Socialinių mokslų kolegijos lektorius, advokato padėjėjas Vaidotas Granickas Klaipėdoje žavisi ir tokiais dalykais, kuriuos kiti kritikuoja.
Kokia Klaipėda arčiau širdies - iš vaikystės prisiminimų ar dabartinė?
Man labiau patinka dabartinė Klaipėda, nors gaila ir senųjų miesto akcentų, kurie paskutiniu dešimtmečiu buvo sunaikinti. Pavyzdžiui, gaila pėsčiųjų tilto per geležinkelį, metalinių tarpukario laikų elektros stulpų Salomėjos Nėries gatvėje. Kita vertus, paskutiniais metais išleista krūva knygų apie miesto istoriją, dauguma pastatų restauruoti. Jaukumo įspūdį sukuria ir tos menininkų idėjos - katinas, peliukas, drakonas, kaminkrėtys, berniukas su šuniuku... Ir tie kritikuojami suoliukai prie Danės man labai patiko.
Skaudu dėl senamiesčio. Miesto rajonas, kuris tradiciškai visuose miestuose yra turistų traukos centras, kur kiekvieno namo pirmajame aukšte turėtų būti parduotuvėlė arba kavinukė, yra paverstas prestižiniu gyvenamuoju kvartalu, kurio gyventojai suinteresuoti, kad viskas taip ir liktų - būtų kuo tyliau naktį ir mažiau žmonių dieną. Vienas Friedricho pasažas tų praradimų nekompensuoja, bet vis geriau negu nieko.
Kad „vanduo stovėtų“, suinteresuotas ir stambusis verslas - konkurentai didiesiems prekybos centrams nereikalingi. Deja, regis, šansą ką nors pakeisti klaipėdiečiai praleido prieš kokį dešimtmetį.
Kas šiame mieste jus erzina?
Kai grįžau iš Vilniaus, labiausiai erzino flegmatiškas klaipėdiečių vairavimo stilius. Vilniuje viskas vyksta greičiau. Dabar erzina skubantys. Matyt, jūra mums suteikia ramybės...
Laukia sprendimų buvęs „Baltijos“ kino teatras, senoji prieplauka, senasis atrakcionų parkas. Nuvažiuoji į Rygą - kiekviename parkelyje vaikų žaidimo aikštelės įrengtos. Vilniečiai turi Sereikiškių parką, savaitgaliais ten žmonės iš viso miesto suvažiuoja, o ką turime mes? Tris sulūžusias būdeles ir pulką geriančių jaunuolių parke, į kurį policija niekad nekelia kojos.
Kokių turite pasiūlymų miesto valdžiai?
Gal reikėtų patikslinti lengvatų, kurios yra savivaldybės valioje, skyrimo tvarką - ji turėtų būti aiškiai reglamentuota nustatant atitinkamus kriterijus. Pavyzdžiui, kokiais kriterijais vadovaujantis galima atleisti nuo mokesčių už valstybinės žemės nuomą? Šioje vietoje yra daug neaiškumų - nuo mokesčių atleidžia remdamiesi tuo, jog turi tokią teisę, tačiau visiškai neaišku, kodėl.
