Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kartu su „Spinter tyrimai“ atskleidė, kad paklausus gyventojų, kaip jie vertina savo daugiabučio būklę, praėjus kuriam laikui po renovacijos. Didžioji dalis (78 proc.) atliktą renovaciją vertina gerai (52 proc.) arba labai gerai (26 proc.).
„Šio tyrimo metu gauti rezultatai išryškino du itin svarbius aspektus. Pirmiausia, tai yra akivaizdus patvirtinimas, jog dabartinė renovacijos kokybės priežiūros ir kontrolės sistema užtikrina tinkamą daugiabučių atnaujinimo procesų kokybės valdymą. Antra, tyrimas parodė, jog viešojoje erdvėje, įvairiose diskusijose ar galiausiai gyventojų skunduose keliamos problemos yra trumpalaikės – galutiniam rezultatui, kaip matyti, jos neturi arba turi labai mažai įtakos“, – teigė Valius Serbenta, Būsto energijos taupymo agentūros direktorius.
Lūkesčius pateisino maža kaina bei išaugusi NT vertė, tačiau susidurta ir su brokais
Tyrimu aiškintasi, ar atlikta renovacija atitiko žmonių lūkesčius. Pagrindiniai trys lūkesčiai, kurie buvo išpildyti, pasak atsakiusiųjų – mažesnės šildymo kainos (25 proc.), jaukesnė ir gražesnė aplinka (23 proc.), šilčiau (20 proc.). Be šių pagrindinių priežasčių, apklaustieji nurodė, kad dar vienas privalumas – išauga nekilnojamojo turto vertė.
„Mažesnių miestų gyventojai nurodė tą dalyką apie vertę, mažame mieste, kai keli tik renovuoti namai, tai tame kontekste renovuotas namas reikšmingai geriau atrodo. Gal reikšmė labai vertingai nepakilo, bet jis turi daug didesnį patrauklumą. Vilniuje didmiesčiuose tuo tarpu jau ir taip yra daug didesnės vertės daugiabučių“, – sako „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas.
Lūkesčių neatitikimą lėmė dažniausiai renovacijos metu nekokybiškai atlikti darbai ir padaryti brokai (nurodė 5 proc. apklaustųjų), per brangi kaina (4 proc.) ar nepilnai išpildyti lūkesčiai – tikėjosi labiau sutaupyti (3 proc.).
„Galimai prasta darbų kokybė yra viena pagrindinių problemų, dėl kurios nuogąstauja savo namo renovaciją planuojantys gyventojai“, – sakė I Zokas. Pasak jo, mes kartais per daug sureikšminame neigiamą patirtį ir gąsdiname ja vieni kitus, nepastebėdami esminių privalumų, kurie, renovacijos atveju, matomi plika akimi tiesiogine to žodžio prasme.
Tyrimo pristatyme taip pat teigta, kad kas antras po renovacijos sutaupo tiek, kiek tikėjosi, 8 proc. apklaustųjų nurodė, kad sutaupo daugiau nei tikėjosi, tuo tarpu 5 proc. nurodė, kad sutaupo ženkliai mažiau nei tikėjosi.
Be visa to tyrimo metu pastebėta, kad net tie, kurie pradžioje nepritarė renovacijai, vėliau gyvendami renovuotame būste pripažįsta, kad tai buvo teisingas sprendimas.
Finansai ir įstatymai sutvarkyti, tvarka nusistovėjo
Pasak V. Serbentos, beveik 50 500 šeimų šiuo metu gyvena atnaujintuose butuose, šiuo metu dar 13 tūkst. šeimų būstą renovuojasi.
„Turime reikalų su daugiabučių namų gyventojais, kuriems sunku įvertinti kokybiškai ar ne daroma. Tai normalu, mes gauname grįžtamą ryšį ir baimes iš gyventojų pusės. Dėl kai kurių nepatenkintų lūkesčių galima pastebėti, kad pavyzdžiui, reklamas pamatę gyventojai tikėjosi už šildymą mokėti 2 Eur, bet pasirodo reikės 15 Eur mokėti. Kad ir mažiau nei 100 Eur kaip anksčiau, bet vis tiek lūkesčiai buvo neatitikti“, – nurodė jis.
Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė teigia, kad rangovas yra finansiškai įsipareigojęs prižiūrėti renovuotą namą, tad jei ir būna padaryti brokai, sutartis jį įpareigoja juos šalinti ir pastato būklę prižiūrėti visu garantiniu metu.
Be to, ji prideda, kad pavasarį bus įgyvendinamos naujos idėjos, kaip dar labiau užtikrinti atliekamų darbų kokybę.
Šiuo metu yra atnaujintas įstatymas, kuriuo remiantis vyksta renovacijos, taip pat subalansuota finansinė pusė. Dėl to paskelbtas naujas kvietimas renovuotis namus.
„Tokie įsipareigojimai nėra finansinė našta priėmusiems sprendimą, nes lūkesčiai pasiteisina. Tikimės didžiulio savivaldybių gyventojų dėmesio ir tikimės paraiškų. Žinome, kad yra daugiau renovuotinų namų ir tikimės, kad bus kuo didesnis susidomėjimas.
Turėjome žiemos laikotarpiu iššūkių su investicijomis t.y. bankų paskolomis: tie projektai, kurie pradėti, jau sklandžiai vykdomi. Sulėtėjimas administratorių pusėje, kad sutvarkytų dokumentus ir pasiektų bankus. Be to, ir kitais metais planuojame kvietimą. Stabilizuojasi ta programa“, – sakė ji.
Kvietimas skelbiamas 150 mln. eurų investicijoms. Numatoma valstybės parama – 50 mln. eurų, kompensuojant 30 procentų investicijų, tenkančių energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Už šias lėšas numatoma renovuoti ne mažiau kaip 500 daugiabučių namų. Pagal šį kvietimą vykdomiems projektams taip pat numatoma 100 proc. apmokėti arba kompensuoti projekto parengimo, įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas, taip pat 100 proc. padengti nepasiturintiems butų savininkams tenkančias išlaidas.
Kvietimu numatoma priimti neribotą paraiškų skaičių ir jas įgyvendinti išdėstant projektų srautą pamečiui, atsižvelgiant į kvietime numatytus atrankos kriterijus. Prioritetinis jų – kvartalinė renovacija, kiti kriterijai – aukštesnė energinio naudingumo klasė bei efektyvumas. Sureitingavus paraiškas numatoma sudaryti pirmiausia finansuojamų projektų sąrašą. Į šį sąrašą nepateksiančias paraiškas numatoma įtraukti į rezervinį projektų sąrašą, sudarant sąlygas projektus įgyvendinti kitais metais.
Paraiškas gali teikti savivaldybės, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, asmenys, teikiantys daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimo paslaugas, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai. Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintos paraiškos teikiamos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojančiai VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“. Paraiškų teikimo terminas – nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d.
