų ūkius, ir įmones. Pagrindinė ašis yra valdžios sektorius, jis turi rodyti finansinę drausmę“, – pridūrė N. Mačiulis.
Lietuvos namų ūkiai 2010 metais buvo mažiausiai skolingi visoje ES ir, „Eurostat“ duomenimis, siekė 46 proc. uždarbio. Panašios tendencijos vyravo ir prieš dešimtmetį – dar 2000-aisiais vienas lietuvis vidutiniškai buvo skolingas vos 2,19 proc. metinių pajamų ir artimiausius „konkurentus“ latvius mažu skolos lygiu lenkė beveik 5 kartus.(žr. lentelę Nr. 2).
Žemą skolos lygį, pasak N. Mačiulio, tuomet lėmė neišsivysčiusi Lietuvos finansų sistema.
„Bankai, kurie priima indėlius ir išduoda paskolas, pradėjo veikti tik praėjusio dešimtmečio pradžioje, nes po 1995 metų bankų krizės šiomis įstaigomis niekas nepasitikėjo, o finansų institucijos dar nebuvo naudojamos paskoloms“, – aiškino N. Mačiulis.
Provincija skolintis nelinkusi
Ekonomistas Jonas Čičinskas menką Lietuvos namų ūkių skolos lygį sieja ir su menka urbanizacija. Štai net Estijoje ar Latvijoje, kur yra daugiau miesto gyventojų, namų ūkiai skolinasi daugiau, o Lietuvoje žmonės atsargūs, vyrauja nepasitikėjimas kreditais. Pirmiausia – dėl nepatyrimo.
Pasak J. Čičinsko, nors 2011 metus baigėme su 38,5 proc. valstybės skola, o namų ūkiai 2010 m. visoje ES buvo mažiausiai įsiskolinę, pagal skolų lygį atrodome neblogai. Vis dėlto skolas pulti nederėtų, nes Lietuvos ekonomika tam nėra pakankamai subrendusi. „Mūsų ekonomika tebėra atsilikusi, o gaminama produkcija žemo technologinio lygio. Konkurentų mūsų eksportuojamai produkcijai – trąšoms ar metalams – yra labai daug, o naujosios šakos neplėtojamos, didėja emigracija“, – sakė ekonomistas.
Be to, J. Čičinsko teigimu, vakariečiai paskolas ima savo valiuta, o mes dažnai skolinamės eurais – tai dar vienas rizikos veiksnys, į kurį derėtų atkreipti dėmesį.
Skaičiuoti neišmokome
Pasak S. Besagirsko, vertinant namų ūkių skolas svarbu atkreipti dėmesį ir į santaupų skaičių – Vakarų valstybėse, nors skolinamasi daug, namų ūkiai turi santaupų, o Lietuvoje, „Eurostat“ duomenimis, namų ūkiai buvo mažiausiai įsiskolinę, tačiau turėjo mažiausiai santaupų iš visų valstybių – vos 1, 19 proc. namų ūkių pajamų. Tai gerokai mažiau nei ES vidurkis (12,03 proc.)
„Skolos dydis nebūtinai nurodo blogybes. Protingas įsiskolinimas stimuliuoja ekonomiką, sukuria papildomą pridėtinę vertę, – aiškino pašnekovas. – Tačiau ši finansų krizė parodė, kad lietuviai, kaip ir daugelis kitų valstybių, dar nemoka elgtis su pinigais, apskaičiuoti ir įvertinti savo galimybių.“
Faktai: Lietuvių skolos
2000 metais vienas lietuvis vidutiniškai buvo skolingas vos 2,19 proc. savo metinių pajamų, tai buvo mažiausias skaičius Europos Sąjungoje
2010 metais vidutinis lietuvis buvo skolingas 46 proc. savo metinio uždarbio, tai taip pat mažiausiais skaičius visoje Europos Sąjungoje
Lietuvos namų ūkiai turi mažiausiai santaupų iš visų Europos valstybių – vieno lietuvio santaupos 2010 m. siekė vos 1,19 proc. uždarbio
Paulius GRINKEVIČIUS
