Pasiekia ir aukštesnę energinę klasę
Rasa Rimaitė pasakoja, kad per gyventojų susirinkimus dažnai sulaukia klausimų, kokios garantijos suteikiamos, kad renovavus daugiabutį, bus pasiektas numatytas energinis efektyvumas – ne mažesni nei 40 proc. sutaupymai bei aukštesnė pastato energinė klasė.
„Į tokius klausimus lengviausia atsakyti pavyzdžiais. Dažniausiai namai po renovacijos sutaupo daugiau nei 40 proc. Be to, turime ir čempionų – sutaupančių apie 80 proc. Vienas namas ne taip seniai pasiekė ne projekte numatytą C klasę, o aukštesnę – B. Jokios paslapties nėra, kaip ir brangesnių energinio efektyvumo priemonių įgyvendinimo. Net visi mūsų čempionai – įprastais tinkuojamais fasadais“, – pasakoja pašnekovė.
Nenorėdami apvilti gyventojų lūkesčių, renovacijos administratoriaus atstovai vis tik dažnai perspėja – būtina kompleksinė renovacija. Ji atneša didžiausią pasitenkinimą, mat iškart sumažėja įvairių rūpesčių. „Patariame įgyvendinti ne tik energinio efektyvumo priemones, bet ir pasinaudoti galimybe įgyvendinti kitas priemones – pavyzdžiui, atnaujinti elektros instaliaciją, šalto vandens sistemą ir visą šilumos mazgą. Tai padarius, namas gali pamiršti avarijas, pinigų rinkimą, sutikimo iš visų gyventojų naujiems darbams gavimą ir t. t. Viskas sutvarkoma vieną kartą ir ateityje nebetenka vėl griauti sienų, gręžti, leisti pinigų esminiams remonto darbams“, – pasakoja vieno didžiausių renovacijos administratorių Klaipėdoje atstovė bei priduria, kad gyventojai dažnai nori atnaujinti ir laiptines, tačiau tam nėra skiriama valstybės parama: „Daugelis pastebi, kad tai minusas. Tikimės, kad į šį aspektą bus atsižvelgta ateityje, nes šiuo metu gyventojai turi atlikti laiptinės remontą savo lėšomis.“
Renovuotis skatina dvi rimtos bėdos
Pasiteiravus, ar renovacijai įsibėgėjus sumažėjo nepatikliai vertinančių modernizaciją, Rasa Rimaitė sako, kad skeptiškai nusiteikusių gyventojų yra visada, jie yra savotiškas variklis dirbti toliau ir įrodyti renovacijos naudą. „Dažnai atsargiai į renovaciją žiūrintieji baiminasi renovacijos kainos, bet nemokamos renovacijos vis tik nėra. Laimei, vis daugiau žmonių tai supranta, žino, kad gali rinktis – nuolat skųstis dėl didelių šildymo sąskaitų ir nieko nedaryti arba ryžtis renovacijai ir investuoti į savo būsto atnaujinimą“, – dėsto pašnekovė.
Didesnio palankumo renovacijai įrodymas – ir renovaciją pasirinkę įvairaus dydžio ir amžiaus namai. „Renovaciją administravome ir 15, ir 90 butų daugiabučiuose. Visuose namuose ji pasiteisino, didesnių bėdų nekildavo. Tačiau priešakyje daug darbo ir tai akivaizdu vos užmetus akį į kai kurių daugiabučių balkonus. Manau, kad šiandien tai silpnoji Klaipėdos namų vieta, nes yra ne tik negražiai atrodančių, skirtingų balkonų, gadinančių visą namo vaizdą, bet ir tikrai avarinės būklės, pavojingų balkonų. Iš esmės galime sakyti, kad klaipėdiečiai turi du labai rimtus motyvus renovuoti savo būstą – tai šilumos kainos ir apverktinos būklės balkonai, kurių kokybiškas remontas būtų labai brangus“, – apibendrina pašnekovė.
