skola

Valstybės kontrolė atliko praėjusių metų valstybės biudžeto vykdymo auditą ir nustatė daugybę pažeidimų. Iš auditorių išvadų susidaro įspūdis, kad biudžeto lėšų naudotojai arba visai nežino apie egzistuojančius įstatymus, arba nenori apie juos žinoti. Skola padvigubėjo Vyriausybės laukia nemaloni ateinanti savaitė: antradienį Valstybės kontrolė Seime pristatys ataskaitą apie 2009 metų šalies biudžeto naudojimą. Auditoriai konstatavo: teisės aktų pažeidimų šioje srityje - su kaupu.

Valstybės skola užvakar pasiekė 33,8 milijardo litų. Tai buvo užvakar. O vakar skola tapo dar didesnė. Dar neišsilakstę, neemigravę šalies gyventojai vis labiau įkinkomi į ne savo skolų ir palūkanų jungą. Net ir tie, kurie šiuo metu yra naujagimiai arba niekada nesiskolinę, vakar jau turėjo 10 304 litų skolą ir 485 litų kasmečių palūkanų. Kiek turės rytoj, poryt ar tada, kai dabartiniai naujagimiai suaugs? Niekas dėl to nesirūpina. Vyriausybė supranta, kad jai ateities nemalonumai negresia.

Nuo penktadienio Rygos tarptautinis oro uostas reikalaus, kad Latvijos nacionalinės avialinijos „Air Baltic Corporation“ („airBaltic“) už joms teikiamas paslaugas mokėtų iš anksto, kitu atveju paslaugos „airBaltic“ nebus teikiamos, verslo naujienų portalui Nozare.lv pareiškė oro uosto atstovai. Jei „airBaltic“ iki penktadienio 12.00 val. nesusimokės už jai teikiamas paslaugas, nuo 16.00 val. oro uostas avialinijų nebeaptarnaus.

Artėjant ateinančių metų biudžeto svarstymui, jau ir iš Prezidentūros pasigirdo baimingų teiginių dėl vis didėjančios valstybės skolos. Baimintis tikrai yra ko: vien palūkanoms jau turime mokėti po 2 mlrd. litų per metus. Tragiškas augimas „Skolos augimas per tokį laiką yra tragiškas, spartus“, – pareiškė prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. Pasak jo, vien palūkanoms valstybė per metus jau atiduoda apie 2 mlrd.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, rugsėjį įmonių pradelsti įsiskolinimai padidėjo 2 proc. (50 mln. Lt), lyginant su rugpjūčiu, ir siekė 4,05 mlrd. Lt. Tačiau trečiojo šių metų ketvirčio įmonių pradelstų skolų augimo tempai buvo vieni mažiausių, lyginant su kitais ketvirčiais. Rugsėjo mėnesį įmonės padengė įsiskolinimų už 128 mln. litų arba 11 proc. daugiau nei rugpjūčio mėnesį. „Remiantis verslo įsiskolinimų duomenimis tikėtina, kad metų pabaigoje skolų pokyčiai pasieks nulinį augimą.

Pagrindinis dėmesys planuojant kitų metų valstybės biudžetą turi būti skiriamas deficito bei valstybės skolos mažinimui, sako Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. Šalies vadovė, anot N. Udrėno, supranta biudžeto svarbą ir tikisi, kad jis bus priimtas laiku. Kol kas dėl galutinio valstybės biudžeto projekto Vyriausybė dar neapsisprendė. „Aišku tai, kad turime suvaldyti savo finansus.

Likvidatoriams liko dešimt dienų užbaigti išdalyti per penkiolika apskričių gyvavimo metų užgyventą turtą ir išpiršti jų pridarytas skolas. Išdalyti gal ir pavyks, o štai skolas teks mokėti ilgai. Buvusios Marijampolės apskrities dovanėlę – beveik 1,4 mln. skolą už savavališkai pradėtą Gelgaudiškio dvaro rekonstrukciją – paveldėjo Šakių savivaldybė.

Apie tarnystę šiandien kalbėti nei įprasta, nei patogu. Kažkaip netgi nekorektiška. Žinia, nedemokratinė tai yra sąvoka, ir ne moderni. Žodis „tarnystė“ asocijuojasi su tarnais ir ponais, praeitimi, klasėmis, apribotomis teisėmis. Tarnas nuauna ponui batus ir paduoda šlepetes. Vargšas tarnas – toks sunkus darbas. Ne fiziškai, nuo tokio darbo esą nukenčia tarno orumas.

Beveik 3 mlrd. Lt deficitą šiemet planuojanti „Sodra“ ketina skolintis 875 mln. Lt, kad galėtų nevėluodama iki metų pabaigos gyventojams mokėti socialinio draudimo išmokas, rašo vz.lt. Iki 375 mln. Lt „Sodra“ prašo paskolinti valstybės, o 500 mln. Lt numato skolintis iš bankų, teigiama Finansų ministerijos, į kurią dėl paskolos kreipėsi „Sodra“, rašte Vyriausybei. Ministrų kabinetas dėl paskolos „Sodrai“ iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų spręs trečiadienio posėdyje.

Valstybės skolą skaičiuojančio portalo 2g.lt duomenimis, rugpjūčio pabaigoje valdžios sektoriaus skola bus 32,8 mlrd. litų. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje vienam gyventojui tenkanti skolos dalis perkops 10 tūkst. litų ribą. Tai paaiškėjo sužinojus naujausius Statistikos departamento duomenis apie tikslų gyventojų skaičių. Rugpjūčio pradžioje Lietuvoje oficialiai gyveno 3 349 872 gyventojai.

Svarbaus amžiaus žmonių viltis, kad įveikus ekonomikos nuosmukį jiems bus kompensuotos pernai gruodį sumažintos senatvės ir netekto darbingumo pensijos, sudaužyta. Kompensavimą žadama pradėti ne anksčiau nei 2014-aisiais ir baigti per 5 metus. Toli nukeltas skolos grąžinimas ir jokio eiliškumo nebuvimas demonstruoja cinišką dabartinės valdžios požiūrį į žmones. Dauguma senjorų skriaudos atlyginimo gali nebesulaukti.

Žinome apie JAV recesiją, krizę Baltijos šalyse ir Pietų Europoje. Bet retai girdime apie tai, kad labiausiai prasiskolinusios pasaulio šalys iš tikrųjų yra Vakarų Europoje. Yra daug būdų skaičiuoti valstybių skolas. Pagal nominalią jos vertę čia pirmauja JAV, bet pagal procentą nuo metinio BVP duomenys atrodo visiškai kitaip. Taigi, 6 labiausiai pagal procentą nuo BVP prasiskolinusios šalys, su kuriomis 98 proc. skolą turinti Lietuva atrodo palyginti gerai. Airija (997 proc.

Vartojimo kreditus imantys šalies gyventojai linkę skolintis mažesnėmis sumomis, tačiau vartotojų skaičius auga, rodo Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos (LVLKA) duomenys. LVLKA vienijamų vartojimo lizingą ir kreditus teikiančių bendrovių „Credit24“, „General Financing“ ir „Moment Credit“ klientų skaičius I-ąjį šių metų pusmetį pasiekė beveik 190 tūkst. Vartotojų skaičius nuo kovo (I-ojo ketvirčio) išaugo 7,5 proc., ir apie 40 proc.

Lenkija, Švedija ir dar kitos septynios šalys nusiuntė laišką Europos Sąjungai prašydamos pakeisti šalių skolų skaičiavimo metodiką, praneša Bloomberg.Laiškas, skirtas Europos Komisijai ir Europos Sąjungos prezidentui Hermanui van Rompiui, buvo pasirašytas taip pat tokių šalių kaip Vengrijos, Čekijos, Rumunijos, Slovakijos, Bulgarijos, Lietuvos ir Latvijos, finansų ministrų, pranešė Vienoje įsikūręs laikraštis "Wirtschaftsblatt", neatskleisdamas iš kur gavo informaciją.

Lietuvos gyventojų pradelsti įsiskolinimai per liepos mėnesį išaugo daugiau nei 44 mln. litų ir siekė 1,65 mlrd. litų, skelbia kreditų biuras „Creditinfo“. Liepą gyventojų pradelstos skolos, lyginant su birželio mėnesiu, didėjo 3 proc. lėčiau. Per praėjusį mėnesį gyventojai padengė beveik 28 mln. litų pradelstų įsiskolinimų. „Jau kelis mėnesius iš eilės šalies gyventojų pradelstos skolos augo lėtesniais tempais.

Naujai atlikto audito duomenimis, Ispanijos čempiono „Barcelona“ klubo skola siekia 442 milijonus eurų, o praėjusiais metais ekipa patyrė 77 milijonus eurų nuostolių. Katalonams pastarąjį mėnesį teko skolintis iš bankų tam, kad būtų sumokėtos algos futbolininkams. Iš viso „Barcelona“ išlaidos siekė beveik 480 milijonų eurų, o įplaukos – kiek daugiau nei 400 milijonų.

Keturiolikoje Europos šalių veikianti mini kreditų kompanija „Ferratum“ parengė dešimties populiariausių pasiteisinimų sąrašą, kuriais skolininkai aiškina, kodėl nepadengia skolos laiku. Iš viso „Ferratum“ specialistai išanalizavo apie vieną tūkstantį skolininkų atsakymų 2009 metų birželio – 2010 metų birželio laikotarpiu. „Mini paskolų gavėjai, kurie laiku negrąžina mini kredito, dažniausiai nėra atsakingi ir finansinius sutartis pasirašo labai nerūpestingai.

  Baltarusija sumokėjo visą skolą - 260,1 mln. JAV dolerių - Rusijos dujų gigantei Gazprom už dujų tiekimą gegužės mėnesį. Tokį jos žingsnį nulėmė tai, kad reikalaudama atlyginti įsiskolinimą, Rusija dar labiau - iki 75 proc. - apribojo šios gamtinės žaliavos tiekimą.

Graikija gavo pirmąją beveik 120 mlrd. eurų finansinės pagalbos dalį. Euro zonos politikai džiūgauja, kad nors ir pavėluotai, jiems pavyks išgelbėti ne tik Graikiją, bet ir patį eurą. Ekonomistai netrykšta tokiu optimizmu ir perspėja, kad švaistymąsis paskolomis gali baigtis ne išsigelbėjimu, o visos Europos ekonominiu košmaru.

Į milijardines skolas įklampinta Lietuva Ministrų kabineto vardu kiekvieną pirmadienį skolinasi naujas dešimtis milijonų. Nuo šių metų sausio 4 dienos iki praėjusio pirmadienio Vyriausybė, aukcionuose platindama savo vertybinius popierius, jau pasiskolino beveik milijardą litų (950 mln.). Kukliausia buvo ši savaitė, kai ateities kartoms uždėta “tik" 19,5 mln. litų papildoma našta.

Medikų profsąjungos siūlo pripažinti valstybės skola medikų atlyginimų sumažėjimą ir, pagerėjus valstybės finansinei padėčiai, ją grąžinti, nustatant bei išmokant sveikatos priežiūros įstaigoms priedus prie sveikatos priežiūros paslaugų kainų. Tokius pasiūlymus Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS), Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga ir Lietuvos slaugos specialistų organizacija ketina pristatyti Sveikatos apsaugos ministerijai.

Ministras pirmininkas teigia, kad Lietuvoje yra apie 200 tūkst. gyventojų, kurie neturi Privalomojo sveikatos draudimo. Sudaryta speciali darbo grupė turi parengti siūlymus kaip elgtis su žmonėmis, kurie šiuo metu yra skolingi valstybei. PSD mokestis yra 72 litai per mėnesį ir jį reikia sumokėti gyventojams, kurie nėra niekur drausti. Lietuviai emigrantai yra itin susirūpinę dėl šios padėties, nes jie sudaro daugumą gyventojų, skolingų valstybei dėl Privalomojo Sveikatos Draudimo.

Rihanna (22) į teismą padavė jos buvusi asmeninė trenerė. Dainininkė Cindy Percival skolinga apie 26 000 $. Fitneso trenerė sako, kad pernai ji buvo atsakinga už kelių savaičių Rihanna treniruotes jos turo metu. Tačiau už tai jai nė karto nebuvo sumokėta. Vasario 26 d. Cindy teismui pristatė dokumentus. Rihanna nuo komentarų susilaikė. Beje, Rihanna rengia naują albumą.

Neišmanydami, kaip iš skolininkų susigrąžinti skolas, kreditoriai griebiasi šiaudo. Pastaruoju metu interneto skelbimų portalus užplūdo skelbimai apie perpus pigiau parduodamas fizinių asmenų skolas. "Parduodu fizinio asmens skolą. Suma - 149 500lt. Pardavimo kaina - pusė šios sumos", - rašoma viename iš tokių skelbimų. Kitų turinys skelbia, kad prašoma dar mažesnių nei perpus sumų. Kito būdo nebežino Klaipėdietis Laimis, bandantis iš paskolintų 60 tūkst. Lt susigrąžinti bent 30 tūkst.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel po susitikimo su Graikijos premjeru George Papandreou pareiškė, jog Graikijai pagalbos nereikia, tačiau jos bendrapartiečiai jau siūlo šaliai pardavinėti turimas salas. Politikė tvirtino, jog G. Papandreou neprašė ES pagalbos ir euro zonos stabilumui niekas negresia. Graikai protestuoja Tuo tarpu Atėnus drebino pats rimčiausias protestas nuo pat finansinės krizės pradžios. Jis kilo dėl nepasitenkinimo valstybės taupymo politika.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy trečiadienį atvyko į žemės drebėjimo nusiaubtą Haitį. Prancūzijos vadovas susitiko su Haičio prezidentu ir premjeru, skrisdamas sraigtasparniu apžiūrėjo labiausiai stichijos nuniokotus šalies regionus. Jau žinoma, kad Prancūzija Haičio ekonomikai skirs 270 mln. eurų pagalbą. Be to, Prancūzija Haičiui dovanos 56 mln. eurų valstybės skolą.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy trečiadienį atvyko į žemės drebėjimo nusiaubtą Haitį. Prancūzijos vadovas susitiko su Haičio prezidentu ir premjeru, skrisdamas sraigtasparniu apžiūrėjo labiausiai stichijos nuniokotus šalies regionus. Jau žinoma, kad Prancūzija Haičio ekonomikai skirs 270 mln. eurų pagalbą. Be to, Prancūzija Haičiui dovanos 56 mln. eurų valstybės skolą.

Užklupus ekonomikos sunkmečiui Lietuvos skolinimosi mastai sumušė visus rekordus. Geresnių laikų negalime tikėtis ir šiemet - valdžia nežada mažinti savo apetito skolintis ir kol kas neturi plano, kaip grąžinti skolas. Praėjusius metus baigėme su 26 mlrd. litų skolos našta. Ekspertų skaičiavimais, kiekvienam krašto gyventojui teko beveik po 8 tūkst. litų valstybės skolos. Šiemet planuojama pasiskolinti dar beveik 13 mlrd. litų.

Interneto svetainė 2g.lt, kurioje rodomas valstybės skolos augimas, jos dalis vienam Lietuvos gyventojui ir palūkanos, remiasi oficialiais duomenimis. Taip  tvirtina jos kūrėjai. Vilniaus verslininkų ir darbdavių konfederacijos tarybos narys Artūras Orševskis prisipažino, kad jį nustebino praėjusiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje išsakyto Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Vytauto Lenkučio teiginys.

Šių metų Lenkų kino savaitė vyks balandžio 20-26 dienomis kino teatruose „Forum Cinemas Vingis” ir „Skalvija”. Kino savaitės programoje – šešios filmų premjeros, keturi lenkų kino klasiko Wojciecho Jerzio Haso filmai ir trys istorinės tematikos kino juostos. Į susitikimus su žiūrovais atvyks garsūs svečiai: aktoriai Grażyna Błęcka-Kolska, Andrzej Chyra ir Jerzy Radziwiłowicz bei kino prodiuserė Grażyna Kozłowska. Lenkijoje kino premjeros dažniausiai vyksta rudenį, Gdynės kino festivalio metu.