Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta pagrindinės priežasties, kodėl būna atmesta, kad arba nepakankamai parašų daugiabučio gyventojų surinkta, arba netinkamai paruošti projektai. Renovavimo projektui turi pritarti ne mažiau kaip 55 proc. gyventojų, nes kitaip bankas nė nesvarsto ar duoti paskolą.
Visiškai nesudalyvavo 10 savivaldybių. Pasak V. Serbetos, kai kurios tiesiog nespėjo. Pavyzdžiui, Vilkaviškio savivaldybė nespėjo paruošti finansinio plano. Paraiškos nepateikė ir Visagino savivaldybė, tačiau anot V. Serbetos ten taip tradiciškai susiformavusi tokia nuomonė. Ten yra tik vienas renovuotas pastatas. Tuo tarpu Ignalina nepateikė projekto, nes šiame mieste visi pastatai arba atnaujinti, arba bus atnaujinti iki šių metų pabaigos.
Po pirminio Agentūros įvertinimo apie 10 proc. paraiškų buvo atmestos kaip neatitinkančios kvietime nurodytų sąlygų. Likusių 527 tinkamai įvertintų paraiškų poreikis investicijoms viršija maksimalią kvietime numatytą sumą, buvo taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas pagal iš anksto numatytus kriterijus. Prioritetinis atrankos kriterijus – teikiamos paraiškos yra įtrauktos į savivaldybės parengtą Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą. Papildomi kriterijai – aukštesnė energinio naudingumo klasė, efektyvumas, namo dydis, gyventojų aktyvumas pritariant investicijų planui.
Sureitingavus paraiškas, buvo sudarytas pirmiausia finansuojamų projektų sąrašas, į kurį pateko 313 planuojamų atnaujinti daugiabučių, ir rezervinis sąrašas, kuriame liko 212 daugiabučių namų.
Žvelgiama ne į pavienių pastatų renovaciją, o į kvartalų
Į finansuojamų projektų sąrašą didžioji dalis projektų pateko pagal pirmąjį kriterijų – t.y. net 168 paskutinio kvietimo daugiabučiai įtraukti į savivaldybių parengtas kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Tokio tipo programas, apimančias vieno, dviejų ir daugiau miesto kvartalų atnaujinimą, yra pasirengusios ir artimiausiu metu pradės įgyvendinti 23 šalies savivaldybės.
„Jeigu iki dabar buvo parengtos 5 kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos. Tai dabar žemėlapyje geltonai pažymėtos vietos rodo, kur pasiruošta jau visam kvartalo energiniam atnaujinimui. Vien faktas, jog daugiau nei pusė artimiausiu metu planuojamų atnaujinti daugiabučių yra įtraukti į kvartalų programas, aiškiai nubrėžia pagrindines renovacijos kryptis ateičiai – didžioji dalis pastatų bus atnaujinama ne pavieniui, o kvartalais,“ – teigia Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.
Tad ryškėja naujos tendencijos, jog savivaldybės atsiliepia į skatinimą rengti ne pavienių daugiabučių atnaujinimą, o atnaujinimą kvartalais. Tokiais projektais siekiamas kompleksinis energinis efektyvumas, gerinama ir infrastruktūra, sprendžiamos stovėjimo aikštelių problemos, įrengiamos vaikų žaidimo aikštelės.
Paskutinio kvietimo rezultatai išryškina dar vieną labai svarbią tendenciją – planuojamuose atnaujinti daugiabučiuose numatyti ženkliai aukštesni energinio efektyvumo rodikliai. Net 75 proc. į finansuojamų projektų sąrašą patekusių daugiabučių po renovacijos planuoja pasiekti A++ ir B energinio naudingumo klases. Daugiausiai B klasės daugiabučių planuojama atnaujinti Kauno mieste (24), Trakų raj. (22), Švenčionyse (19) bei Jonavoje (18), o vienintelis A++ klasės bus atnaujinamas Utenoje. Pastarajame bus įdiegti alternatyvūs energijos taupymo šaltiniai. Pavyzdžiui, saulės energijos kolektoriai.
Kvartalų renovacija: vieno projekto vertė apie 4 mln. eurų
Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė pabrėžė, kad buvo itin svarbus gyventojų pritarimas renovacijai. Jei rastas pritarimas, tuomet galima ir atsakingiau planuoti lėšas, sklandžiau organizuoti renovavimo procesą.
„Mes sukūrėme tam tikrą konkurencinę aplinką. Viena vertus pati įsibėgėjusi programa leido eiti šiuo keliu, kita vertus, kai kurie papildomi tikslai motyvavo rinktis tokį modelį. Tai tas ar per savivaldybę, ar tiesiogiai teikti paraiškas sukuria galimybę visiems dalyvauti. O tuo pačiu konkurencinę įtampą kelia ir nustatyti tam tikri prioritetai.
Savivaldybių vaidmuo šiek tiek modifikavosi. Kvietimų rezultatai aiškiai liudija, kad būdami atsakingi ir pasitikėdami savivaldybėmis matome, kad savivaldybės nemažai projektų paketų pateikė. Pasirengė daug kvartalinio atnaujinimo programų ir savivaldybių vaidmuo išlieka ryškus, nors sudarėme galimybę ir tiesiogiai teikti paraiškas per BETA sistemą“, – komentavo aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė.
Vienos savivaldybės pasistengė, tačiau kitos ne. R. Brandišauskienė teigia, kad reiktų pačios Vilniaus savivaldybės teirautis, kodėl jie pateikė projektus tik pavieniams daugiabučiams, o ne kvartalų renovacijai.
Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė pasakojo, kad be pavienių projektų, bus renovuojami ir du kvartalai. Vienas Lentvaryje, kitas – Trakuose. Abiejų vertė siekia po beveik 4 mln. eurų. Lentvario kvartalui savivaldybė pati skirs 420 tūkst. eurų (įskaitant ES lėšas), o kvartalui Trakuose savivaldybė skirs apie 120 tūkst. eurų.
„Vertinome, kurie kvartalai seniausiai pastatyti ir kurie daugiausia energijos suvartoja. Pamatėme, kad nėra efektyvu pavieniui renovuoti. Taip savivaldybei tai papildoma finansinė našta, bet manome, kad ji atsipirks su kaupu. Nes modernizuojant kvartalą ne tik daugiabučiai atnaujinami, bet praplečiamos stovėjimo aikštelės, atnaujinami želdiniai, vaikų žaidimo aikšteles iš naujo įrengiame, gatvės atnaujinamos. O taip pat ir filmavimo kameros dėl saugumo įrengiamos“, – pasakojo E. Rudelienė.
Projektą Lentvaryje planuojama pabaigti iki 2020 metų, o Trakuose iki 2021 metų norima užbaigti kvartalo renovacijos projektą.
