Į milijardines skolas įklampinta Lietuva Ministrų kabineto vardu kiekvieną pirmadienį skolinasi naujas dešimtis milijonų.
Nuo šių metų sausio 4 dienos iki praėjusio pirmadienio Vyriausybė, aukcionuose platindama savo vertybinius popierius, jau pasiskolino beveik milijardą litų (950 mln.). Kukliausia buvo ši savaitė, kai ateities kartoms uždėta “tik" 19,5 mln. litų papildoma našta.
Milijardai nepadėjo
Šių metų pradžioje Finansų ministerija paskelbė, kad Lietuvos našta kreditoriams jau priartėjo prie 30 mlrd. litų ribos. Pernai valstybė pasiskolino 13 mlrd. 811 mln. litų, o grąžino tik 4 mlrd. 281 mln. litų senų skolų.
Vasarį premjeras Andrius Kubilius ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė džiūgavo, kad pavyko sėkmingai išplatinti naują 2 mlrd. JAV dolerių (apie 5 mlrd. litų) obligacijų emisiją.
Paprastai tariant - pasiskolinti milžinišką krūvą pinigų, kurią skolintojams turėsime grąžinti ne vėliau kaip 2020 metų vasario 11-ąją. Vos per mėnesį skolintojai iš Lietuvos vargo buvo uždirbę apie 300 mln. litų.
“Būtų keista, jeigu į vertybinius popierius kas nors investuotų už dyką - žinoma, kad visi nori užsidirbti", - kovą “Respublikai" sakė I.Šimonytė.
Iš tuščio į kiaurą
Premjeras, finansų ministrai ir vadinamieji analitikai net neslepia, kad milžiniškos sumos pasiskolinamos senoms skoloms administruoti, grąžinti jų dalį arba kamšyti vis naujas biudžeto skyles.
Tačiau net ir išplatinus 2 mlrd. dolerių obligacijų emisiją katastrofiškai trūko pajamų. Vyriausybės vertybinių popierių aukcionai jau seniai tapo kiekvieno pirmadienio ritualu. Daugiausiai šiemet tokiuose aukcionuose Lietuva pasiskolino 78,6 mln. litų.
Premjero patarėjas Virgis Valentinavičius vakar negalėjo pasakyti, kodėl Vyriausybė skolinasi nuolat, bet visuomenei nėra paaiškinama, kokiu tikslu tai daroma.
“Šias skolas tiesiogiai tvarko Finansų ministerija, o Vyriausybė šiuo klausimu niekuo dėta", - tikino V.Valentinavičius.
Albertas SINEVIČIUS - Pirmosios Vyriausybės prekybos ministras:
Įdomiausia būtų žinoti - kur tuos skolintus pinigus dabartinė Vyriausybė padeda? Jau dvejus metus taip ir nematome, ką Ministrų kabinetas nuveikė. Ūkio ministras Dainius Kreivys per televiziją gražiai kalba apie tai, kad bus sukurta 30 ar 40 naujų darbo vietų ir viskas.
Mano nuomone, už besaikį skolinimąsi kai kam reikia nukapoti rankas, nes atrodo, kad jau net nebeskaičiuojama, kur, kiek ir kodėl tų skolintų pinigų išleista. Jie tiesiog pilami į smėlį ir prasmenga skradžiai žemėn. Tai vadinu paprastai - valstybės sabotažas.
Pirmosios atkurtos Lietuvos vyriausybės ne vienus metus gyveno be skolų. Jei koks ministras ir nuspręsdavo pasiskolinti, tai dar bent penki ministrai žiūrėdavo, kaip ir kur jis tuos pinigus išleidžia. Dabar niekas nieko nebežiūri. Kodėl visuomenė nežino, kieno vardu ir kokiu tikslu skolinamės - ar sėjai, ar pienui, ar degtinei?
Suprantu, kad be bankų niekas dar neapsiėjo, bet skolintis reikia protingai. Šiandien mes tikriausiai skolinamės tik tam, kad padengtume ankstesnes skolas, o dabartinės juk tik auga. Uždaras ratas. Taip elgėsi ir graikai, vien skolinęsi ir atpratę dirbti. Net pomidorus iš Ispanijos ėmė vežtis, nors turi tokį nuostabų klimatą.
Graikijos skolos mums turėtų parodyti, kas laukia ir Lietuvos. Už tai turime būti dėkingi rudzkiams, nausėdoms ir panašiems komercinių bankų atstovams, kurie mokė ir vertė lietuvius prasiskolinti.
