Neišmanydami, kaip iš skolininkų susigrąžinti skolas, kreditoriai griebiasi šiaudo. Pastaruoju metu interneto skelbimų portalus užplūdo skelbimai apie perpus pigiau parduodamas fizinių asmenų skolas. "Parduodu fizinio asmens skolą. Suma - 149 500lt. Pardavimo kaina - pusė šios sumos", - rašoma viename iš tokių skelbimų. Kitų turinys skelbia, kad prašoma dar mažesnių nei perpus sumų.
Kito būdo nebežino
Klaipėdietis Laimis, bandantis iš paskolintų 60 tūkst. Lt susigrąžinti bent 30 tūkst. Lt, dienraščiui teigė, jog įdėjęs skelbimą, nes nežinąs kaip toliau elgtis.
"Teismas man skolingam asmeniui priteisė sumokėti 60 tūkst. Lt skolą, tačiau tas žmogus dingo kaip į vandenį. Gal slapstosi užsienyje, kas dabar žino? Skola velkasi seniai, jau keletą metų. Antstoliai padėti negali, nes žmogus dingęs. Jie dirba tik tuomet, kai skolininkas gyvena arba dirba Lietuvoje. Kol kas į skelbimą dar niekas neatsiliepė, laukiu, nes informaciją įdėjau neseniai. Mintis tai padaryti kilo pamačius, jog vis daugiau žmonių skolas siekia susigrąžinti būtent tokiu būdu", - pasakojo vyras.
Užsiundo zuikius ir čigonus
Vienos iš teisinių paslaugų įmonių, užsiimančių ir skolų išieškojimu atstovas, teisininkas Dovydas Cvetkovas dienraščiui taip pat teigė pastebėjęs, jog internete padaugėjo skelbimų apie "išparduodamas" skolas.
"Skolų išieškojimo agentūros nėra visagalės. Jei skolininkas dingęs, gali jį duoti į teismą tiek kartų, kiek tik nori. Jeigu nepavyksta žmogui įteikti procesinių dokumentų, tuomet sunku tikėtis ką nors iš jo prisiteisti. Dėl šių priežasčių kreditoriams lieka vienintelė išeitis - surasti, kas išieškos bent dalį skolos", - teigė D. Cvetkovas.
Anot jo, sekdamos skelbimus spaudoje ir internete, skolas superka tuo užsiimančios bendrovės ir įmonės.
"Įdomu yra ne tai, kas skolas perka, bet kaip jas nusipirkę išreikalauja sumokėti. Kiek pamenu, prieš Kalėdas viena skolų išieškojimo įmonė diskreditavo verslininką, prieš jo surengtą pokylį elitui pastatę du zuikiais persirengusius asmenis su plakatais "Grąžink skolą", - pasakojo D. Cvetkovas.
Bandydami priremti skolininkus prie sienos, skolų išieškotojai pasitelkia ir daugiau netradicinių priemonių. Pavyzdžiui, kai kuriuose didmiesčiuose gatvėmis važinėja transporto priemonės su skolininkų sąrašais, jų pavardės spausdinamos laikraščiuose. Viena bendrovė buvo net sugalvojusi skolininkus, kurių veikla susijusi su dideliais žmonių srautais, gėdinti nusamdžiusi čigonų taborą - šis turėjo kelti sumaištį šalia skolininko darbovietės arba jos viduje.
"Priemonių išieškoti skolą yra įvairių, tačiau bene dažniausiai su skolininkais kovojama viešumu. Ar tai veikia, - atsakyti sudėtinga. Jei skolininkas nieko neturi, pinigų neišlupsi, jo nesugėdinsi", - svarstė teisininkas.
Įstatymai leidžia
Anot jo, internete paskelbę apie parduodamas skolas, žmonės siekia turėti "bent jau žvirblį rankoje, o ne briedį girioje".
Dažnai tokie skelbimai publikuojami dar ir dėl to, kad kreditoriui staiga prireikė pinigų. Jis ryžtasi susigrąžinti bent jau mažą dalį to, ką paskolino, ir ieško pigiau kainuojančios pagalbos.
"Parduodant skolą nereikia skolininko sutikimo. Taip elgtis leidžia įstatymai, o žmonės tuo ir naudojasi", - konstatavo D. Cvetkovas.
Informacija
Lietuvos Antstolių rūmų duomenimis, išieškoti pateikiamų skolų skaičius 2009 metais pasiekė piką ir nuo šių metų pradžios mažėja.
Per 2010 metų sausio ir vasario mėnesius antstoliams pateikta 13 proc. mažiau reikalavimų priverstinai vykdyti išieškotojų naudai priimtus sprendimus nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Statistika leidžia prognozuoti, kad sunkmečio sukelta turtinių prievolių krizė atsitraukia ir civiliniai teisiniai santykiai grįžta į normalias vėžes, - sako Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.
Valstybės institucijų pateiktų sprendimų skaičius per du pirmuosius šių metų mėnesius, palyginti su 2009 m. duomenimis, sumažėjo 8 proc. Privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys pateikė 15 proc. mažiau sprendimų. Ypač smarkiai - 60 proc. - sumažėjo kreipimųsi priverstine tvarka išieškoti išlaikymo išmokas (alimentus).
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, per 2009 metus antstoliai kreditoriams sugrąžino 225,2 mln. litų skolų. Tai 24 proc. daugiau nei buvo išieškota per 2008 metus. 47,6 mln. litų skolų praėjusiais metais grąžinta valstybės biudžetui, 177,5 mln. litų - privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Kiekvienas antstolis per 2009 metus vidutiniškai išieškojo 2 mln. litų skolų.
Nepaisant to, kad realiai išieškotos sumos didėjo, bendras skolų išieškojimo kokybės rodiklis - vidutinė kreditoriams sugrąžintų lėšų dalis - 2009 metais, palyginti su 2008 metų duomenimis, sumažėjo. Tai yra baigdami procesus antstoliai išieškotojams sugrąžindavo maždaug penktadalį reikalaujamų skolų. Prieš keletą metų pavykdavo išieškoti trečdalį arba daugiau.
Tokias tendencijas lemia smarkiai sumažėjęs skolininkų mokumas. Vien dėl juridinių asmenų bankrotų praėjusiais metais antstoliams teko užbaigti 10 677 išieškojimo bylas - beveik triskart daugiau negu 2008 metais.
Vaida JUTKONĖ
