Nuo septyniolikos milijonų litų iki pusantro šimto milijono litų. Tokio dydžio skolos kuprą per ketverius metus miestui užritino mero Genadijaus Mikšio vadovaujama valdančioji dauguma. Iki kadencijos pabaigos likus vos mėnesiui valdantieji karštligiškai gramzdina miestą į naujas skolas.
Dar keliolikos milijonų litų našta
Ateinančio Šiaulių miesto tarybos posėdžio, kuris įvyks naujų rinkimų išvakarėse, darbotvarkėje – net keturi sprendimų projektai imti įvairaus dydžio paskolas. Milijoną litų ketinama skolintis dešimtis milijonų litų surijusiam Pramoniniam parkui be pramonės, apie pusę milijono litų – Talšos ežerui, dar keli šimtai tūkstančių litų – turizmui.
Tačiau liūto dalis tenka vadinamajai ilgalaikei paskolai – įvairiems projektams, pastatų remontams, Menų inkubatoriui ir kt. Iš bankų ketinama skolintis daugiau kaip 12 milijonų litų.
Šiaulių savivaldybės administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus žodžiais, skolintis reikia dėl to, kad šios lėšos bus naudojamos prisidėti prie įvairių investicinių projektų. Tačiau tai nėra visiška tiesa. Nors dokumente teigiama, kad 3,5 milijono litų skolinamasi Šiaulių bulvarui rekonstruoti, šaltinių teigimu, iš tiesų po „rekonstrukcija“ pakišta skola „Šiaulių plento“ grupei.
„Slapsto“ skolas?
Nors Finansų skyriaus aiškinamajame rašte teigiama, kad Savivaldybė dar gali skolintis ir skolintis, nes limitai neišnaudoti, panašu, kad sakoma ne visa tiesa. Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius dar visai neseniai pasidžiaugė, kad bankui parduotos skolos bendrovei „Busturas“ skolinimosi limituose nesimatys. Tai yra, skola netrukdys imti naujus kreditus.
Garsiai nekalbama ir apie maždaug aštuonių milijonų litų skolą „Šiaulių energijai“. Svarstoma, kad būtent Šiaulių valdžios skolos šilumos tiekėjams ir turėjo didžiausią įtaką šilumos kainos augimui.
Praėjusiais metais „Šiaulių energijai“ nuspręsta patrupinti vos apie pusę milijono litų, tačiau liūto dalis teks jau naujai valdžiai, kuri susiformuos po rinkimų. Vien tik šiemet praskolintame miesto ižde skoloms už šildymą teks surasti apie 3,5 milijono litų.
Stinga politinės kultūros
Šiaulių socialliberalų lyderis, Seimo narys Valerijus Simulik itin kritiškai vertina sprendimą prieš pat kadencijos pabaigą imti naujas paskolas iš bankų, o įsipareigojimus grąžinti pinigus palikti jau naujai valdžiai. Jo manymu, tai rodo politinės kultūros stoką.
„Mano galva, už naują Tarybą dabartiniams politikams, kurie neaišku, ar apskritai liks Taryboje, nereikėtų imtis finansinių įsipareigojimų“, - sako politikas. Jo žodžiais, spręsti, ar imti paskolas, turėtų tie, kurie jas ir grąžins.
„Skolų nereikia bijoti, bet reikia žiūrėti, kaip panaudojami pinigai. Jeigu buvo sukurta 10-20 tūkstančių darbo vietų – puiku, pinigai į biudžetą grįš mokesčiais. Tačiau jei investuota į betoną ar asfaltą – uždirbo dvi ar trys firmos“, - teigia V. Simulik.
Skolos vejasi pajamas
Jau pernai miesto valdžia ne kartą įspėta dėl šuoliais didėjančių finansinių įsipareigojimų. Skaičiuojant miesto skolas matyti, kad skolos greitai gali pranokti realias pajamas.
Šių metų pajamos – apie 160 milijonų litų. Suplanuotos ir be valstybės dotacijos. Nors Šiaulių savivaldybės administracijos Finansų skyrius politikams išplatino informaciją, kad Savivaldybės įsiskolinimas – apie 60 milijonų litų ir tai sudaro apie 37 procentus planuojamų pajamų, tai – tik dalis tiesos. Realios miesto skolos yra keletą kartų didesnės.
Tarybos nario Vytauto Juškaus duomenimis, praėjusių metų lapkritį visos skolos siekė 116 milijonų litų. Tikslūs duomenys, politiko žodžiais, paaiškės vasario viduryje.
Tačiau nuo praėjusio lapkričio buvo skolinamasi toliau. Kaip jau minėta, vien tik parduota skola „Busturui“ ir „Šiaulių energijai“ siekia 17 milijonų litų. Apytiksliai skaičiuojant visus Savivaldybės įsipareigojimus, suma gali šoktelėti iki pusantro šimto milijonų litų. Kitaip tariant – prilygti metinėms miesto pajamoms.
Skolos didėjo kartais
Buvęs Šiaulių meras V. Juškus sako, kad tapdamas meru paveldėjo 22 milijonų litų skolą, o baigiantis jo kadencijai liko 17 milijonų litų. Kitaip tariant, per pastaruosius ketverius metus skolos kupra padidėjo bemaž dešimt kartų.
„Manau, tai ribotos atsakomybės žmonės, kurie skolinasi, nes žino, jog nebedirbs,“ - sako V. Juškus. Buvusio mero įsitikinimu, sunkmetyje buvo galima gyventi kukliau ir ūkiškiau.
Kaimynai bado akis
Akis bado kaimyninio Radviliškio rajono pavyzdys. Už investicijas ir kitą veiklą Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis 2010-aisiais geriausių merų rinkimuose ir vėl pralenkė Šiaulių merą G. Mikšį. Radviliškiečiui skirta antroji vieta šalyje. Tuo metu, kai Šiauliai dar tik stato biokuru kūrenamą katilinę, Radviliškyje tokia pastatyta daugiau kaip prieš metus ir jau šilumos kainos sumažintos. Rajono centre ir miesteliuose tiesiami kilometrai naujų vandentiekio ir nuotekų magistralių, statomi vandens ir nuotekų valymo įrenginiai, renovuojami kultūros centrai, muziejai ir kt. Šiemet kultūrai Šiaulių valdžia atkišo špygą, o Radviliškio rajone vien tik nevyriausybinėms organizacijoms, bendruomenėms remti skyrė apie 200 tūkstančių litų.
Nors Radviliškio biudžetas keletą kartų mažesnis už Šiaulių, nepaisant sunkmečio, A. Čepononio žodžiais, praėjusiais metais pavyko net sutaupyti – 4 milijonus litų.
Mero teigimu, šiemet įvairiems investiciniams projektams reikėtų skolintis apie 8 milijonų litų, tačiau lįsti į banko kišenę nereikės. Bus panaudotos sutaupytos lėšos ir pakaks pinigų biudžete. „Taupėm, taupėm ir sutaupėm“, – juokiasi Šiaulių mero kolega A. Čepononis.
Mykolas DEIKUS