renovacija

Neseniai paaiškėjus, kurie daugiabučiai jau šiemet prisijungs prie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, viena iš karščiausių naujienų tapo tai, kad vienas iš 313 daugiabučių, gavusių paramą modernizacijai – namas, norintis po modernizacijos pasiekti beveik nuliui lygų šilumos suvartojimą. Jeigu planas bus įgyvendintas, šis daugiabutis taps pirmasis Lietuvoje, kuriame po renovacijos pasisekė pasiekti aukščiausią A++ energinio efektyvumo klasę.

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) baigė vertinti pagal paskutinį aplinkos ministro kvietimą daugiabučiams atnaujinti (2017 m. spalio mėn.) pateiktas 577 paraiškas iš 50 šalies savivaldybių. Iš paraiškų pastebėta netgi nauja tendencija.  Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta pagrindinės priežasties, kodėl būna atmesta, kad arba nepakankamai parašų daugiabučio gyventojų surinkta, arba netinkamai paruošti projektai.

Trakai šiemet siekia aukštumų – dėl ypatingo gyventojų noro renovuoti savo namus pateiktos net 48 paraiškos atsinaujinimui. Savivaldybės atstovė Dovilė Daudaitė teigia, kad kiekvienais metais susidomėjimas vis didėja ir gyventojai patys kreipiasi tiek į renovacijos administratorius, tiek į savivaldybę. Bendraudami tarpusavyje trakiečiai mato ir supranta renovacijos naudą: tai ne tik sąskaitų sumažėjimas, bet ir susitaikymas tarp nesutariančių.

2017-ieji buvo itin sėkmingi Kauno ir Palangos miestų savivaldybėms – čia buvo įgyvendintas vienas didžiausių renovacijos projektų skaičius nuo 2013 m. Apie tai, kas padeda įgyvendinti sklandų renovacijos procesą bei kokie šių savivaldybių ateities planai – pasakoja Kaune ir Palangoje su modernizacijos projektais dirbantys specialistai. Didėjant tempui pavyko išsaugoti kokybę Naujausiais duomenimis, pernai Kauno mieste buvo įgyvendinti 55 renovacijos projektai.

Jonavos rajono savivaldybė – viena iš Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos lyderių. Nuo 2013 m. čia įgyvendinti 65 modernizacijos projektai. Tačiau ties šiais pasiekimais viena aktyviausių Lietuvos savivaldybių sustoti nežada ir po truputį prie renovacijos starto linijos rikiuojasi nauji modernizacijos programos dalyviai.

Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje baigta gyvenamųjų patalpų rekonstrukcija: tikimasi, kad mažesnėmis grupėmis gyvenančių kalinių nepaveiks kalėjimo subkultūra ir jiems bus lengviau grįžti į visuomenę. „Pats rekonstravimas, sąlygų pagerinimas yra, be abejo, svarbus nuteistiesiems ir pareigūnams, bet tai nėra pagrindinis tikslas šio projekto.

Pagal dalyvavimą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje viena iš aktyviausių savivaldybių – Alytaus miesto. Čia nuo 2013 m. atnaujinti net 50 daugiabučių. Pagal renovacijos tempus neatsilieka ir Alytaus rajono savivaldybė, kurioje per tą patį laiką buvo įgyvendinta 11 renovacijos projektų. Kaip rodo vieno iš Alytaus daugiabučių bendrijos patirtis, prie tokios renovacijos sėkmės prisideda ir patys gyventojai bei jų noras gyventi ne tik taupiau, bet ir gražiau.

Vilnius – besiplečiantis miestas galintis pasigirti tuo, kad gyventojų skaičius čia nemažėja. Tačiau jau dabar gatves sustingdo kamščiai, tad ar yra dar galimybių šiam miestui plėstis centre, o ne užmiestyje? Analitikai skaičiuoja, kad iki visiško Vilniaus centro užpildymo liko maždaug 10 metų. Kas tuomet? Tuomet žvilgsniai krypsta į senosios statybos namus.

Ir smulkus namo patobulinimas gali padėti jo gyventojams sutaupyti, tačiau tik pastato šildymo sistemos modernizavimas, stogo ar sienų apšiltinimas valstybės paramos nesulauktų. Kas naudingiau – remti nedidelį skaičių brangių renovacijų ar daug, bet smulkių? Kompleksinė namo renovacija – ilgas ir brangus procesas. Šiuo metu Lietuvoje renovuota apie 1,8 tūkst. renovacijos laukia dar 14 tūkst.

Lapkričio pabaigoje Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) pakvietė renovacijos ekspertus į Ignaliną – mieste, pirmaujančiame pagal įgyvendintų renovacijos projektų skaičių, aptartas energinio efektyvumo didinimo projektų įgyvendinimas ir jų nauda. Kaip pastebėjo renginyje apsilankęs buvęs Ignalinos rajono savivaldybės meras, Europos Parlamento narys Bronis Ropė, Ignalinos savivaldybė už aktyvią renovaciją sulaukia ir Europos Sąjungos (ES) institucijų pagyrimų.

Nors Lietuvoje jau pasirodė pirmosios snaigės, kai kuriuose daugiabučiuose radiatoriai vis dar šalti. Į portalą tv3.lt kreipėsi Klaipėdos Birutės gatvės 15 namo gyventojai. Žmonės sako, jog namuose taip šalta, jog naktimis tenka miegoti net su kepurėmis. Esą dėl vėluojančių renovacijos darbų, šildymo sezonas iki šiol nepradėtas.  „Nežinome ką daryti. Jaučiamės, lyg gyventume karo zonoje. Namuose taip šalta, kad vyras jau susirgo, o aš miegu galvą pasivyniojusi šaliku, košmaras.

 Taip, kaip kelininkus netikėtai užklumpa žiema, statybininkus, renovuojančius namus, užklumpa šildymo sezonas. Ir jau kone tradicija, kad kai kurie gyventojai šildymo sezoną pradeda nupjaustytais radiatoriais. Uostamiestyje didžioji dalis miestiečių šiluma gali džiaugtis jau savaitę, tačiau kai kuriems belieka žiūrėti į plikas sienas ir laukti naujų radiatorių pleškinant elektrinius. Šildymas daugiabutyje turi būti įjungtas iki lapkričio pirmosios, bet žmonės bijo sušalsiantys.

Nors Šiauliai – ketvirtasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas, čia nuo 2013 m. atnaujinti tik 33 daugiabučiai, kiek daugiau nei pusė tiek – Šiaulių rajone. Tačiau jau kitąmet Šiaulių miesto savivaldybė planuoja atnaujinti dvi dešimtis daugiabučių ir pripažįsta, kad per kelerius metus yra rimtai nusiteikus pasivyti miestus-renovacijos lyderius.

Praėjus kuriam laikui po renovacijos atsigręžta į gyventojus: ar renovacija išpildė jų lūkesčius. Dėl to atliktas reprezentatyvus daugiau nei metus atnaujintuose daugiabučiuose gyvenančių gyventojų nuomonės tyrimas. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kartu su „Spinter tyrimai“ atskleidė, kad paklausus gyventojų, kaip jie vertina savo daugiabučio būklę, praėjus kuriam laikui po renovacijos. Didžioji dalis (78 proc.) atliktą renovaciją vertina gerai (52 proc.) arba labai gerai (26 proc.

Jonavos rajono savivaldybėje jau yra kiek daugiau nei šimtas renovuotų daugiabučių. Didžioji jų dalis modernizuoti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, likę – pagal ankstesnę – Probleminių teritorijų plėtros programą. Nors ši savivaldybė galėtų pasigirti gana žemomis šildymo kainomis, susidomėjimas renovacija neslūgsta jau seniai.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centralizuotam šildymui turėtų būti taikoma, kol bus renovuoti visi daugiabučiai ir šilumos energija bus naudojama efektyviai, sako premjeras Saulius Skvernelis.

Kiek daugiau nei dešimtmetį trukęs kelias link Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, daugiabučio bendrijos lėšomis pastatytas šilumos punktas ir ilgai lauktos modernizacijos įgyvendinimas, – taip skamba vieno Palangos daugiabučio istorija.

Šiaulių miesto savivaldybėje per pastaruosius penkerius metus įgyvendinti 33 Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos projektai. Dar 15 – Šiaulių rajone. Šiemet Šiaulių mieste pradėti atnaujinti dar tuzinas namų. Kaip pastebi šio miesto renovacijos administratoriai, šiuo metu atnaujinimą planuojantys gyventojai turi kur kas daugiau sėkmingos renovacijos pavyzdžių, tad ir domisi įvairesnėmis energinio efektyvumo priemonėmis.

Prie kai kurių daugiabučių Jonavoje vasaros pabaigoje jau galima bus pamatyti plušančius statybininkus. Renovacijos kelyje šiemet – 7 šios savivaldybės namai. Tačiau, kaip tikina Jonavoje dirbantys renovacijos specialistai – tai toli gražu ne pabaiga. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje norėtų dalyvauti dar apie dvi dešimtys namų. Išskirtinis renovacijos bruožas Jonavoje Jonavos rajono savivaldybėje nuo 2013 m. atnaujinti jau 59 daugiabučiai.

Nuo 2013 m. Pakruojyje įgyvendinta 11 modernizacijos projektų. Nors iš pradžių Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa šioje, per 4 tūkst. gyventojų turinčioje savivaldybėje vyko gana vangiai, šiandien pakruojiškiai kaip niekada susidomėję galimybėmis atnaujinti savo būstą. Investicijų planus svarsto itin atsargiai „Susidomėjimas renovacija jaučiamas jau kelerius metus. Tiesa, entuziastingiausi daugiabučiai ne taip retai susiduria su iššūkiais, kurių sprendimui reikia laiko.

Nepaisant to, kad Kretingoje vidutinės šilumos kainos nėra didelės, gyventojai siekia mažesnių išlaidų už šilumą ir saugesnio, atnaujinto būsto, kuriame nebebūna vamzdynų avarijų. Šiandien Kretingoje jau galima rasti 19 modernizuotų daugiabučių. Be to, jau atnaujinti beveik visi nuostolingiausi namai, tačiau Kretingoje renovacija besirūpinantys specialistai neslepia – prieš akis dar daug naujų darbų: pusiaukelėje į renovacijos darbų pradžią – dar 7 daugiabučiai.

Nuo 2013 m. Birštono rajono savivaldybėje pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą įgyvendintas 21 renovacijos projektas. Šis kurortinis miestas nebe pirmus metus svečiuojasi renovacijoje labiausiai pažengusių savivaldybių dešimtuke. Neseniai ilgametis įdirbis daugiabučių modernizavime padėjo Birštonui pradėti visiškai naują etapą miesto istorijoje ir įsijungti į pilotinį kvartalinės renovacijos projektą.

Šilalė gana aktyviai dalyvauja renovacijos procese – čia jau stūkso 15 modernizuotų daugiabučių. Nors pirmasis renovacijos etapas čia prasidėjo vangiai, žmones skatina gerieji kaimynystėje esantys pavyzdžiai ir jų fiksuojamos perpus mažesnės šildymo sąskaitos. Trečiajame etape finansavimas skirtas jau 9 rajone esantiems namams.

Daugiabučių namų atnaujinimas, laikomas viena didžiausių šalies prioritetinių programų, gavo naują paskatinimą: ne tik ištaisytos procesą stabdžiusios kliūtys, bet ir pasirinkti nauji prioritetai. Renovacijai besiruošiantiems gyventojams svarbiausia žinia ta, kad bus mažau kaitos ir neaiškumų, o savivaldybės bei miestai galės džiaugtis ne tik atskirais renovuotais namais, bet ir ištisais jų kvartalais.

Renovuojant vieną uostamiesčio daugiaaukštį – staigmena ir darbininkams, ir ornitologams. Tarp mūro sienų šeimos lizdą susisuko reti, į Raudonąją knygą įrašyti pelėsakaliai. Tad renovacijos darbus teko pristabdyti. Reti paukščiukai buvo sužieduoti. Šis trylikos aukštų daugiabutis pietinėje Klaipėdos dalyje šiuo metu renovuojamas, tačiau darbus čia kiek pristabdė netikėtas radinys: statybininkai viršutiniame aukšte, angoje aptiko kiaušinius sudėjusią pelėsakalių šeimyną.

Biržų miesto gyventojai jau seniai skundėsi šildymo kainomis. Jos vienos aukščiausių Lietuvoje. Todėl į pastato energinio efektyvumo didinimą orientuota Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa čia buvo sutikta palankiai: renovuotuose namuose gyvenantys biržiečiai už šilumą moka 50 proc. mažiau.

Beveik 23 tūkst. gyventojų turinčioje etninėje Žemaitijos sostinėje renovuotų daugiabučių skaičius pasiekė 29. Renovacijos tempai čia nelėtėja ir toliau, o telšiškiai tikina už šilumą mokantys net iki 8 kartų mažiau. Norinčiųjų daugėja Liepos mėnesį Telšiuose bus užbaigti dar vieno daugiabučio modernizacijos darbai. Tą patį mėnesį prasidės dar 7 daugiabučių renovacija, kuriai parama buvo skirta antrojo paraiškų teikimo etapo metu.

Per 10 tūkst. gyventojų turinčiame Vilkaviškyje šiuo metu yra 13 pilnai modernizuotų namų, o dar 7 numatyta renovuoti šiemet. Vietinių gyventojų teigimu, energijos sutaupymas po renovacijos yra daugiau negu akivaizdus: sutaupoma per 45 proc. energijos sąnaudų šildymui, o kai kuriais atvejais net iki 78 proc. Mažiau gedimų Pastatus Vilkaviškyje administruojančios „Vilkuvos“ ekspertė Vilija Kriščiukaitienė primena, kad renovacijos procesas toli gražu nėra paprastas.

Daug lietuvių jau pakankamai seniai medinius langų rėmus yra pakeitę plastikiniais. Tokiu būdu, būsto renovacijos procesas lengvėja, tačiau esant tam tikriems techniniams neatitikimams, pavyzdžiui, nesandarumui ar sugedusiems mechanizmams, reikalinga apie tai pranešti ir pasirūpinti stiklo paketų keitimu. Priešingu atveju visas kruopštus būsto apšiltinimo procesas gali nueiti šuniui ant uodegos.

Daugeliui Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos dalyvių smalsu – kaip bėga gyvenimas jau renovuotame daugiabutyje, kaip jo gyventojams sekasi išmokėti renovacijai gautą paskolą ar susiduriama su renovacijos kokybės iššūkiais? Apie visa tai – pokalbis su jau aštuntus metus renovuotame daugiabutyje gyvenančia joniškiete Stanislava Vilkončiene.

Nors Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa pirmiausia garsėja tuo, jog padeda sutaupyti mažiausiai 40 proc. šilumos energijos, gyventojams ji patraukli ir todėl, jog leidžia atnaujinti namo fasadą, suvienodinti langus ir balkonus, o savo butuose dėl pažangios šildymo sistemos pajausti ir geresnę gyvenimo kokybę, didesnį patogumą.

Lifto šachtoje dirbantys statybininkai pastebėjo prispaustą negyvą žmogų. Į įvykio vietą nedelsiant suvažiavo gausios pareigūnų pajėgos: ugniagesiai ir aukštalipiai ištraukė negyvą žmogų. Pareigūnai kūną padėjo antrame apgriuvusio pastato aukšte. Iš numirėlio liko tik griaučiai, tad manoma, kad čia prispaustas žmogus išgulėjo ne vienerius metus. Kol kas neaišku, ar žmogus mirė sava mirtimi, ar apleistame pastate galėjo būti įvykdyta žmogžudystė.

Vieni pagrindinių klausimų, kylančių apie daugiabučio renovaciją galvojantiems gyventojams, yra susiję su namo modernizacijos kaina, kreditu ir jo grąžinimu. Svarstantiems rūpi ne tik namo atnaujinimas, bet ir mokėjimo terminai ar įsipareigojimų sąlygos. Su renovacija susidūrę gyventojai ir modernizacijos finansavimo ekspertai tikina, kad baimės dažnai yra nepagrįstos.

„Ginti. Saugoti. Padėti“ – toks Lietuvos policijos šūkis, regis, turėtų įkvėpti pareigūnus atlikti savo svarbią misiją. Bet ne viskas iš pažiūros yra taip gražu, kaip galėtų pasirodyti. Atsakykite į klausimą, kiek jūsų darbo našumui yra svarbi aplinka, kurioje vykdote darbdavių keliamas užduotis? Dauguma, greičiausia, atsakytų, kad tai yra svarbu arba net labai svarbu.

Prieš kelerius metus kretingiškė, daugiabučio bendrijos pirmininkė Eugenija Daniuk suorganizavo ne vieną susirinkimą, skirtą aptarti renovacijai. Po audringų ir ilgų diskusijų modernizacijos idėja vis dėlto buvo atmesta. Tačiau šiemet pirmą žiemą renovuotame daugiabutyje pasitikusi moteris neabejoja, kad tuomet sugaištas laikas ir energija nenuėjo perniek – antrą kartą iškėlusi modernizacijos idėją, sulaukė visų gyventojų pritarimo.

Sklandžiam renovacijos procesui būtinas sklandus visų jame dalyvaujančių pusių komandinis darbas, pasitikėjimas ir geranoriškumas. Stiprinti bendradarbiavimą renovuojant daugiabučius skatinama ir per seminarus apie renovaciją, kurie vyksta visoje Lietuvoje. Kodėl svarbus bendras darbas? „Renovacijos metu itin svarbus bendras darbas ir sutarimas dėl trijų priežasčių. Pirma, gyventojai patiria mažiau nepatogumų, nes statybos darbai trunka trumpesnį laikotarpį.

Birštonietis Virgaudas Bakšys vadina savo daugiabučio renovaciją išskirtiniu atveju. Prieš kelerius metus renovuotas nedidukas daugiabutis – vienas iš kelių namų Birštone, kurie buvo atnaujinti namo bendrijos, o ne savivaldybės iniciatyva. Jonavos „Liepų 100“ daugiabučio bendrija neslepia – jų daugiabutis – vienas inovatyviausių iš atnaujintų daugiabučių namų mieste.

Vienas sėkmingiausiai renovaciją įgyvendinančių Lietuvos miestų – Birštonas – 2017-uosius pasitiko darbingai: skubėjo pasiruošti naujam daugiabučių modernizacijos etapui, pagal kurį mieste planuojama atnaujinti 13 daugiabučių. Apie tai, kokie namai siekia modernizacijos, bei kaip gyventojai reaguoja į šiek tiek sumažėjusią valstybės paramą modernizacijai, – pokalbis su didžiausios renovaciją Birštone administruojančios įmonės vadove Vilma Savukyniene.

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa įgyvendinama įvairiose Lietuvos vietose – tiek didmiesčiuose, tiek mažesniuose miestuose. Nors pagal renovuotų namų skaičių miestų ir rajonų rezultatai skiriasi, renovacija sėkmingai vyksta daugelyje šalies savivaldybių. Apie situaciją ir modernizavimo tendencijas Marijampolėje įžvalgomis dalijasi pastatų modernizavimo specialistė Audronė Ražinskienė. Marijampolėje ir keliuose aplinkiniuose kaimeliuose iki šiol renovuoti jau 29 namai.

Uteniškė Rita Aleknienė save gali vadinti viena pirmųjų miesto gyventojų, priėmusių iššūkį ir pasiryžusių daugiabučio namo renovacijai (modernizacijai) Utenos mieste. Siekusi spręsti nusidėvėjusio namo problemas, šiandien aktyvi gyventoja negailėtų patarimų norintiems ar vis dar svarstantiems apie renovacijos galimybes. Siekė pokyčių Pasak pašnekovės, dar 1957 m. pastatytas ir 4 laiptines turintis penkiaaukštis dėl savo būklės reikalavo problemų sprendimo.

Būsto renovacijos administratorius – tarpininkas tarp gyventojų ir renovacijos rangovų. Įsiklausius į gyventojų norus ir perdavus juos statybininkams problemų gerokai sumažėja. Renovacijos procese daug padeda ir Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) bei vietos savivaldybė – svarbu tik aiškiai išsakyti savo lūkesčius tinkamam žmogui, pasakoja būsto renovacijos administratore Skuode dirbanti Gražinitė Jokšienė.

Daugiabučių namų renovacija (modernizacija) į procesą įtraukia įvairius dalyvius – savivaldybės atstovus, namo gyventojus, rangovus, statybininkus, techninius prižiūrėtojus ir administratorius. Procesą valdo renovacijos administratoriai – jie atlieka tarpininkų vaidmenį: derina planus, padeda prižiūrėti darbų kokybę bei palengvina gyventojų bendravimą su rangovais. Administratoriai ilgainiui įgauna namo gyventojų pasitikėjimą.

Pradėję renovaciją gyventojai susiduria su įvairiais iššūkiais – nuo bendro sutarimo paieškų iki techninių statybos detalių aiškinimosi. Tačiau baigtų projektų patirtis rodo, kad problemų sprendimai pasiekiami nuolat bendradarbiaujant aktyviems namo gyventojams, administratoriui, techniniam prižiūrėtojui ar net vietos savivaldybės atstovams. Įžvalgomis apie namo renovaciją ir savo patirtį dalinasi aktyvi Naujosios Akmenės gyventoja.

Naujoji Akmenė išsiskiria itin sparčiu renovacijos tempu – sumaniai investuotos probleminių teritorijų lėšos ir aktyvūs gyventojai leidžia miestui rikiuotis daugiabučių atnaujinimo lyderių gretose. Nors didesnio masto renovacija startavo tik 2012 m. Akmenės rajone jau renovuota apie trečdalį, o mieste beveik pusė daugiabučių. Išsiskiria gyventojų aktyvumu Visame Akmenės rajone priskaičiuojama maždaug 200 daugiabučių. Renovuota – apie trečdalį.

Vienintelis Lietuvoje augantis miestas – Vilnius. Kol visi kiti kenčia nuo emigracijos, čia žmonių daugėja. Tad be abejonės miestas plėsis ir keisis. Tačiau kaip? Žvilgsnis krypsta į senos statybos namus, kuriuos net manoma nugriauti. Sostinės Savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas, vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis pasitelkęs Eurostato duomenis prognozuoja – Vilniaus išaugs kitų regionų sąskaita. „Iš to seka ir daug kitų dalykų.

„Skaičiuojame, kad po renovacijos kai kuriuose daugiabučiuose išlaidos šilumai sumažėja apie tris kartus. Kai po renovacijos paklausiame gyventojų, kurie buvo itin skeptiškai nusiteikę, kiek jie moka už šildymą, jie dažnai pripažįsta: „Mažiau, tikrai mažiau“, – šypsosi Rasa Rimaitė, vienos didžiausių įmonių, administruojančių daugiabučių renovaciją uostamiestyje, direktoriaus pavaduotoja.

Gavus pasiūlymą atnaujinti daugiabutį klaipėdietė Aldona Gvaizdikienė nusprendė imtis iniciatyvos ir kalbėti su kaimynais apie renovaciją. Supratusi, kad vienai to padaryti nepavyks ji paprašė pagalbos aktyvesnių kaimynų. Gyventojų bendruomeniškumas ir susitelkimas siekiant renovacijos atsipirko – sąskaitos dabar itin mažos. Sąskaita už šildymą – 5 eurai Tai jau antra žiema, kurią A. Gvaizdikienė pasitiko renovuotame daugiabutyje.

Iš maždaug 300 Jonavos mieste esančių senų daugiabučių modernizuoti maždaug trečdalis – per šimtas namų. Dalis daugiabučių atnaujinti dar iki Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įsibėgėjimo, naudojant probleminių teritorijų lėšas.

Naujasis aplinkos ministras Kęstutis Navickas žada skatinti komunalinių atliekų rūšiavimą - norima įtikinti gyventojus, jog tai gali sumažinti jų tvarkymo mokesčius. Interviu BNS K.Navickas sako, kad bus skatinamas ne tik popieriaus, plastiko ir stiklo rūšiavimas, bet ir kitoks maisto atliekų tvarkymas - jis norėtų, kad dar geri produktai būtų atiduodami Maisto bankui arba tiesiogiai skurstantiems žmonėms, o nevalgomos atliekos būtų tvarkomos geriau.