„Pats rekonstravimas, sąlygų pagerinimas yra, be abejo, svarbus nuteistiesiems ir pareigūnams, bet tai nėra pagrindinis tikslas šio projekto. (...) Esame paveldėję sovietinę infrastruktūrą, lagerinio tipo įkalinimo struktūras, kur nuteistieji laikomi didžiulėse patalpose po daug asmenų ir tai nepadeda mums užtiktini geriausios resocializacijos kokybės, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė Pravieniškių pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Arvydas Stankevičius. – Pagal norvegišką modelį pasirinkta įstaiga nedidelėmis kameromis po tris–keturis žmones ir neabejojame, kad šis projektas bus pirmas žingsnis sistemoje besikeičiant ir užtikrinant geresnę nuteistųjų resocializaciją.“
Trečiajame pataisos namų sektoriuje rekonstruoti trys pastatai. Vietoj maždaug 600–700 nuteistųjų, čia dabar įsikurs perpus mažiau teigiamai charakterizuojamų, dirbti nusiteikusių kalinių. Tikimasi, kad geresnės gyvenimo sąlygos jiems bus pirmas žingsnis ruošiantis gyvenimui laisvėje.
„Į patį nusikaltimą nebus fokusuojamasi, bet greičiausiai ten bus pirmą kartą teisti asmenys. Esminis požiūris bus, kad nuteistieji teigiamai žiūrėtų į resocializacijos procesą: atlikti bausmę geresnėmis sąlygomis, bet vykdyti visas pareigūnų apibrėžtas programas, norėti dirbti, judėti tuo keliu“, – sakė A. Stankevičius.
Tikimasi, kad norinčiųjų apsigyventi geresnėmis sąlygomis bus daugiau nei esamų vietų, todėl ši galimybė veiks kaip papildoma motyvacijos priemonė. Čia atsidurs ir nauji kaliniai, nuteisti kelerių metų laisvės atėmimo bausmėmis – taip juos tikimasi apsaugoti nuo kalėjimuose susiformavusios kastų sistemos ir palengvinti grįžimą į laisvę.
Skundžiasi blogomis gyvenimo sąlygomis
Pasak laikinojo Pravieniškių pataisos namų vadovo Dainiaus Sušinsko, rekonstruoti kalinių gyvenamąsias patalpas reikia ir dėl to, kad prastomis kalinimo sąlygomis nepatenkinti nuteistieji kasmet dėl jų skundžiasi teismams ir prisiteisia kompensacijas.
Kiekvienais metais teismus pasiekia apie pusantro tūkstančio tokių skundų. Per 2016 metus nuteistiesiems už blogas gyvenimo sąlygas išmokėta beveik milijonas eurų žalai atlyginti.
Kalėjimų departamento direktorius Robertas Krikštaponis sakė, kad planuojama ateityje pagerinti sąlygas ir kitose Lietuvos įkalinimo įstaigose.
„Jeigu mes nekeisime padėties, ateityje susilauksime dar daugiau tokių skundų ir turėsime dar didesnių išlaidų“, – kalbėjo jis.
Pasak A. Stankevičiaus, prieš rekonstrukciją šiame sektoriuje yra gyvenę ir pusantro tūkstančio kalinių.
„Jeigu pasižiūrėjus į „rekordus“, yra buvę ir pusantro tūkstančio, ir daugiau nuteistųjų, kai miegodavo trim aukštais, lovos visiškai sugrūstos. O prieš rekonstrukciją ten buvo laikoma iki 750 nuteistųjų. (...) Visi suprantame, kad jeigu vienoje patalpoje kiaurą parą gyvena kartu apie 20 vyrų, tai ir konfliktų tikimybė, ir tam žmogui, kuris iš tikrųjų nori atsiriboti nuo nusikalstamo pasaulio, eiti dirbti, mokytis, jiems yra gerokai lengviau padaryti poveikį. Dabar bus izoliuota, šiame sektoriuje nebus asmenų, kurie norės užsiimti kažkuo negatyviu“, – kalbėjo pataisos namų direktoriaus pavaduotojas.
Nuteistieji vertinti naujų patalpų neskuba
Du su žurnalistais bendravę bausmę Pravieniškių pataisos namuose atliekantys vyrai, patys dirbę rekonstruojant naująsias patalpas, neskuba vertinti, ar naujose patalpose gyvenimas tikrai būtų geresnis. Jie svarstė, kad tai, kaip ir esamos gyvenimo sąlygos, kiekvienam kaliniui gali atrodyti skirtingos.
„Nuomonė čia kiekvieno atskira – vieniems gerai bus, kitiems blogai... (...) Čia uždara, kaip suprantu – vieniems geriau, kitiems blogiau“, – svarstė jau dešimt metų Pravieniškėse kalintis Adis.
Vyras sakė, kad šiuo metu kameroje gyvena keturiese, o tarpusavyje sutaria visai neblogai.
„Yra kur daugiau – šešiolika, dvylika žmonių. Šešiolika teko gyventi. Nieko, sutardavom – o ką daryt?..“ – kalbėjo nuteistasis.
Jis sakė gyvenimo sąlygomis nesiskundžiantis, o apie tai, kokių pretenzijų turi jo likimo draugai, kalbėti nenorėjo.
Kitas nuteistasis, Almantas, kameroje gyvenantis su dar šešiais kaliniais, sakė prie tokių sąlygų jau pripratęs, bet mieliau gyventų mažesnėse patalpose.
„Ar tu dviese gyveni, ar septyniese – skirtumas yra. Pripranti prie žmogaus. Ar dviese sutarti, ar septyniese – didelis skirtumas“ ,– kalbėjo vyras.
Kalėjimų departamento duomenimis, tai didžiausias per pastarąjį dešimtmetį vykdytas projektas bausmių vykdymo sistemoje. Projekto vertė – daugiau kaip 3,5 mln. eurų. Didžiąją dalį šios paramos lėšų skyrė Norvegijos vyriausybė.
Baigus rekonstrukciją, 360 nuteistųjų bus apgyvendinti skandinaviško tipo įkalinimo įstaigoje. Vietoj bendrabučio tipo patalpų, įrengtų sovietmečiu, kaliniams įrengtos iki 4 asmenų kameros, kitos saugumui ir efektyviam darbui su nuteistaisiais būtinos patalpos.
Keičiama apsaugos sistema
Taip pat šis Pravieniškių pataisos namų sektorius bus pirmasis Lietuvoje, kur naikinama ginkluota apsauga. Septyniolika šiuo metu nuteistuosius saugančių pareigūnų dirbs tiesiogiai su nuteistaisiais, o saugumą užtikrins įrengtos apsaugos sistemos.
„Saugumas tikrai nenukentės, nes yra investuota į šiuolaikiškas ir modernias inžinerines priemones, ir pati apsauga kaip tokia nėra naikinama, tiesiog tie žmonės, kurie būdavo apsaugos bokšteliuose su ginklais kiaurą parą, stebėdavo tvoras, jie bus perkelti į įstaigos vidų, tiesioginiam darbui su nuteistaisiais, o pačią apsaugą užtikrins elektronika“, – sakė A. Stankevičius.
Šiame sektoriuje ketinama įdiegti ir Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje gana naują nuteistųjų dinaminės priežiūros modelį, kai prižiūrėtojui priskiriami keli nuteistieji, su kuriais jis nuolat dirba.
Trijuose Pravieniškių pataisos namų skirtingo režimo sektoriuose iš viso bausmę šiuo metu atlieka per 2 tūkst. nuteistųjų.
Neseniai Pravieniškių pataisos namuose atliktas auditas, nustatyta įvairių patalpų nuomos, viešųjų pirkimų pažeidimų, taip pat ir susijusių su statybomis. Tačiau nustatyti pažeidimai, Pravieniškių pataisos namų vadovų teigimu, su šia rekonstrukcija nėra susiję, jai reikalingi pirkimai vykdyti per Kalėjimų departamentą.
