Artėjant ateinančių metų biudžeto svarstymui, jau ir iš Prezidentūros pasigirdo baimingų teiginių dėl vis didėjančios valstybės skolos. Baimintis tikrai yra ko: vien palūkanoms jau turime mokėti po 2 mlrd. litų per metus.
Tragiškas augimas
„Skolos augimas per tokį laiką yra tragiškas, spartus“, – pareiškė prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. Pasak jo, vien palūkanoms valstybė per metus jau atiduoda apie 2 mlrd. litų – sumą, lygią viešojo saugumo biudžetui arba pusei viso švietimo biudžeto. Pasak N.Udrėno, negalime pravalgyti daugiau negu uždirbame. Tiesa, taip mano ne visi. Štai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Vitas Matuzas didelio pavojaus dėl milžiniškos ir vis tebeaugančios valstybės skolos nemato.
„Kada skolos dydis bus pavojingas? Taigi viskas Mastrichto kriterijuose numatyta. O dabar žiūrint į kitas ES valstybes mūsų padėtis atrodo labai neblogai – pagal skolos dydį nuo BVP esame trečioje ar ketvirtoje vietoje su 35 procentais. O, pavyzdžiui, Graikijos skola – per 100 procentų“, – dėstė V.Matuzas.
Nemato, ką apkarpyti
Tiesa, politikas pripažįsta, kad valstybei būtų geriau būti mažiau prasiskolinusiai.
„Aišku, skola nėra gerai. Nes, pavyzdžiui, vien palūkanoms per metus reikės apie 2 mlrd. litų. Tai daug, jei turėsime omenyje, kad biudžete yra 14 mlrd. litų. Uždirbame 14 mlrd., o 2 mlrd. reikia vien palūkanoms“, – sakė V. Matuzas.
Seimo narys sakė dar nematęs net juodraštinio Vyriausybės parengto kitų metų biudžeto varianto. „Ką galima dar apkarpyti? Fiziniu požiūriu matau, ką galima apkarpyti, tačiau politiniu – nebėra kur kirpti“, – teigė V.Matuzas, paklaustas, kada pagaliau pradėsime nebe didinti, o mažinti skolą.
Kada bus imta mažinti skolą, negalėjo atsakyti ir Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius Audrius Želionis. „Turi būti priimtas politinis sprendimas. Todėl politikų ir klauskite apie tai“, – patarė jis.
Biudžetas – paslaptis
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Vytautas Galvonas stebisi, kad, nors jau spalis, Vyriausybė apie kitų metų biudžetą viešai nekalba.
„Viskas saugoma kaip karinė paslaptis. Niekas nieko nesako nei apie planuojamas pajamas, nei apie išlaidas, nei apie būsimą biudžeto deficitą. Katastrofa: jau spalio pradžia, o net komitetas dar nieko negavo“, – stebėjosi V.Galvonas. Seimo narys turi kontrargumentų tiems, kurie sako, kad Lietuvos padėtis, palyginti su dar labiau prasiskolinusiomis valstybėmis, yra gera.
„Yra valstybių, tokių, kaip Japonija, kurios prasiskolinusios dar labiau. Bet ten yra normalus verslas, išplėtota pramonė. O pas mus visas verslas keliasi į užsienį. Nebėra kam kurti BVP. Iš pirkimo ir pardavimo skolų negrąžinsi. Tad ir tokia skola Lietuvai yra labai didelė. O dar reikia prisiminti, kad kitais metais iš biudžeto skoloms padengti turėsime skirti, kiek pamenu, apie 4,5 mlrd. litų“, – dėstė V.Galvonas.
Skola padvigubėjo
Anot parlamentaro, didelė problema yra ir tai, kad labai prastai valdomos valstybės įmonės.
„Pavyzdžiui, „Klaipėdos nafta“, kuri yra šimtu procentų valstybės, turi padėjusi keliasdešimt milijonų litų bankuose ir gauna procentus. O valstybei neskolina ir nemoka dividendų. Kaip taip galima?“ – retoriškai klausė V.Galvonas. Beje, net ir premjeras Andrius Kubilius yra sakęs: jei biudžeto deficitas ir toliau nebus mažinamas, po dvejų metų vien paskolų palūkanoms išleisime trečdalį biudžeto pajamų.
Tarp kitko: per A.Kubiliaus Vyriausybės viešpatavimą nuo 2008-ųjų gruodžio iki dabar centrinės valdžios (be savivaldybių) skola padidėjo nuo 16 mlrd. iki beveik 31 mlrd. litų. Vien šiemet iki rugsėjo Lietuva pasiskolino 7,65 mlrd. litų, o atidavė senų skolų tik už 3,2 mlrd. litų.
Skolintis reikia protingai
Julius Veselka, Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas:
Pats valstybės skolinimasis savaime nebūtų blogas dalykas, jei skolintumėmės protingai ir protingiems tikslams. Deja, to nėra.
Galiu pateikti pavyzdį. Tarkime, jūs esate mokslininkas, sukūręs gerą verslo projektą, tačiau visiškai neturite pinigų jam įgyvendinti. Jei nesiskolinsite, projektas taip ir nebus įgyvendintas. Tačiau galite pasiskolinti penkeriems metams 5 mln. litų. Ir investicijos greitai atsipirks. Taip ir su valstybės skola turėtų būti – skolintis tam, kad atsipirktų. Be to, reikia skolintis ne taip, kaip Andrius Kubilius – už daugiau nei 7 proc. palūkanų.
O tai, ką šneka visokie udrėnai... Netikiu jais. Patikėsiu, kad prezidentė nori skolą mažinti, tik tada, kai pasakys: mes išvedame karius iš Afganistano, nes tai kainuoja. Arba kai pasakys: Valdovų rūmams šiemet pinigų neskirsime, nes stogas jau yra, todėl pataupykime.
Rezervų taupyti tikrai yra. Ta pati Krašto apsaugos ministerija galėtų sumažinti savo įsipareigojimus, reikia nemėtyti pinigų visokiems Lietuvos įvaizdžio kūrimams, daugiabučių renovacijos programai reklamuoti ir t. t. O ir valdininkiją galima dar sumažinti. Esu neoficialiai šnekėjęs su keliais merais. Jie pripažino, kad merijose galėtų per pusę sumažinti darbuotojų skaičių, ir dėl to nieko neatsitiktų.
Danas NAGELĖ
