Išsiskiria gyventojų aktyvumu
Visame Akmenės rajone priskaičiuojama maždaug 200 daugiabučių. Renovuota – apie trečdalį. Apie 80 daugiabučių yra Naujoje Akmenėje, kurioje renovuota jau beveik pusė visų namų. „Renovacijai įsibėgėti padėjo prieš 7 metus gautos Probleminių regionų lėšos. Pirmieji namai galėjo renovuotis su 85 proc. valstybės kompensacija. Vėliau, 2012 m., pagal naująjį Daugiabučių modernizacijos modelį renovacijos procesu pradėjo rūpintis savivaldybė ir jos paskirtasis administratorius. Tačiau mus džiugina, kad ne mažiau svarbus sėkmės veiksnys – ir pačių gyventojų aktyvumas. Ypatingai tuo pasižymi Naujosios Akmenės gyventojai“, – pasakoja vienos didžiausių įmonių, administruojančių renovaciją Akmenės rajone, vadovas Benediktas Balkauskas.
Šypsodamasis pašnekovas pastebi, kad kai kurių bendrijų aktyvumo Naujajai Akmenei galėtų pavydėti daugelis savivaldybių. „Pavyzdžiui, viena bendrija renovaciją vykdė savo iniciatyva, padėjo renovuotis net keliems namas. Tai išties labai energinga – sau ir kitiems mokanti padėti bendruomenė. Aišku, padeda ir tai, kad savivaldybė kiek galėdama padeda, sudaro galimybes atnaujinti ir aplinką aplink renovuotus namus. O mes talkiname rengiant dokumentus, planus“, – pasakoja B. Balkauskas.
Išlaidos šilumai – ir 75 proc. mažesnės
B. Balkauskas pastebi, kad ne visi daugiabučių gyventojai iškart patikėjo renovacijos nauda. „Vienu metu buvome parengę investicijų planus maždaug 63 daugiabučių renovacijai, 12 iš jų tąkart renovacijos atsisakė. Dabar požiūris pasikeitęs – žmonės stengiasi gauti tokią paramą, kokia yra dabar – 45 proc.“ – sako pašnekovas.
Renovacijos proveržio metais galima laikyti 2015 ir 2016-uosius. Tuomet renovuoti 23 daugiabučiai. Atnaujinimui įsibėgėjus, atsirado ir namų – čempionų. Dalis jų – Naujojoje Akmenėje. „Pačiame senamiestyje renovavome 35 namus. Tai maždaug 1958 m. pastatyti dviaukščiai, kuriuose šildymo sąskaitos žiemą siekdavo maždaug 287 eurus. Šitokie pinigai metai iš metų buvo išleidžiami tiesiog į orą. Daugiabučiuose gyveno nemažai gaunančiųjų šildymo kompensaciją, tad tokių didelių sąskaitų naštą pajusdavo ir savivaldybė. Po renovacijos sąskaitos sumažėjo iki 50 eurų“, – pasakoja B. Balkauskas.
Pasiekimais džiugina ir Akmenėje modernizuoti daugiabučiai. „Štai neseniai atlikta analizė parodė, kad analogiškuose namuose po renovacijos šildymo sąskaitos skiriasi gana ženkliai. Jeigu nerenovavus daugiabučio už šildymą mokama apie 46 eurus per mėnesį, tai po renovacijos – apie 12 eurų“, – pasakoja renovaciją administruojančios įmonės atstovas.
Siekia kuo pažangesnių šilumos sistemų
Pasiteiravus, kokios energinio efektyvumo ir kitos priemonės populiarios savivaldybėje, B. Balkauskas pastebi, kad iš pradžių daugiausiai rinkęsi tinkuojamus fasadas, dabar vis dažniau gyventojai pageidauja vėdinimų.
Kalbėdamas apie vidinių namo sistemų atnaujinimą, pašnekovas pabrėžia, kad stengiamasi gyventojams išaiškinti kompleksinio modernizavimo naudą. „Rekomenduojame atnaujinti ir elektros instaliaciją, ir šalto vandens sistemą ir t. t. Laimė, žmonės puikiai šias rekomendacijas priima ir jų teisingumą supranta“, – sako B. Balkauskas.
Didesniems daugiabučiams paprastai įrengiamos šilumos sistemos su šilumos reguliavimo dalikliais kiekviename bute. „O mažesniems namams, pavyzdžiui, jau minėtiems daugiabučiams Naujosios Akmenės senamiestyje, gyventojai mielai renkasi ir kolektorines šildymo sistemas“, – sako pašnekovas.
