Investicijų planus svarsto itin atsargiai
„Susidomėjimas renovacija jaučiamas jau kelerius metus. Tiesa, entuziastingiausi daugiabučiai ne taip retai susiduria su iššūkiais, kurių sprendimui reikia laiko. Pavyzdžiui, dideliu skolininkų procentu daugiabutyje. Laimei, kai kurie namai šią problemą jau išsprendė ir matome, kaip jų svajonė atsinaujinti tampa įgyvendinama“, – pasakoja didžiausios Pakruojyje renovaciją administruojančios įmonės atstovė Danutė Dominauskienė bei atkreipia dėmesį, kad dažnas daugiabutis neturi seniems namams įprastų problemų – gyventojai savo lėšomis noriai remontuoja stogus, po truputį sprendžia ir kitas problemas. Vis dėlto viena didžiausių problemų – didelės šildymo sąskaitos, o ją išspręsti gali tik renovacija.
Kalbėdama apie visos savivaldybės pasiekimus modernizacijos srityje, pašnekovė vertina, kad rezultatai – gana geri, nors atnaujintų namų galėtų būti ir daugiau: „Skaičiuojame, kad dauguma atnaujintų daugiabučių sutaupo mažiausiai pusę šilumos energijos, tad renovacijos efektyvumą tikrai jaučiame.“
Šiuo metu modernizuotų daugiabučių Pakruojyje daugiausiai galima rasti naujamiestyje – ten ir didžiausias daugiabučių namų skaičius. Tačiau modernizacija neaplenkė ir kitų rajonų. „Iš tikrųjų šiuo metu renovuotų namų galima pamatyti jau visur, o ir šių namų gyventojai – labai įvairūs. Tai ir jaunos šeimos, ir pagyvenę žmones. Tiesa, juos visus vienija bendras bruožas – siekis įgyvendinti kuo taupesnius investicijų planus. Pavyzdžiui, mieste turime tik vieną daugiabutį su vėdinamu fasadu – žmonės mūsų krašte iš tikrųjų linkę taupyti“, – šypsosi D. Dominauskienė, bet pastebi, kad kai kurie daugiabučiai įvairias energinio efektyvumo priemones atranda tik prasidėjus renovacijai: „Kai paaiškėja galutinė suma, žmonės pamato, kad norėtų į investicijų planą įtraukti papildomas priemones, pradeda svarstyti didesnį biudžetą. Tačiau atsargumas niekur nedingsta.“
Sunkiausia buvo įtikinti kaimynus
Vienas pirmųjų daugiabučių, renovuotų Pakruojyje, priklauso namų bendrijai, kuriai vadovauja Raimundas Tamašauskas. Šiuo metu iš trijų jo prižiūrimų daugiabučių, atnaujinti du. „Visi trys namai – 1972 m. statybos. Lygindamas jų šilumos kainas matau, kad renovuoti namai sutaupo du, tris kartus daugiau“, – dėsto pašnekovas bei priduria, kad šiandien inicijuodamas modernizaciją tik vieną dalyką darytų kitaip – pasirinktų šilumos sistemą, leidžiančia nuskaityti skaitiklių rodmenis nuotoliniu būdu. „Kai kas nors ateina pasikonsultuoti dėl šildymo sistemos, iškart sakau, kad rinktųsi nuotolinę sistemą. Su ja tvarkytis lengviau. Mes, būdami vieni pirmųjų atsinaujinusių namų, apie ją tiesiog neturėjome informacijos“, – pasakoja R. Tamašauskas.
Prisimindamas sunkiausią renovacijos etapą pašnekovas neslepia – sunkiausia buvo pradžia. „Nors susirinkimus darydavome dažnai, vis tiek reikėdavo eiti per butus ir kiekvienam aiškinti, kas ir kaip. O žmonės tikrai turėjo daug klausimų, kai ko nesuprasdavo. O dar jeigu atsitikdavo kokių pakeitimų investicijų planuose ir reikėdavo juos derinti su gyventojais, vėl tekdavo eiti per butus. Tai tikrai buvo juodas kruvinas darbas“, – dėsto bendrijos pirmininkas.
Laimei, sklandus buvo darbų įgyvendinimo etapas, tad gailėtis savo sprendimo galiausiai neteko nei pačiam pirmininkui, nei gyventojams: „Žinoma, gyvenime niekada nebūna viskas idealu. Pasitaikydavo mažų neatitikimų, klaidelių. Tačiau iš esmės didelių problemų nebuvo“. Jis pabrėžia, kad renovacijos procesą labai palengvino bendradarbiavimas su savivaldybės paskirtuoju administratoriumi, taip pat – su technine priežiūrą vykdančia įmone?. Na, o pabaigus renovaciją teko susidurti ir su malonia staigmena – gyventojai, buvę kategoriškai prieš renovaciją, ne taip seniai ją viešai gyrė ir džiaugėsi atsinaujinimo rezultatais.
