Biržų muziejuje yra labai įdomus eksponatas, ir dabar dar slepiantis daug paslapčių. Šį A.Smetonos biustą, tik pradėjusi dirbti 1979 m., fondų saugotoja J.Kriščiūnienė rado tuometinėse muziejaus patalpose buvusioje pravoslavų cerkvėje.
Tiesa, jis buvo paslėptas sunkiai prieinamoje vietoje - pastato bokštelyje. Skulptūra buvo apdaužyta, galva pramušta, žodžiu, buvo pasidarbavę dideli tarybinės santvarkos entuziastai. Kaip ir kada pateko į muziejų, niekas nežinojo, nebuvo kaip ir ko klausti. Aptvarkytas ir paslėptas paminklas sulaukė ir Lietuvos atgimimo laikų.
Prano Gudyno restauravimo centre Vilniuje 1999 m. jį restauravo Jonas Juodišius, buvusio Lietuvos generolo Jono Juodišio, mirusio Sibiro lageryje, sūnus. Paaiškėjo, kad gipsinės tonuotos skulptūros autorius yra skulptorius Bernardas Bučas, būsimas poetės Salomėjos Nėries vyras.
A.Smetonos biustas buvo kurtas 1933 m. Kaune ir Panevėžyje, „iš natūros“, kaip galima spręsti iš užrašo ant nugarinės biusto pusės. Muziejininkai galvoja, kad jis galėjo būti mokykloje, gal ir gimnazijoje, nes 1934 m. Biržų gimnazijai buvo suteiktas Antano Smetonos vardas.
Antanas Smetona - tarpukario Lietuvos Respublikos politikas, prezidentas gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Ukmergės apskrities Taujėnų valsčiaus Užulėnio kaime.
Baigė Taujėnų pradinę mokyklą, privačiai mokėsi Ukmergėje ir Liepojoje, 1893 m. baigė Palangos progimnaziją, išlaikė egzaminus į Žemaičių kunigų seminariją Kaune, bet persigalvojo ir įstojo į Mintaujos (Latvija) gimnaziją. Mintaujos gimnazijoje A.Smetona kartu su J.Jablonskiu, V.Kudirka priklausė slaptai lietuvių organizacijai. Iš gimnazijos pašalintas už tautinius reikalavimus.
1897 m. baigė Peterburgo gimnaziją. Įstojo į Peterburgo universiteto teisės fakultetą, du kartus iš jo šalintas, suimtas, trumpai kalintas. Baigė 1902 m. Dirbo Vilniaus Žemės banke.1905 gruodžio 4-5 d. dalyvavo Lietuvių suvažiavime Vilniuje.
I Pasaulinio metais buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro Komiteto I vicepirmininkas, pirmininkas.
1917 m. rugsėjo 18 - 22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, kur buvo išrinktas Lietuvos Tarybos, vėliau Valstybės tarybos pirmininku (1917-1919 m.). 1918 02 16 pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą.
1919 04 04- 1920 06 19 buvo pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas. 1921 - 1924 m. redagavo įvairius leidinius. 1923 - 1927 m. Lietuvos universitete dėstė etiką, senovės filosofiją, lietuvių kalbos stilistiką.
Po 1926 gruodžio 17 perversmo tampa Lietuvos prezidentu, juo išbuvo iki tarybinės okupacijos 1940 06 15.
1940 m. birželio mėn. pasitraukė į Vokietiją, vėliau - į Šveicariją ir pagaliau - į JAV. Žuvo 1944 m. sausio 9d. gaisre Klivlende (JAV)
Antanas Seibutis
