salomėjos neries

Rugpjūčio 3 d., penktadienį, 20.30 val. Klaipėdos Teatro aikštėje nuskambės jaunimo pajėgų subrandinta dovana miesto 760-ajam gimtadieniui: specialiai šia proga susibūrusi kūrybinė komanda pristatys prieš keletą metų gimusią ir ką tik atnaujintą roko operą „Eglė žalčių karalienė“, sukurtą Salomėjos Nėries poemos pagrindu.

Kai kompiuterių tobulėjimas žengteli į priekį, o tai ištinka dažnokai, apie praėjusios kartos operatyvinę atmintį sakoma: ne atmintis, o sklerozė. Istorijos mokslas ir istorinė atmintis su kompiuteriais nerungtyniauja, tačiau sklerozės, amnezijos, selektyvaus fetišizmo ir šiaip, liaudiškai tariant, „nukvakimo“ – apstu. Kalbu apie tai, ką galima suprasti pagal Vilniaus memorialus ir iškabas.

Vilniaus licėjaus organizuotas pirmasis vidurinių mokyklų protmūšio turnyras jau keliauja didžiojo finalo link. Pusfinaliai ir finalas, kurio metu paaiškės turnyro nugalėtojai, įvyks kovo 23 dieną licėjaus aktų salėje. Dėl protmūšio taurės rungėsi 16 komandų iš 12 Vilniaus mokyklų bei Nacionalinės Moksleivių Akademijos, tačiau į pusfinalius išėjo tik keturios pajėgiausios komandos: Vilniaus licėjus, Mykolo Biržiškos, Radvilų bei Žvėryno gimnazijos.

Suvenyrų pardavėja snūduriuoja galvą padėjusi ant prekystalio. Čia paprasta kepuraitė su „EuroBasket 2011“ logotipu kainuoja 40 litų. Kosminėmis kainomis sirgalius pasitikę prekybininkai miega ant prekystalių, sirgaliai įžūliai blaivūs, o viešbučių svečiai džiaugiasi „tikru“ maistu. Įžymybės draugė į Šiaulius atsivežė ir globotinių iš Vokietijos.

Perskaičiau Biržų laikraštyje „Biržiečių žodis“ Mirdzos Garbauskienės panegiriką tarybinei lakštingalai Salomėjai Neriai ir likau beveik apstulbęs – argi iš tikrųjų nebegalioja taip dabar gal iš tikrųjų tik deklaruojamos moralinės vertybės, jeigu išdavystė tapatinama su meile ir tarnyste savo kraštui, jeigu savos tėvynės paneigimą galima „padengti“ jaunatviška poezija, jeigu jos garsiuosius lyrinius eilėraščius užgožia ne mažiau garsi poemą apie didįjį saulės turėtoją Staliną.

Kauno savivaldybėje pirmadienį pasveikintos stipriausios Kauno mokyklų komandos, sėkmingai pasirodžiusios keturiolika metų (1994 - 2008) besitęsiančių miesto moksleivių sporto žaidynių baigiamajame etape - olimpiniame festivalyje.

Socialinių mokslų kolegijos lektorius, advokato padėjėjas Vaidotas Granickas Klaipėdoje žavisi ir tokiais dalykais, kuriuos kiti kritikuoja. Kokia Klaipėda arčiau širdies - iš vaikystės prisiminimų ar dabartinė? Man labiau patinka dabartinė Klaipėda, nors gaila ir senųjų miesto akcentų, kurie paskutiniu dešimtmečiu buvo sunaikinti. Pavyzdžiui, gaila pėsčiųjų tilto per geležinkelį, metalinių tarpukario laikų elektros stulpų Salomėjos Nėries gatvėje.

Rugsėjo 30 – spalio 4 d. Vilniaus literatūros akademija persikelia į Druskininkus. Bendradarbiaujant su festivaliu „Poetinis Druskininkų ruduo“ ir VšĮ „Lietuviškos knygos“ Druskininkų sanatorijoje „Dainava“ vyks tarptautinės poezijos vertimo dirbtuvės. Jų svečiai ir dalyviai – poetai iš Lenkijos, Škotijos, Islandijos ir Lietuvos, kurie diskutuodami ir betarpiškai bendraudami tarpusavyje, gilindamiesi į kolegų kūrybą ir jos kultūrinį kontekstą, sukurs naujus poezijos vertimus.

Muziejų Lietuvoje knibždėte knibžda: vietinių, respublikinių, žinybinių. Negana to, jie dar ir interaktyvūs, rengia šimtus edukacinių programų, lankytojus vadina dalyviais ir kaip amaro purtosi vadindami „daiktų saugyklomis“ ar „dulkių kaupyklomis“. Apie interaktyvius užsienio muziejus ir nepanaudojamą perkūniškai atominį lietuvių potencialą šioje srityje rašiau ankstesnėje publikacijoje. Muziejai brūkšnelis dulkės – giliai įsišaknijusi kultūrinė asociacija.

Gegužės  25 d. (pirmadienį), 17 val. Kauno menininkų namuose  (V. Putvinskio g. 56) poezijos vakaras „Jaunųjų lyra“. Gros J. Naujalio muzikos gimnazijos roko grupė „Flame in the dark“. Gegužės  26 d. (antradienį),  17 val. Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56) poezijos mėgėjų kūrybos vakaras „Negaliu be eilėraščių“. Gegužės 27 d. (trečiadienį), 17 val. Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56) „Pegasas 2008“ - Kauno rašytojų 2008 metų knygų apžvalga.

Tarptautinių žodžių žodyne parašyta, kad tai reiškia beprasmį žodį, kuriam senovėje ir viduramžiais buvo priskiriama magiška galia. Atrodo, tokį abrakadabrišką stilių pasirinko Prezidento rinkimų kampanijos favoritė Dalia Grybauskaitė. Specialistė, savo srities profesionalė, iki šiol nedalyvavusi politikoje arba tiesiog viltis ir vertybė, - choru skelbia jos palaikymo komanda.

Lietuvos politinės tradicijos vis dar artimos rusiškoms – realiausia kandidatė į prezidento postą Dalia Grybauskaitė nenori būti visiškai viešas asmuo. Ši tema buvo nagrinėta balandžio 20 d. TV3 laidoje „Balsas.lt televizija“. Vakarietiškos demokratijos šalyse pretendentus į šalies vadovo postą žiniasklaida išrengia nuogai. Kartais net tiesiogine prasme. Beveik viskas žinoma apie dabartinio JAV prezidento Baracko Obamos vaikystę, jaunystę, tėvus ir artimuosius.

„Balsas.lt savaitė“ prisiminė bene garsiausią praėjusio amžiaus nusikaltimą, kuriame dar liko mįslių. Prokurorų, teismo medicinos ekspertų, policininkų, saugumo darbuotojų ir net duobkasių aplaidumas arba kruopščiai surinktos informacijos nutekėjimas lemiamu momentu. Žudikų iš anksto gerai parengtas nusikaltimo planas ir nedovanotinos klaidos.

Šių metų liepos mėnesį Savivaldybės administracija patvirtino penkiasdešimties Vilniaus miesto ugdymo įstaigų renovuotinų sporto aikštelių sąrašą. Apie 70 proc. ugdymo įstaigų įvykdė viešuosius pirkimus universalios sporto aikštelės įrengimo darbų paslaugoms pirkti. Artimiausiomis dienomis, pasirašius sutartis su laimėjusiais rangovais, bus pradėti remonto ir statybos darbai. Dar šį rudenį dauguma ugdymo įstaigų galės džiaugtis atnaujintomis sporto aikštelėmis.

LSDP pirmininko pavaduotojas Krašto apsaugos ministras Lietuvos Respublikos Seimo narys LSDP kandidatas vienmandatėje Fabijoniškių rinkimų apygardoje Nr. 5 LSDP daugiamandatės apygardos sąraše Nr. 7 Gimė tremtyje – B. Ungoto kaime, Mansko rajone, Krasnojarsko krašte, 1955 m. spalio 30 d. Vaikystėje patirti tremtinių vargai išugdė gilų socialinio teisingumo jausmą, begalinį pasišventimą tarnauti žmonėms.

Lietuvos dailės muziejus kviečia į dailininkių Honoratos Razmienės ir Irenos Vabalienės tekstilės kūrinių parodą „LINO SUTARTINĖS“, atidaromą rugsėjo 16 d., antradienį, 17 val. Vilniuje, Radvilų rūmuose (Vilniaus g. 22). Šioje tekstilės parodoje eksponuojami per 60 darbų. Kūriniai surinkti iš LDM, Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės, Panevėžio kraštotyros muziejų, Panevėžio linų kombinato bei dailininkių asmeninių ir kitų privačių kolekcijų.   Honoratos Kėkštaitės-Razmienės (gim.

„Balsas.lt“ tęsia planuojamo įrengti Suvalkijos nacionalinio parko temą. Pirmoje dalyje rašėme, kad buvo sulaukta vietinių gyventojų nepasitenkinimo, tačiau tokiems planams dėl būsimo parko nepritaria ir Marijampolės miškų urėdija. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie Aplinkos ministerijos Planavimo skyriaus vedėja Vitalija Valantiejienė portalui „Balsas.lt“ sakė, kad nacionalinio parko steigimas Suvalkijoje nebuvo VSTT sumanymas.

Šešetą mėnesių Grock studijoje vykęs įtemptas kūrybinis darbas, vainikuojamas premjera. Jauna, ryžtinga, atkakli studijos Grock komanda aukojo net laisvadienius bendram sumanymui – roko operai. Taigi rugpjūčio 28 d. 19 val. Meno kieme (Daržų 10/ Bažnyčių 4) jauni atlikėjai kartu su studijos vadovu L. Švirinu palydės vasarą bei pristatys roko operą "Eglė žalčių karalienė", kurtą pagal Salomėjos Neries poemą. „Neįtikėtini dalykai taps realybe“, - džiaugiasi komanda.

Vilniaus teatrui „Lėlė“, kurį 1958 metais įkūrė Balys Lukošius, šį rudenį sueis lygiai penkiasdešimt metų. 1958 spalio 27 d. buvo suvaidintas pirmasis šio teatro spektaklis Salomėjos Nėries „Eglė žalčių karalienė“. B.Lukošiaus suburtų ir paruoštų Kultūros ir švietimo technikumo absolventų būrelis pirmąjį spektaklį parodė Užupyje, tuometinės vidurinės mokyklos (dabar - Užupio gimnazija) aktų salėje.

Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje, penktadienį 44-ojo „Poezijos pavasario“ laureato vainiku pasipuoš poetas Viktoras Rudžianskas. 50-ies metų poetui premija skirta už pernai išleistą eilėraščių knygą „Nuo do iki do“, pranešė Lietuvos rašytojų sąjunga.

Oksana Pikul - viena iš merginų trio „Olialia pupytės”. Vizažiste dirbanti Oksana, visų nuostabai, neseniai susidomėjo ekstremaliu sportu. Tačiau labiausiai ji sau patinka ne leisdamasi su parašiutu, bet skaitydama knygą. Kad ir Salomėjos Nėries biografiją. Už tai, kad Oksana tvirtina esanti sąžininga, ji pristatoma „Laisvalaikio“ rubrikoje „Subjektas”. - Beprotiškiausias gyvenimo poelgis? - Pastaruoju metu susidomėjau ekstremaliomis sporto šakomis. Manau, tai gana beprotiška.

Į Lietuvą atkeliaujančioje tradicinėje poezijos šventėje „Poezijos pavasaris“ savo eiles skaitys šiuolaikiniai lietuvių ir užsienio poetai, bus pagerbti ir prisiminti klasikai, o eilėraščių vakarus paįvairins susitikimai, diskusijos, parodos, muzikos koncertai. Tarptautinis festivalis vyks gegužės 18 – birželio 1 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, kituose šalies miestuose ir miesteliuose, o taip pat Kaliningrade, Airijoje, Vokietijoje bei „lietuviškose salose“ Lenkijoje.

Biržų muziejuje yra labai įdomus eksponatas, ir dabar dar slepiantis daug paslapčių. Šį A.Smetonos biustą, tik pradėjusi dirbti 1979 m., fondų saugotoja J.Kriščiūnienė rado tuometinėse muziejaus patalpose buvusioje pravoslavų cerkvėje. Tiesa, jis buvo paslėptas sunkiai prieinamoje vietoje - pastato bokštelyje. Skulptūra buvo apdaužyta, galva pramušta, žodžiu, buvo pasidarbavę dideli tarybinės santvarkos entuziastai. Kaip ir kada pateko į muziejų, niekas nežinojo, nebuvo kaip ir ko klausti.

Eidamas 93-iuosius metus, mirė rašytojas, literatūrologas ir vertėjas Viktoras Alekna.Rašytojas gimė 1915 metais Raseinių rajone, Pašlynio kaime. Baigė Raseinių gimnaziją, vėliau Vytauto Didžiojo universitete studijavo lotynų kalbą, lietuvių literatūrą ir pedagogiką. 1945-aisiais buvo ištremtas į Sibirą. Po dvylikos metų grįžęs į Lietuvą, V.Alekna mokytojavo, Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, pranešė Lietuvos rašytojų sąjunga.

Pastaruoju metu skandalingais pareiškimais pagarsėjusį Algirdą Paleckį socialdemokratai iš partijos bandys išmesti jau antrą kartą. DELFI duomenimis, šį klausimą pirmadienį partijos Etikos komisija svarstys tik dėl akių, nes sostinės socdemų lyderio pašalininimas pirmu numeriu jau įtrauktas į antradienį šaukiamos partijos tarybos darbotvarkę. Pats A. Paleckis teigė nesuprantąs už ką jį norima pašalinti.

Šįkart ruošiuosi įsivelti į keblų pasiaiškinimą su autoriumi, kuris, -  kaip tikriausiai atrodo ne tik man, - daugeliu požiūriu yra pirmeivis politinio diskurso plėtotėje mūsų padangėje. Turiu galvoje Vladimirą Laučių, šiandien daug ir įdomiai rašantį politikos apžvalgininką,  visados tiksliai reaguojantį į gyvenimo iššūkius žurnalistą, žinomą ir gerbiamą žmogų.

Liepos 25-ąją Vilniaus mokytojų namų kiemelyje (Vilniaus g. 39) vyks Vasaros knygų mugė, kurios programą paruošė leidykla “Mūsų knyga”.Vilniaus mokytojų namai suteikia nuostabią galimybę leidykloms pristatyti savo leidinius.

Serbijos sostinėje Belgrade pasibaigusiame Europos imtynių jaunimo čempionate graikų-romėnų varžybose bronzos medalis atiteko Aldui Lukošaičiui.Buvęs joniškietis, o dabar Kauno Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos abiturientas pirmojoje svorio kategorijos iki 84 kilogramų kovoje įveikė pajėgų Hristo Marinovą iš Bulgarijos. Prieš metus bulgaras pasaulio ir Europos jaunimo čempionatuose užėmė penktąsias vietas.

Pirmadienį apie vidurdienį į Kauno dailės gimnaziją įsiveržę trys neblaivūs jaunuoliai necenzūriniais žodžiais plūdo mokyklos pedagogus bei mokinius, gėrė alų, o vieną padagogą, grasindami ginklu, užrakino į sandėliuką. Įsisiautėjusius chuliganus pavyko nuraminti tik tuomet, kai vienas iš gimnazijos mokytojų Egidijus Šimatonis panaudojo kovinius veikslus ir atėme iš jaunuolio ginklą.

Jau atrodė, kad keistasis savivaldybių rinkimų sezonas užkniso juodai, it popsas Andrių Mamontovą, bet štai ir vėl linksmųjų ir išradingųjų klubo lietuviškasis spektaklis. Algirdas Paleckis ir Lietuvos socialdemokratų partija įžengia į sceną... Vaidinamas tikrai ne socialistinio realizmo scenarijus. Jei tikėtume savo akimis, dabar herojai nėra tik arba geri, arba blogi. Jie jau įvairūs, psichologiškai mįslingi ir politiškai nenuspėjami. Jie net nėra labai vieningi.

Nelaimingas Lietuvai buvo 1940 ir 1941 m. birželis. Visi skaudžiausi Lietuvai įvykiai įvyko šį mėnesi – nepriklausomybės netekimas, masinės deportacijos, išplėšusios iš Lietuvos apie 20 tūkstančių žmonių, ir nesėkmingas bandymas atkurti Lietuvos valstybingumą ir žydų genocido pradžia, į kurį buvo įtraukti ir kai kurie lietuviai. Ką patyrė to meto žmonės, kurių ramią kasdienybę staiga nutraukė Antrojo pasaulinio karo audros? Pabandykime pažvelgti į tuos įvykius jų akimis.

Maža karo nuniokota šalis – sudeginti miestai, išdraskytos šeimos, išgąsdinti žmonės... Kur tau žmonės – marionetės didžiųjų grobuoniškų valstybių rankose. Valstybių, kurios nepasidalydamos žemės lopiniu ir krečiamos valdžios troškimo šiltinės nusispjovė į visas kada nors egzistavusias moralines vertybes.

Kai tik pradėjau suprasti, ką rašo laikraščiai, iškart pasijutau kariamas kaip tas legendinis bevardis šuo iš priežodžio. Nuo to laiko mane pakorė jau šimtus kartų, bet vis tiek niekaip nepriprantu, vis bandau nusigraužti virvę ir išsilaisvinęs grįžti Baskerviliu visų nedorėlių gąsdinti. Šiomis dienomis mane ir vėl bandė karti, ir vėl paaiškėjo kažkas nemalonaus, ką aš nutylėsiu apie savo šalį per atostogas murkdamas juodaakei padavėjai.

Šiomis dienomis minime vienos didžiausių XX a. Lietuvos lyrikių poetės Salomėjos Nėries 100 metų gimimo sukaktį. Lietuvos radijo laida “Kultūros savaitė” šia proga pakalbino poetės kūrybos ir gyvenimo tyrinėtoją rašytoją Viktorą Alekną. V. Aleknos vardas šiandien turėtų būti garsiausių literatūrologų arba literatūros tyrinėtojų sąraše. Jeigu likimas visko nebūtų pasukęs priešinga kryptimi, V. Alekna šiandien būtų minimas greta V. Kubiliaus, V. Daujotytės ir kitų.

Kelionė į Madagaskarą sunki buvo ne tik Kazimierui Pakštui - Vilniaus mažasis teatras į “Madagaskarą” keliauja jau porą metų. Teatras - vitališkas menas, jame lyg viskas ir paprasčiau nei gyvenime, bet keliauti teatre sudėtingiau nei gyvenime. “Naujosios dramos akcijos” programoje “Utopijos” penktadienį ir šeštadienį (gegužės 21 ir 22 d.) pristatyta antroji Rimo Tumino režisuoto “Madagaskaro” dalis. “Madagaskaro” kelrodis - dramaturgas Marius Ivaškevičius.

Kultūros ministrės Romos Žakaitienės teigimu, skirstant šiais metais kultūros reikmėms numatytas biudžeto lėšas daugiausia dėmesio skirta meninei veiklai numatytų investicijų atsipirkimui ateityje. Tai ministrė sakė antradienį surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje buvo pristatytas 2004 metų kultūros finansavimas ir ministerijos veiklos prioritetai. Pasak R.Žakaitienės, 2004-aisiais Kultūros ministerija iš biudžeto gaus 123 mln. 178 tūkst. litų - 15 mln. litų daugiau negu pernai.

Turbūt gerai, kad Kauno menininkai ėmė, susibūrė ir pastatė Kauno operetę “Kipras, Fiodoras ir kiti” - tokią, kokią moka, kokią įsivaizduoja, kokią išgali. Aišku, lengviausia buvo nestatyti, tačiau ambicijos sukruto. Ir ne veltui. Pažvelgus į tai, kas buvo prieš septyniasdešimt metų, tampa aišku, kad šiandien Kauno intelektualusis, meninis gyvenimas yra smarkiai nusėdęs. Galima būtų pririnkti pavardžių, bet jų mastelis nė trupučiu neprilygtų tarpukariui, apie kurį kalbama operetėje.

Šių metų Poezijos pavasario lankytojai galės tradiciškai išgirsti dieną ir naktį savo eiles deklamuojančius lietuvių ir užsienio poetus, bus aptartos aktualios poezijos problemos, pristatyti naujausi leidiniai bei apdovanoti iškiliausi praėjusių metų kūrėjai.

Ketvirtadienio (02.20) vakarą Lietuvos radijo pirmoji programa pateikė nemažai reklamuotą staigmeną - buvo skaitomi garsieji Evos Ensler “Vaginos monologai”. Apsidraudimui nuo moralės sergėtojų - 23.00 val. Bet apsidraudėlių būta ir daugiau. Trys aktorės - Eglė Aukštakalnytė, Adrija Čepaitė ir Dalia Storyk, diriguojamos Jono Vaitkaus, skaitė tuos monologus.

Vilniaus greitosios pagalbos stotis šią savaitę pažymi 100 metų sukaktį. Ta proga ketvirtadienį (01.16) Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vyks iškilmingas minėjimas. Vilniaus greitosios pagalbos stotis yra pirmoji Lietuvoje ir viena seniausių Rytų Europoje. Pirmoji Vilniaus greitosios pagalbos stotis grafų Tiškevičių iniciatyva buvo įkurta 1902 metų gruodžio 31 dieną. Ji pradėjo veikti Vilniuje, Garelio gatvėje, - ten, kur dabar įsikūrusi Salomėjos Nėries mokykla.