Žinome apie JAV recesiją, krizę Baltijos šalyse ir Pietų Europoje. Bet retai girdime apie tai, kad labiausiai prasiskolinusios pasaulio šalys iš tikrųjų yra Vakarų Europoje.
Yra daug būdų skaičiuoti valstybių skolas.
Pagal nominalią jos vertę čia pirmauja JAV, bet pagal procentą nuo metinio BVP duomenys atrodo visiškai kitaip. Taigi, 6 labiausiai pagal procentą nuo BVP prasiskolinusios šalys, su kuriomis 98 proc. skolą turinti Lietuva atrodo palyginti gerai.
Airija (997 proc.): Airijos katino dienos, kuomet šioje saloje ekonomika augo greičiausiai visoje Europoje, jau praeityje. Istorija apie greitai praturtėjusius vargšus skaudžiai pažįstama ir lietuviams: kylant ekonomikai, daugėjo saugių ir nesaugių paskolų, išsipūtė nekilnojamojo turto burbulas, po kurio sprogimo iš pirkėjų pasitikėjimo liko šnipštas.
2009 m. Airijos ekonomika stabtelėjo ir ėmė riedėti į pakalnę, pernai ji krito 7 proc. Nesurinkti mokesčiai sudarė sąlygas rekordiniam biudžeto deficitui – 14,3 proc. BVP. Pirštu grūmojanti Europos Sąjunga nustatė Airijai tikslą šį deficitą sumažinti iki 3 proc. iki 2014-ųjų. Tarptautinis valiutos fondas netruko paskelbti, kad Airijai tiek laiko neužteks.
Nyderlandai (467 proc.): retas tikėtųsi, kad turtingoji Olandija būtų skolininkų viršūnėlėje. Prieš dešimtmetį, kai Nyderlandai tapo euro zonos nariu, ši šalis turėjo vieną tvirčiausių ekonomikų, bet su dabartiniais rodikliais vargu ar jai iš viso pavyktų į šią zoną patekti. Per taupiųjų olandų ekonomiką labiausiai irgi kirto krizė, kuri privertė valstybę skolintis, norint išsaugoti šalies bankininkystę.
Jungtinė Karalystė (409 proc.): „Morgan Stanley“ banko analitikų teigimu, jei taip ir toliau, Didžiajai Britanijai greitai niekas nebeskolins. Bankininkai sako, kad taip nutiko dėl nepasirūpinimo atsarga, kai ekonomika augo. Net ir geriausiais metais, kai didžiosios pasaulio ekonomikos biudžeto perviršį skaičiavo virš 2 proc. BVP, britai fiksavo 3 proc. deficitą.
Šveicarija (273 proc.): šiaip jau Šveicarija iš tikrųjų yra viena stabiliausių pasaulio ekonomikų, rimtai žiūrinti į finansinius reikalus. Kai valstybės skola prieš dešimtmetį ėmė didėti, šveicarai balsavo už konstitucijos pataisas, įpareigojančias vyriausybę balansuoti išlaidas nepriklausomai nuo ekonominio laikmečio.
Bankais garsios Alpių valstybės skola išaugo dėl tų pačių priežasčių: lėtėjančios ekonomikos, didelių bedarbio pašalpų, nesurinktų mokesčių. Tačiau Šveicarija, skirtingai nei, sakykime, Airija, pasaulio ekonomistai vis dar pasitiki.
Portugalija (228 proc.): pernai Portugalijos biudžeto deficitas siekė 9,4 proc. BVP. Vyriausybė, siekianti jį sumažinti iki 2,8 proc. iki 2013-ųjų, vykdydama šiuos planus susidūrė su darbininkų streikais, kurie nedarbo lygį pakėlė į 40 metų nematytas 10 proc. ir daugiau aukštumas.
Portugalijos problema – menkas produktyvumas ir beveik jokio ekonominio augimo jau keleri metai. Pramonėje ir žemės ūkyje, kurie yra pagrindiniai portugalų pragyvenimo šaltiniai, juos vis labiau lenkia azijiečiai, todėl šios šalies BVP augimas yra lėčiausias tarp visų euro zonos narių.
Austrija (214 proc.) : recesija ir vyriausybės bandymai gelbėti bankus yra pagrindinės austrų įsiskolinimų priežastys. Finansų ministerija pranašauja, kad kalnuotosios šalies biudžeto deficitas tarp šių ir 2012 m. išaugs iki 4,7 proc., kol galiausiai ims mažėti. Tokių skaičių austrai nematė dešimtmečius.
