„Balsas.lt savaitė“ prisiminė bene garsiausią praėjusio amžiaus nusikaltimą, kuriame dar liko mįslių.
Prokurorų, teismo medicinos ekspertų, policininkų, saugumo darbuotojų ir net duobkasių aplaidumas arba kruopščiai surinktos informacijos nutekėjimas lemiamu momentu. Žudikų iš anksto gerai parengtas nusikaltimo planas ir nedovanotinos klaidos. Didelės viltys tikintis gauti milijonus už pavogtų meno kūrinių kolekciją ir vos kelių tūkstančių JAV dolerių „prizas“, kainavęs laisvę, o kai kam net gyvybę. Neįtikėtini, baisūs, absurdiški gandai ir dar kraupesnė realybė.
Visa tai susipynė bene garsiausiame ir žiauriausiame praėjusio amžiaus nusikaltime, kurį įvykdė Vladimiro Stupakovo-Belecko vadovaujama gauja, pagrobusi ir nužudžiusį žinomą kunigą, poetą, kolekcininką ir visuomenės veikėją Ričardą Mikutavičių. Iki šiol žiniasklaidoje pasigirsta nuomonių, kad nemažai šios skandalingos istorijos mįslių liko neįminta.
Gyvas kauniečių širdyse
Kovo 31-ąją sukako dešimt metų, kai į amžinojo poilsio vietą Kaune, Petrašiūnuose, iškilmingai palydėtas kunigas R. Mikutavičius. Tą dieną laidotuvių procesija laikinosios sostinės gatvėmis nusitęsė kelis kilometrus, eismą reguliavo policija, o į gatves suplaukė šimtatūkstantinė minia.
Nusikaltėlių gaujos žvėriškai nužudytas R. Mikutavičius palaidotas Petrašiūnų kapinių panteone šalia garsių Lietuvos žmonių – daktaro Jono Griniaus ir poetės Salomėjos Neries. Laidotuvėse, be artimųjų, dalyvavo beveik visi aukšti šalies politikai, dvasininkai, gausus būrys politikų, taip pat tūkstančiai kauniečių, gerai pažinojusių įvairiais talentais, nuoširdumu, jautrumu ir komunikabilumu garsėjusį kunigą.
Tiek daug kauniečių dalyvavo tik 1933 metų liepą paslaptingomis aplinkybėmis žuvusių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno laidotuvėse.
Net praėjus dešimčiai metų, R. Mikutavičiaus žūtis daugeliui žmonių vis dar atrodo mįslinga. Lig šiol ją lydi įvairios versijos ir neįtikėtini pasakojimai.
Paskutinė birželio naktis
Garsus dvasininkas ir visuomenės veikėjas R. Mikutavičius paslaptingai dingo 1998 metų birželio 30-osios pavakarę, kai iš savo buto, esančio Kaune, Laisvės alėjos 9 name, išėjo apžiūrėti jam pasiūlytos pirkti antikvarinės lovos.
Meno vertybių verteivos V. Stupakovo-Belecko įviliotas į išnuomotą butą Panemunėje, jis buvo apsvaigintas eteriu ir pasmaugtas. Nusikaltimo organizatorius su bendrininkais Ivanu Kvaskovu, Artūru Daškovskiu ir Valdu Puodžiūnu auką įkėlė į automobilio bagažinę ir nuvežė prie Nemuno. R. Mikutavičius buvo suvyniotas į vielos tinklą ir nuskandintas.
Tą patį vakarą nusikaltėliai iš kunigo buto pagrobė maždaug 5 milijonų litų vertės meno kūrinių kolekciją. Didelė dalis pavogtų vertybių buvo rasta per kratą V.Stupakovo-Belecko namuose Kaune, Bažnyčios gatvėje. Vėliau teisėsaugininkams dar kelis paveikslus pavyko aptikti garsaus aferisto giminaičių bute K. Būgos gatvėje ir pas jo brolį Lionginą Stupakovą.
Keli paveikslai per specialią operaciją buvo nupirkti Vokietijoje.
Vis dar nerasta 18 paveikslų, priklausančių nužudytam kunigui. Jų vertė − beveik milijonas litų. Manoma, kad meno kūriniai dar 1998-ųjų vasarą slapta išgabenti į Vokietiją. Šioje šalyje ilgą laiką gyveno V. Stupakovo-Belecko žmonos Onos Daujotienės artimieji.
Griežtos teismo bausmės
2000-ųjų rugsėjį Vilniaus apygardos teismas paskyrė bausmes apiplėšimo ir nužudymo dalyviams. Iki gyvos galvos kalėti nuteistas V. Stupakovas-Beleckas bausmę atlieka Lukiškių kalėjime.
Jo bendrininkai sulaukė švelnesnių bausmių: I. Kvaskovas nuteistas kalėti 22, A. Daškovskis – 19, V. Puodžiūnas – 13 metų.
2001-ųjų sausį Apeliaciniam teismui atmetus nuteistųjų skundus, I. Kvaskovas Alytaus kolonijoje apsivyniojo kaklą laidu ir pasikorė. Amžiaus bylą nagrinėjantiems pareigūnams I. Kvaskovo mirtis buvo netikėta. Tuomet prokurorai tvirtino nepastebėję jokių požymių, kad kaltinamasis pasirinks savižudybę. Tačiau yra manančių, kad jaunas vyras buvo nužudytas.
Netikėtas žudiko skambutis
Verta prisiminti šios bylos tyrimo vingius dar iki teismo nuosprendžio. 1998 metų liepos 15 dieną R. Mikutavičiaus kūnas buvo ištrauktas iš Nemuno, tačiau neatpažintas ir palaidotas Karmėlavos kapinėse kaip nežinomas skenduolis.
Klaida buvo pastebėta vėliau. 1999 metų kovo 23 dieną palaikai buvo ekshumuoti, o ekspertai patvirtino, kad tai R. Mikutavičius.
Bene pirmoji žurnalistė, atlikusi šios rezonansinės bylos tyrimą, buvo Daiva Norkienė. „Kai apklausiau kone visus Kauno kolekcininkus ar jiems prijaučiančiuosius ir pravėriau senovės meno gerbėjo Vytauto Šimkaus duris, supratau patekusi tinkamu adresu. Žodis po žodžio V. Šimkus atskleidė žmogaus, kurį įtarė, pavardę.
„Šimkus sakė, kad tai V. Belecko darbas ir kad paveikslai išvežti į Vokietiją. Be to, prisipažino, kad su V. Stupakovu-Belecku anksčiau turėjo nenusisekusių verslo ryšių“, − „Balsas.lt savaitei“ pasakojo žurnalistė.
D. Norkienė pirmoji žiniasklaidoje paskelbė galimo įtariamojo pavardę, ištartą V. Šimkaus lūpomis.
„Netrukus V. Stupakovas-Beleckas nutarė susitikti su manimi. Tą dieną prisiminsiu ilgai. Darbo dienos pabaigoje užsukau į Kauno vyriausiąjį policijos komisariatą pasidomėti, ar yra kokių naujienų. Kriminalistas paaiškino, kad jau tris dienas ieškomas V. Stupakovas-Beleckas, tik jis slapstosi. Mat ir pareigūnai buvo gavę informacijos apie pono Vlado asmenybę“, − pasakojo žurnalistė.
D. Norkienė prisiminė, kad netrukus bendradarbė pranešė, jog visą dieną V. Stupakovas-Beleckas ieško kontaktų. Išgirdęs, kad jų ieškomas žmogus nori bendrauti su žiniasklaida, pareigūnas sumetė gudrų planą.
„Jei netrukus paskambinsiąs V. Stupakovas-Beleckas, aš turiu su juo pasikalbėti ir kuo daugiau sužinoti. Tai, matyt, reiškė tempti laiką. Netrukus V. Stupakovas-Beleckas su manimi susisiekė“, − pasakojo moteris.
Suimtas prie taksofono
Žurnalistei kalbant su įtariamuoju, kuris iš balso neatrodė sutrikęs, kriminalistas išbėgo į kitą kabinetą, o grįžęs ženklais parodė, kad jie nustatę, iš kur skambinama.
„Kad ir kaip žiūrėčiau į šį reikalą, vykdžiau žurnalistinę pareigą – išklausiau V. Stupakovo-Belecko atsiliepimą į mano straipsnį. Kunigo nužudymo organizatorius paskambino ne tuo metu. Gal tai Dievo valia?“ − retoriškai klausė D. Norkienė.
Žurnalistė su V. Stupakovu-Belecku susitarė susitikti miesto centre, tačiau jis neatvyko. Paaiškėjo, kad policijos patruliai jį sulaikė prie Kauno Savanorių prospekte esančio taksofono būdelės.
KITAME „BALSAS.LT SAVAITĖ“ NUMERYJE SKAITYKITE
Kas įvyko, kai žurnalistė apsilankė prabangiuose kunigo žudiko apartamentuose?
Ko dar tikisi Lukiškėse dienas skaičiuojantis V. Stupakovas-Beleckas?
TIK FAKTAI
R. Mikutavičius gimė 1935-ųjų vasario 26 dieną Kaune, čia baigė Kunigų seminariją, buvo įšventintas.
Dar studijų metais R. Mikutavičius pasižymėjo organizatoriaus talentu.
Didžioji dalis pavogtų R. Mikutavičiaus meno vertybių rasta Kaune. Tai leidžia manyti, kad dingusios kolekcijos paslapties raktas slypi šiame mieste.
