Orientuojasi į daugiausia šilumos sunaudojančius namus
Daugiabučių renovacijos programą rajone administruojančios bendrovės vadovas Algirdas Švietis pasakoja, kad nors pirmajame etape įtikinti gyventojus renovacijos nauja sekėsi sunkiai, situacija pagėrėjo ir trečiajame etape investicinių planų buvo paruošta net 15 – beveik dvigubai daugiau negu skirta kvotų. Pašnekovas pabrėžia, kad labiausiai atsižvelgti stengiamasi į didžiausius šilumos kiekius suvartojančius namus.
„Savivaldybė rodo dideles pastangas šviesdama ir informuodama gyventojus apie renovacijos naudą, organizuodama susirinkimus gyventojams. Juose, be abejo, dalyvaujame ir mes, administratoriai, o mūsų darbe svarbiausia yra užtikrinti, kad gyventojai tiksliai žino, kam ir kaip yra panaudojami jų pinigai“, – aiškina A. Švietis.
A. Švietis pabrėžia, kad gyventojai yra išsamiai supažindinami su visais investiciniame plane pateiktais variantais, susijusiais su inžineriniais ar architektūriniais sprendimais. Susirinkimai atidžiai protokoluojami, o gyventojai dažniausiai balsuoja čia pat – padeda savo parašą ties vienu ar kitu pasirinkimu. Šilalėje, kaip ir daugumoje mažesnių rajonų, sunku pasiekti į užsienį ar į didesnius miestus išvykusius butų savininkus: trūkstant balsų, renovacijos procesas gali užstrigti ar būti apskritai nutrauktas.
Regionuose fiksuojamas didesnis efektyvumas
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistas Mantas Juška, dirbantis ir su Šilalės rajonu, džiaugiasi, kad mažesni rajonai yra pakankamai aktyvūs daugiabučių renovacijos procese. Specialisto teigimu, Šilalėje pernai buvo atnaujinti 7 namai, o proceso iniciavimas vyksta kompleksiškai: šią atsakomybę dalinasi tiek savivaldybė, tiek administratorius, tiek gyventojai.
Pašnekovas pastebi, kad regionai dažnai yra aktyvesni renovacijos procese, todėl skirstant kvotas kito etapo metu dažnai gali renovuoti daugiau namų.
„Kvotų valstybės finansavimui gauti skaičius nustatomas pagal tai, kokiu aktyvumu savivaldybėse prieš tai buvo įgyvendinami projektai: kiek parengta investicinių planų ir kiek jų patvirtinta. Jeigu didmiestyje buvo suderinta, pavyzdžiui, 50 investicinių planų ir įgyvendinta 20, o mažesniame miestelyje suderinta 20 planų ir įgyvendinta 10, vertiname, kad mažesnio miesto efektyvumas yra didesnis ir kvotų jam skiriame daugiau“, – teigia specialistas.