Bankai už indėlius siūlo visai mažas palūkanas, o už paskolas prašo tris kartus didesnių sumų. Teisinasi turintys per daug pinigų.
Bankai turi per daug pinigų
Į redakciją kreipėsi bankais nusivylęs skaitytojas su paprastu klausimu: kodėl bankai už indėlius moka apie 1 proc. metinių palūkanų, o vėliau tuos pačius pinigus perskolina verslininkams ar tiems patiems gyventojams jau už 5–6 proc.
„Mano nuomone, šis skirtumas per didelis, kad visuomenė galėtų tinkamai funkcionuoti, – piktinosi skaitytojas. – Dabar vienas sluoksnis skurdinamas nemokant normalių palūkanų už indėlius – žmonės gal ir už dyką bankuose pinigus laikytų, nes jiems nėra kur dėtis. Kitas sluoksnis – verslininkai – skurdinamas brangiomis paskolomis ir neišgali mokėti darbuotojams algų. O tai yra viena iš emigracijos priežasčių. Taip pat dėl to įmonės vėluoja mokėti mokesčius, pradeda pyktis viena su kita – tai ir verslo, ir visuomenės žlugdymas.“
Lietuvos banko duomenimis, pernai šalies bankai savo klientams buvo suteikę paskolų už maždaug 50,3 mlrd. litų, o metinės palūkanos už paskolas litais praėjusių metų pabaigoje siekė 5,62 proc. Indėlių suma Lietuvos bankuose siekė 45,4 mlrd. litų, o metų pabaigoje namų ūkių indėlių viso portfelio vidutinės svertinės palūkanos tesudarė 1,61 proc. per metus. Skirtumas žymus – didesnis nei tris kartus. Peršasi mintis, kad bankai pigiai surenka pinigus iš gyventojų, o paskui kelis kartus brangiau skolina verslininkams ar tiems patiems gyventojams.
Pinigų nereikia
Bankų atstovai teigia, kad tokia situacija paaiškinama paprastu pasiūlos ir paklausos dėsniu: bankai turi per daug pinigų, jiems naujų indėlių nereikia, dėl to palūkanos tokios mažos.
„Tai normalus verslas, – aiškino „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis. – Jeigu man indėlių nereikia, aš ir nemoku palūkanų. Nors šiuo metu bankams tiek pinigų nereikia, žmonės vis tiek juose laiko pinigus – taip saugiau ir patogiau. Kadangi bankai turi didesnę indėlių pasiūlą nei išduodama paskolų, bankui nėra prasmės mokėti dideles palūkanas – jis nesuinteresuotas.“
Jis atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius dvejus metus paskolų srautas buvo neigiamas, t. y. bankai išdalydavo mažiau pinigų nei jiems jų grąžindavo: „Bankai buvo skolingi kitiems bankams, jei šių skolų nebūtų, galima sakyti, indėlių jiems išvis nereikėtų.“
SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė tikino, kad paskolų palūkanų normos turi būti didesnės už indėlių palūkanų normas, kad būtų įmanoma bent padengti veiklos sąnaudas.
„Dėl pablogėjusios ekonomikos aplinkos blogėjo klientų kreditingumas, todėl bankai skolino brangiau, – aiškino V. Tauraitė – Iš kitos pusės, indėlių bazė rinkoje ir toliau didėjo, nes gyventojai dėl ekonomikos plėtros neapibrėžtumo teikė prioritetą taupymui ir rinkosi saugesnius sprendimus – indėlius. Todėl indėlių padidėjo tiek, kad bankai neturėjo galimybių jų visų išskolinti ir mažino indėlių palūkanų normas.“
Negalima lyginti
„Swedbank“ Iždo departamento direktorius sutiko, kad šiandien palūkanų lygis atitinka šiuo metu susidariusią paklausą ir pasiūlą, tačiau pabrėžė, kad tiesogiai lyginti paskolų litais ir indėlių kainos negalima.
„Paskolos kainą sudaro ne tik skolintų lėšų kaina, bet ir kapitalo kaina bei kredito rizikos lėšos, – aiškino V. Baltuškonis. – Svarbu pabrėžti, kad tik dalis skirtumo tarp indėlių ir paskolų palūkanų yra banko pelno marža. Taip pat skirtingo termino pinigai kainuoja skirtingai – savaitės palūkanų norma yra mažesnė nei metų palūkanų norma. Indėliai dažniausiai yra labai trumpo termino, o paskolos – ilgalaikės. Taigi didelė to skirtumo dalis nulemta terminų skirtumo.“
Esmine aplinkybe, kodėl susidarė toks didelis skirtumas tarp indėlių ir paskolų palūkanų, V. Baltuškonis įvardijo faktą, kad didžioji dalis indėlių yra laikomi litais, o paskolos imamos eurais: „Dėl to, pavyzdžiui, prieš daugiau nei metus situacija buvo nepalanki bankams – už indėlius buvo mokamos 8–10 proc. palūkanos, o paskolų eurais, sudariusių didžiąją dalį banko paskolų, palūkanos krito kartu su EURIBOR.“
Infliacija nepagelbės
Statistikos departamentas prognozuoja, kad vasarį infliacija sieks 3,2 proc. – du kartus daugiau nei vidutinė indėlių metinė palūkanų norma.
„Pernai gruodį namų ūkių indėlių portfelis pasiekė rekordines aukštumas – ties 25,5 milijardo litų, – teigė Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos vadovas Šarūnas Ruzgys, – todėl jam infliacijos daroma žala, jei išsilaikys dabartinės tendencijos, per metus sieks apie 700–950 mln. dabartinių litų. Ypač nuvertėja vienadieniuose indėliuose padėti pinigai, kurių metinės palūkanos vos didesnės už 0 proc., o tokie indėliai sudaro beveik 40 proc. visų indėlių.“
Bankininkai teigia, kad dėl didėjančių infliacijos prognozių indėlių palūkanos kis nežymiai. „Jei bankas turi per daug pinigų, kad ir kokia būtų infliacija, jam neverta mokėti už pinigus, kuriems šiandien nėra poreikio“, – teigė R. Rudzkis.
V. Baltuškonis atkreipė dėmesį, kad indėlio paskirtis – ne uždirbti kapitalą ar pelną, bet užsitikrinti finansinį saugumą trumpam terminui, todėl infliacijos ir palūkanų palyginimas nėra iki galo korektiškas. „Siekiant uždirbti, reikėtų galvoti apie investavimą kitur, tačiau tai susiję su papildoma rizika“, – sakė jis.
Situacija pagerės
Šiandienė situacija, anot bankininkų, yra laikina ir didesnių palūkanų galime laukti dar šiemet.
„Suprantama, tai laikinas reiškinys, – aiškino V. Tauraitė. – Gerėjant ekonomikos būklei ir gyventojų lūkesčiams dėl būsimųjų pajamų ir jų stabilumo, galima tikėtis, kad padidės paskata skolintis, o tai lems pritrauktų lėšų aktyvesnį skolinimą ir indėlių palūkanų augimą, Be to, prognozuojama, kad Europos centrinis bankas pradės didinti bazinę palūkanų normą šių metų rudenį, todėl tarpbankinės palūkanų normos eurais ir litais veikiausiai ims kilti šiek tiek anksčiau, o įkandin jų – ir indėlių palūkanų normos.“
Faktai: indėliai ir paskolos
Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos bankai buvo suteikę 58,3 mlrd. litų paskolų. Tai 5,2 proc. mažiau nei prieš metus.
Privačioms įmonėms buvo suteikta 27,8 mlrd. litų (10,5 proc. mažiau), fiziniams asmenims – 25 mlrd. (7,1 proc. mažiau) ir finansų institucijoms – 2,89 mlrd. litų (48,8 proc. daugiau) paskolų.
Tuo pačiu laikotarpiu indėlių suma bankuose siekė 45,44 mlrd. litų. Tai 10,6 proc. daugiau nei prieš metus.
Privačių įmonių indėlių suma siekė 13,4 mlrd. litų (17,5 proc. daugiau), fizinių asmenų – 26 mlrd. (5,4 proc. daugiau), o finansinių institucijų – 1,23 mlrd. litų (22,5 proc. mažiau).
Paskolos ir indėliai Lietuvos bankuose (Ekonomika.lt grafika)
