jonas čičinskas

Pastaruoju metu netyla kalbos apie pasaulyje įsiplieskiančius valiutų karus. Nors šios kalbos pernelyg smarkios, nuo valiutų svyravimų kenčia Europa, o su ja kartu ir Lietuva. Kalbas apie šalių manipuliacijas savo valiutomis paskatino Japonijos nauja monetarinė politika. Ši stagnuojanti Azijos šalis ėmėsi didelio kiekybinio lengvinimo, kad atgaivintų savo jau du dešimtmečius praktiškai vietoje stovinčią ekonomiką.

Lietuvos namų ūkiai yra mažiausiai Europoje įsiskolinę finansų institucijoms. Už estus turime perpus, o už danus – net 5 kartus mažiau skolų. Šios tendencijos, pasak ekonomistų, rodo ne tik mūsų tautos atsargumą, bet ir menką gyventojų finansinį išprusimą. Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, tarp namų ūkių ir valstybių skolos dažnai pastebimas priešingas santykis. „Bendra valstybės skola – namų ūkių, valdžios sektoriaus ir įmonių – yra tam tikro lygio.

Ūkinė stagnacija realiojoje ekonomikoje ir intriguojantys įvykiai tarptautinių finansų scenoje išeksponavo finansinę ekonomikos pusę tiek, kad jau ima atrodyti, jog finansų inžinerija (chemija, fizika) ir lemia mūsų materialųjį gyvenimą. Nelemia, o tik modifikuoja, ir daugiausia tiek ir todėl, kiek imame finansus mistifikuoti arba juos tretiruoti. Reta valstybė elgiasi su jais adekvačiai. Tarp tų retųjų – Estija.

Lietuvos ekonomika smukti nustojo, tačiau taip atsitiko ne dėl mūsų pastangų. Padėtis finansų sektoriuje lieka trapi, teigia ekonomistas Jonas Čičinskas. − Kai kurie opozicijos atstovai kalba apie tai, jog Europa jau užmiršo krizę, o Lietuvoje ji tebesitęsia. Tai tik demagoginės kalbos ar vis dėlto kuo nors grįsti teiginiai? , - „Balsas.lt savaitė“ paklausė J. Čičinsko. − Ekonominį nuosmukį sustabdė ekonominio nuosmukio pabaiga kitose šalyse.

„Sodra“ ritasi į bedugnę, valdžia mąsto, ką daryti. Idėjų ir pasiūlymų – nors vežimu vežk, tačiau kol kas neapsispręsta, ko siekti? Gal šios kontoros išvis nereikia? Nereikia „šizofreninio“ mąstymo Mokesčių nedidinkime, pensijas pakelkime, o švietimas, socialinė apsauga ar bedarbių rėmimas taip pat turi būti nuolat gerinami – taip kalba prie visuotinės globos pripratę piliečiai.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino Studijų kokybės vertinimo centro tarybą, pranešė švietimo ir mokslo ministerija. Į tarybą, susidedančią iš 11 narių, įeina aukštųjų mokyklų dėstytojai, studentų, verslininkų atstovai. Studijų kokybės vertinimo centro taryba sudaryta pirmą kartą, vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu bei Studijų kokybės vertinimo centro nuostatais, teigiama ministerijos pranešime.

Valdantiesiems tęsiant konsultacijas su analitikais dėl galimų pakeitimų kitų metų biudžete, ekonomistas Jonas Čičinskas, trečiadienį susitikęs su Seimo Pirmininke Irena Degutiene, pasiūlė diferencijuoti šiuo metu 811 litų siekiančią minimalią algą. Anot jo, niekada anksčiau ar ilgesnį laiką nedirbusiems asmenims galėtų būti mokama nuo 600 iki 700 litų.

Praėjusią savaitę prezidento, premjero ir sveikatos apsaugos ministro susitikimo metu nuspręsta, kad tegu už normalesnę sveikatos priežiūrą daugiau moka tik tie, kas to nori. Tai bus vienas iš neišmintingiausių mūsų valdžios sprendimų, teigia profesorius Jonas Čičinskas. Mūsų sveikatos apsaugos sistema ir toliau bus gerinama. Tai patvirtinta praeitą savaitę įvykusio Respublikos prezidento, Ministro pirmininko ir sveikatos apsaugos ministro susitikimo metu.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje "Rengiantis ES biudžeto peržiūrai: nauda Europai ir Lietuvai".Lietuvos Prezidentas pažymėjo, kad Europos Vadovų taryba, priimdama sprendimą dėl Europos Sąjungos finansinės perspektyvos 2007-2013 metais, sutarė, kad turi būti atlikta išsami Europos Sąjungos biudžeto peržiūra.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas vasario 26 dieną dalyvavo Strateginių studijų centro parengtos studijos „Lietuvos Europos politikos strategijos trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu gairės“ pristatyme.„Tai fundamentalus veikalas, pasižymintis gilia Europos Sąjungos procesų analize, savitu požiūriu į esmines ES integracijos dilemas, novatoriškais siūlymais.

Europos Sąjungos vairą perėmusi Vokietija gali tikėtis Konstitucinės sutarties, kurios projektas jau daugiau kaip pusantrų metų nepajuda iš mirties taško, problemos sprendimo."Vokietija įsipareigojo pateikti kažkokią išeitį dėl ES konstitucijos, kaip toliau daryti su pribrendusia institucine reforma - sprendimų priėmimo tvarka Sąjungoje, ypač po to, kai ji išsiplėtė iki 27 narių.

Europos Sąjunga nėra valstybė – ji yra valstybių sąjunga. Tačiau federacinės valstybės (tokios valstybės politinių sprendimų galia yra padalinta centrinėms valdymo institucijoms bei federacijos vienetams) užuomazgas jau galime matyti ir šiandien. Viena iš jų – bendras Europos Sąjungos biudžetas. Šis biudžetas mažytis – jis sudaro apie vieną procentą ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). ES mastu tas vienas procentas 2005 m. yra 104 milijardai eurų. Daugiau kaip 40 proc.

Lietuvai gerai pažįstamas reiškinys – emigracija vėl ima kelti rūpestį. Per pastaruosius penkiolika metų iš šalies išvyko apie 300 tūkst. gyventojų. Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą (ES) 2004 metais, atrodo, tik suaktualino šią problemą. Ir ji gali aktualėti dar labiau. ES sudaro net 25 valstybės, bet erdvė ūkinei veiklai yra bendra. Iš visų ES laisvių - pirkti, parduoti, investuoti, keliauti ir įsidarbinti - laikinai liko suvaržyta tik įsidarbinimo laisvė.

Gyventojų gausėjimas ir technologinė pažanga užtikrina, kad pasaulio ūkis gamina ir vartoja vis daugiau prekių ir paslaugų. Tačiau yra ir kaina – didėjantis energijos vartojimas.Dauguma pasaulio valstybių priklauso nuo importuojamos naftos arba jos produktų ir dujų, nemažai prekiaujama ir elektra. Šiuolaikiniame pasaulyje išsiplėtoję mainai prekėmis ir paslaugomis yra norma. Lietuvos ekonomika taip pat vis labiau tampa susaistyta su kitų šalių ekonomika.

Įstojus į Europos Sąjungą laisvė keliauti pasipildė laisve apsigyventi, imtis verslo arba įsidarbinti bet kurioje ES šalyje. Tiesa, laisvė įsidarbinti kol kas apribota – senosios ES šalys laikinai turi teisę naujųjų ES šalių žmones darbo rinkoje traktuoti kaip užsieniečius, bet tai truks ilgiausiai iki 2011 metų. Kaip turėtume vertinti šį reiškinį ir jo pasekmes? Visiškai natūralu, kad ekonomiškai silpnų, skurdžių, didelio nedarbo šalių žmonės keliasi į ekonomiškai išsivysčiusias šalis.

Lietuva šiandien jaučiasi lyg sugavusi auksinę žuvelę. Per 2007-2013 metus iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų gausime daugiau nei 20 mlrd. litų paramos. Belieka tik apsispręsti, kokioms sritims šiuos pinigus paskirstyti. Tačiau sugalvoti tris norus nėra taip jau lengva. Ir labai baisu po to likti prie suskilusios geldos.