Tai jau kelinta užsienio spaudos apžvalga Graikijos tema – bet šįkart priėjome ir tam tikros epochos pabaigą, kaip rašė Atėnų laikraštis „Kathimerini“. Ta proga pacituosime ir daugiau graikiškų laikraščių bei kitų šalių pastebėjimus apie ne tik viską aukštyn kojom apverčiančius procesus, bet ir Europos Komisijos siūlymą įvesti europinius mokesčius.
„Ką mes štai čia patiriame, yra žlugusios politinės, ūkinės, socialinės sistemos agonija“, – rašė tik ką minėtas graikų laikraštis ir paaiškino, jog „tai paliudijo prie parlamento rūmų vykę ekscesai, nors tikrosios žinios nuskambėjo parlamento salėje.
Deputatai buvo priversti keturis dešimtmečius gyvavusią Graikiją nudurti – būtent taupymo priemonėmis, kurios taip pakeis viešąjį sektorių, jog besaikiam išlaidavimui jis nebetiks“.
Šiuo vienu sakiniu laikraštis pripažino, kad Graikijai primesta taupymo politika – ne vien tik, o gal iš viso nėra žmonių skriaudimas, bet tėra nereikalingo pinigų švaistymo nutraukimas.
Gal ir Lietuvoje taupymo politika būtų veiksmingesnė, jeigu žmonės pajustų, kad ne tik jie nuskurdinami, bet ir juos valdantieji pasiryžę ne truputėlį, o gerokai susimažinti visas nemenkas savo valdiškas įplaukas.
Kitas Atėnų laikraštis „Ta Nea“ rašė, jog „šekspyriškasis moto – „viskas gerai, kas gerai baigiasi“ – šiuo atveju Graikijai netinka. Nes niekas dar nesibaigė, o gero nieko nėra. Naujasis iššūkis kaip tik bus parodyti, ar mes sugebėsime priimtąsias priemones paversti tikrove“.
Taip rašė patys graikai, o britų dienraštis „Guardian“ prakalbo apie „keistą demokratijos formą“:
„Briuselio ir Vašingtono liepiami Atėnų deputatai patvirtino taupymo priemones, o tuo pat metu, supami didžiulių policijos pajėgų, šimtai tūkstančių graikų protestavo. Ir tada tik policijos saugomi parlamentarai galėjo išeiti iš rūmų.
Visa tai buvo demokratijos deficito pavyzdys. O piketuotojai neatstovavo tik mažumai. Pagal apklausas, 80 proc. graikų priešinasi taupymo politikai“.
Tačiau dar vienas Atėnų dienraštis, „Eleftherotypia“, priekaištavo policijos pareigūnams, kad šie „puolė ir tuos demonstrantus, kurie nieko bendro neturėjo su smurto išpuoliais prieš įstaigas, automobilius ir policininkus. Anarchistų prievartos buvo galima tikėtis, tačiau kaip tik tam policija nebuvo pasirengusi.
Policijos strategija ribojosi tuo, kad pripildytų Atėnų centrą ašarinėmis dujomis ir kad išsklaidytų didelę ir taikią demonstraciją“.
Apie keistus persistūmimus ir demokratijos deficitą rašė ir Varšuvos „Gazeta Wyborcza“. Dabar „rezultatas tas, kad Vokietija ir Nyderlandai prieš savo rinkėjų valią finansuoja graikiškas skolas, o Graikijos vyriausybė taip pat prieš savo rinkėjų valią priima biudžeto išlaidų mažinimą.
Visuomenės daugumos neatsiklausiama. Padėdami graikams, europiečiai tampa blogais demokratais. Tačiau jeigu europiečiai graikams nepadėtų, jie taptų blogais europiečiais“.
Kitaip nei dauguma kitų, Amsterdamo dienraštis „Volkskrant“ pagyrė „Graikijos parlamentą, kad tas priėmė ne tik išmintinga, bet ir herojišką sprendimą“. O juo „Graikijos žmonių atstovai padarė tarptautinei bendrijai netgi dar didesnę paslaugą negu savo pačių tautai“.
Suprask: Graikijos parlamentarai – šaunuoliai, jie pasitarnavo ne tik savo žmonėms, bet ir visai Europai!
Taip rašė Amsterdamo laikraštis, o Orhuso Danijoje dienraštis „Jyllands-Posten“ savo komplimentą visai Europai paslėpė po tokiu klausimu: „O kaip išvis galėjo Graikija pirma tapti Europos Bendrijos, o paskui Europos Sąjungos nare?
Atsakymas paprastas. Todėl, kad sprendimų priėmėjai mąsto politiškai, ne ekonomiškai. Europos Bendrija ir Europos Sąjunga be Vakarų kultūros, civilizacijos ir demokratijos lopšio – tai tiesiog buvo neįsivaizduojama!“.
Tiek tiesiogiai apie Graikiją, o spaudos dėmesį penktadienį patraukė ir Europos Komisijos siūlymas pagalvoti apie europinius mokesčius. Tuo iškart pasipiktino Esene leidžiamas dienraštis „Westdeutsche Allgemeine“.
„Reikia paklausti, kokiame kosmose Briuselio komisijos ponios ir ponai gyvena. Čia už piliečių nugarų gelbstima, kas tik dar ne visiškai išklerę. Kas tris mėnesius sukurpiamas naujas milijardinis gelbėjimo paketas. O mokesčius mokančius piliečius politikai palieka stovėti lietuje su žodžiais „kito kelio nėra“.
Ir štai šito „Europos žuvimo“ kulminacijoje Europos Komisijai dingteli didinga idėja įvesti dar vieną, būtent savąjį mokestį“, – ironiškai rašė Eseno laikraštis.
Vis dėlto šios idėjos ginti stojo Rostoko „Ostsee-Zeitungas“. Anot jo, „Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso visiškai nesiekia piliečiams padidinti mokesčių naštos. Esmė ta, kad šalys narės dalį savo mokesčių pajamų turėtų perleisti Europos Sąjungai. Juk tai būtų logiška reikalavimo stiprinti politinę sąjungą, dažnai skambančio politikų kalbose, pasekmė.
Be to, J. M. Barroso šiuo finansinės transakcijos mokesčiu pagaliau nori išpešti nors kiek iš kazino žonglierių. Tai projektas, kuris po 2008 m. Lehmano krizės buvo vienas pagrindinių Europos politikų reikalavimų“.
Regensburgo dienraštis „Mittelbayerische“ teigė, kad „tai principo klausimas. Juk negalima nuolatos iš Europos Sąjungos reikalauti daugiau darbų ir tuo pat metu užsukti pinigų čiaupą. Pvz., nuo maždaug Lisabonos sutarties įsigaliojimo šalys narės nori pasipuošti Europos užsienio reikalų ministerija. Tačiau tai, kad tokios ministerijos įrengimui reikia papildomų pinigų, sostinėse kažkaip dar nesuprasta“.
Mintį, kad Europos Sąjunga turi turėti savą finansų šaltinį, o ne tik priklausyti nuo „valstybių narių kišenių“, palaikė ir dienraštis „Frankfurter Rundschau“ bei ypač Berlyno „Tageszeitungas“.
Pastarasis skundėsi, jog „Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija, „trys didieji“, nenori, nei kad Europos Sąjunga gautų daugiau pinigų savo naujoms užduotims kad ir energetikos ar užsienio politikos srityse vykdyti, nei kad Briuselis finansiškai emancipuotųsi.
Beje, milijardiniai gelbėjimo paketai mažai ką turi bendro su Europos Sąjunga. Jie finansuojami ne iš Bendrijos išteklių, o iš specialiai tam sukurtų fondų“, – rašė Berlyno nepriklausomų kairiųjų dienraštis.
Mykolas Drunga
