rapolas rakalas

Šv. Valentinas – kaip Naujieji metai. Lyg jau pakankamai prisilinksminai per Kalėdas ir po jų, bet vis tiek reikia švęsti. Net jei nenori. Nes visi kiti, nors ir nenorėdami, taip pat švenčia. Žinodamas tokią padėtį leidžiu sau duoti keletą paprastų, tačiau efektingų patarimų, kaip atšvęsti šią saldžią meilės dieną.

Ilgai (kokias tris minutes) spoksodamas “Spaudos klubą” nusprendžiau, kad ir aš noriu būti visuomenės kritiku. Sprendimas buvo blogas, nes pirmuoju savo kritikos objektu pasirinkau merginas. Dialektiškai pasirėmęs mokslinėmis apklausomis, pasišoviau įrodyti, kad Lietuvos vyrai yra nelaimingi todėl, kad neturi iš ko rinktis - Lietuvos moterys per prastos (http://www.omni.lt/index.

Kai britai šventinį Kalėdų vakarą nori meiliai prisiglausti prie polinkio į sadomazochizą neslepiančios Angelinos Jolie, o britės - prie ką tik vargšę Jennifer Aniston palikusio Brado Pitto, lietuviai svajoja kūčiukus kramsnoti kartu su Valdu Adamkumi, Algirdu Brazausku ar Viktoru Uspaskichu... Tai rodo sociologinė apklausa. Aš jau žinau - kai kas pasakys, kad lietuvių fantazija lakesnė nei britų. Taip, tą reikia pripažinti. Tačiau tai tik parodo, kokia sunki Lietuvos vyrų padėtis.

Kaip žinia, aš turiu merginą. Kitų man nereikia. Bent jau kol kas. Tai, aišku, liūdna, nes naujų mergiočių paieškai skirta energija niekur nedingsta - ji kaupiasi, spaudžia įvairiausias galūnes. Ir ką daryti tada, jei jau nereikia rūpintis savo asmenine laime? Ogi rūpintis savo draugų intymiu gyvenimu. Tačiau taip galvojau iki maždaug 2005 metų pirmos dienos šeštos valandos ryto. Mano sutenerystės preliudija Viskas prasidėjo nuo to, kad reikėjo sugalvoti, kur švęsti Naujuosius metus.

Draugai ir draugės mane pabara - rašau niekus, t.y. apie mergas ir savo santykius su jomis. Ir nieko pilietiško, nieko fundamentalaus, kas liktų ateities kartoms. Susimąsčiau ir nusprendžiau parašyti ką nors svaraus. Tad šis straipsnis bus kitoks - apie jokias mergas nerašysiu. Nors, kaip jau supratote iš pavadinimo, nuo meilės nepabėgau. Rašysiu apie meilę Amerikai. Tiksliau pasakius, apie tai, ką pamačiau ten pirmą kartą nuvažiavęs. Skaitykite, kas man išėjo.

Jei kas, aš dar nevedžiau. Tačiau susiradau merginą ir gyvenu kartu kaip man jau ilgoką laiko tarpą. Be to, laimingai arba nuobodžiai - priklausomai kaip pažiūrėsi. Juk mano gyvenime itin smarkiai sumažėjo nuostabių girtuoklysčių iki paryčių ir visiškai dingo naujos bei viliojančios merginos. Taip, aš esu ištikimas, koks buvo man Bobrikas, kurį beveik prieš metus pritrėškiau šlepete. Tačiau širdyje kartais atgimsta bebaimio nuotykių ieškotojo dvasia.

Olimpiada - aistros, pergalės skonis, pralaimėjimo kartėlis, gravitacijos nugalėjimas, valios triumfas, atletų nuo įtampos perkreipti veidai, trūkusios sausgyslės. Štai ką turėtų fiksuoti fotografai. Tačiau peržiūrėjęs kai kurias jų nuotraukas, aš supratau, kad olimpiadoje yra ir kitų aistringų dalykų - tai merginos ir kai kurios jų kūno dalys. Nuožmūs ir negailestingi, bet teisingi sporto mėgėjai mane kritikavo, kad aš neišmanau tinklinio. Tikrai taip ir yra - aš neišmanau apie tinklinį.

Olimpiada – aistros, pergalės skonis, pralaimėjimo kartėlis, gravitacijos nugalėjimas, valios triumfas, atletų nuo įtampos perkreipti veidai, trukūsios sausgyslės. Štai ką turėtų fiksuoti fotografai. Tačiau peržiūrėjęs kai kurias jų nuotraukas, aš supratau, kad olimpiadoje yra ir kitų aistringų dalykų. Pažiūrėkime kartu.

Pasaulis paprastas. Bent jau man. Bent jau nuo to laiko, kai supratau, kad visas merginas ir vaikinus galima suskirstyti į tokius porūšius: Mikes Melagėlius, Gyvates, Smakus, MTV, Uzufruktus, Vasilisas Gražiąsias ir Koščėjus. Apie Mikes Melagėlius ir Gyvates su Smakais Mikės Melagėliai (http://www.omni.lt/index.php?base/z_31733) - tai laisvi it palaidos piemenuko kelnės jaunuoliai. Jie mėgsta lankytis baruose, vakarėliuose ir kabinti priešingai lyčiai ant jų dailių ausyčių ilgus makaronus.

Mažėjantis vaikų skaičius rodytų, kad ne, antra vertus, didėjantys prezervatyvų pardavimai - taip. Tačiau šį sykį norėčiau pasvarstyti ne apie fiziologinius dalykus, bet apie dvasinius, t.y. kultūrą. Ar lietuviai turi sekso erotikos kultūrą, ar moka elgtis su seksu? Ir jei žiūrėsime į seksą iš Kultūros ministerijos pozicijų, tai atsakingai pareiškiu, kad lietuviai nenusipelnė sekso, nes neturi jokios jo kultūros.

Sveiki. Praėjo nemažai laiko. Naglis Meilus dirbo. Po ilgų gyvenimo dilemų ir klajonių jis nutarė grįžti į “Omni laiką”! Sugrįžo, kad papasakotų apie savo ir kitų seksualinius nuotykius bei išgyvenimus. Apimtas gilios desperacijos, Meilus porą savaičių gyveno Olandijoje, savaitę lakstė po Kopenhagą, o paskui dar mėnesiui užsuko į Stokholmą susipažinti su dominuojančiomis čionykštėmis kultūrinėmis bei seksualinėmis srovėmis ir undergroundu.

Maniau, kad Motinos diena - šventė, kai sūnūs palaidūnai sveikina savo motinas. Iš tiesų taip ir yra - tai šventė. Ypač kai motinos nusprendžia save palinksminti piršdamos merginas savo sūnums palaidūnams, kurie niekaip nesugeba susirasti antrosios pusės. Kaip Rapolas virto pasakos Jonuku Užpraeitą šeštadienį atšventęs savo kosminę transformaciją į europietį visiškai neeuropietiškais alkoholio kiekiais, nusprendžiau pailsėti namuose, o kartu pasveikinti savo mamą. Motina, aišku, nudžiugo.

Rapolas Rakalas: Puodeliai, butas, Bobrikas, arba Kaip sužinoti, kad į akį įkrito mergina Ernestas Parulskis: Kaip mes tikrinome Europą Vygandas Vareikis: Kodėl lietuviai važiuoja į Turkiją Valentiniški Rapolo Rakalo patarimai: Ką daryti, jei mergina jus užklumpa lovoje su meiluže? Valentiniški Rapolo Rakalo patarimai: Ką daryti, jei užtinkate savo vaikiną lovoje su kita? Rapolas Rakalas: Vienos meilės istorija, arba Kodėl neverta rūpintis merginomis Benediktas Janušauskas: Marija.

Kaip jau visi žinote, aš susiradau merginą, kuri man ėmė ir parūpo. Aš beveik nebevaikščiojau po barus, nebemirksėjau gražioms merginoms (na, gerai, mirksėjau), be to, labai aptingau, todėl visai nebepaisiau “Omni laiko” redaktorių raginimų vis ką nors parašyti. Tačiau, žinia, poeto sielos šauksmo savyje neužgniauši, ypač kai man parašė kažkokia gerbėja, pasivadinusi Ieva. Gerbėja Ieva Pats savaime, tai joks čia įvykis - man kone kiekvieną dieną gerbėjai rašo.

Kaip jau vakar minėjau, bendras gyvenimas slepia daugybę pavojų - ypač vaikinams: gražios bendradarbės, linksmi draugai su daug butelių alaus, futbolo rungtynės... Tačiau pagrindinis egzistencinis klausimas “Ką daryti” iškyla tuomet, kai jus lovoje su kokia nors gražia ir treniruota it kokia Sartų lenktynių kumelaite užtinka jūsų išrinktoji ir mieloji draugė. Iš tikrųjų ką tuomet daryti? Paprastai elgiamasi dvejopai.

Gyvenimas poromis patiria gausybę išbandymų: neplauti puodeliai kriauklėje, vienašališkai išleisti pinigai, suvalgytas paskutinis šaldytuve buvęs sūris ir, be abejo, mylimasis, tas vienintelis išrinktasis, užkluptas lovoje su kita. Ką tuomet merginoms daryti? Galima elgtis standartiškai: trenkti durimis ir išeiti, trenkti galvą į sieną ir apalpti, pradėti raudoti ir rautis nuo galvos rytą laku supurkštus plaukus.

Jei anksčiau vyrai verkdavo, kad jie jau sulaukė trisdešimt metų ir dar nenukirto nei vienos slibino galvos, neišvadavo nei vienos karalaitės iš kokio nors begėdžio gnomo, jei dar prieš šimtą metų jie verkdavo naktimis, kad neuždirbo milijono, tai dabar ašaras lieja, kai juos palieka mergina. Tad “Omni Laiko” skaitytojai turėjo nenustebti, sužinoję, kad mielas draugas Benediktas liūdi (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_16011$z_147152). Nors jam, mano giliu įsitikinimu, reikėtų džiaugtis.

Kaip sužinoti, kad mergina tau tikrai rūpi? Klausimas labai sudėtingas, ypač kai žinai, kad ateityje tavęs laukia dar daug kitų merginų. Kuo jos blogesnės? Tad jei pasiryžti diskriminuoti būsimas merginas, reikia tvirtai žinoti, dėl ko tai darai. Galėčiau, aišku, jums, mielieji skaitytojai, pateikti patarimus, kaip elgtis tokiais atvejais, tačiau jūs jau žinote, kuo baigiasi mano meilės istorijos (http://www.omni.lt/index.

Didmiesčių priemiesčiai, tos pilkų dėžučių fermos, yra gražus ir didingas vaizdas. Kai jie griūva sprogdinami. Savo vaikystę praleidau būtent tokiame priemiestyje, todėl dar ir dabar, gydydamas traumą, apspardau Austrijos Alpių gyventojus. Praeitas penktadienis (10.18) mane nunešė į Fabijoniškes Vilniuje, kur stovi klubas “Reset” (www.reset.lt), muzika sovietinės architektūros aukas slaugydamas.

Plačiai paplitusi nuomonė, kad ne impotencija, bet ragai - didžiausias XXI amžiaus vyrų priešas. Raguoti vyrai dažniausiai būna pikti, rėkia ant bendradarbių, įžeidėja savo draugus, jiems visas jų gyvenimas tampa nemielas. O visai be reikalo. Ir visai ne todėl, kad jūs galite atsidurti tokioje apgailėtinoje situacijoje, kai nėra tos merginos, kuri gali įstatyti ragus. Priežastys daug gilesnės.

Kiek save pamenu, visą laiką maniau, kad esu šauniausias ir puikiausias berniokas. Tokiu mane laikė ir aplinkiniai. Tačiau (http://www.omni.lt/index.php?base/z_41583) paskutinių (http://www.omni.lt/index.php?base/z_41791) metų (http://www.omni.lt/index.php?base/z_42056) vingiai (http://www.omni.lt/index.php?base/z_42343) draugų rate man užtarnavo “vyro su ašara akyje” vardą (http://www.omni.lt/index.php?base/z_109100). Nepasakyčiau, kad tai man patiko.

Manau, demokratija yra gerai. Gerai, kai aš kalbu ar rašau. Tačiau ji visiškai netinkama, kai kalba ir rašo kiti. Ypač apie mane. Štai mano draugas Tomas (http://www.omni.lt/?rask$9359_16011$z_113074) “Omni Laike” itin tendencingai mane pavaizdavo (http://www.omni.lt/?rask$9359_16011$z_114528) atostogaujantį Palangoje (http://www.omni.lt/?rask$9359_16011$z_114657). Tokius reikia cenzūruoti.

Vakar aprašiau (http://www.omni.lt/?rask$9359_16011$z_113074), kaip nusprendžiau pagyventi pas savo draugą gėjų Tomą. Kaip ir reikėjo tikėtis, buvo nuotykių. Ne, jis manęs neprievartavo. Bet ir be šito buvo įdomu. Maistas Rytą išeidamas į darbą jam palikau 100 litų, kad nueitų į parduotuvę ir nupirktų mums abiem maisto. Ir pasakiau, kad nupirktų man ko nors substancialaus: kepsnį “Astra”, dešros ir panašių produktų. Na, o kiek liks, tegu nusiperka sau, ko nori.

Prisipažinsiu: istorija su Vasilisa (http://www.omni.lt/?rask$9359_16011$z_109100), kuri mane kiekviename žingsnyje apgaudinėjo su dviem futbolo komandomis bei jas aptarnaujančiu personalu, mane šiek tiek išvedė iš pusiausvyros.

Vieną dieną maklinėjau pokalbių svetainėje išdidžiai demonstruodamas savo tapatybę, t.y. pasivadinęs savo vardu ir pavarde. Ir štai mane užkalbino, sprendžiant iš “nicko”, kažkoks vaikinas. Jis pasitikslino, ar aš tikrai esu tas Rapolas Rakalas, kuris rašo į “Omni Laiką”. Širdyje džiaugdamasis, kad savo gerbėjų turiu visur, išdidžiai jam patvirtinau savo tapatybę. Tuomet jis man pasakė, kad aš labai neteisus savo rašinyje “Kaip išsiskirti su mergina, kurią labai mylėjai” (http://www.omni.

Vakar pasakojau, kaip pasinaudojęs moderniomis technologijomis išsiaiškinau, kad mano meilė Indrė manęs visai nemyli, o ieško kitų berniukų ir naujų nuotykių (http://www.omni.lt/index.php?rask$9359_16011$z_108658). Maniau, kad viskas tarp mūsų baigta, bet ji neatstojo. Parašė el. laiškelį: “Negaliu kalbėti, nes žliumbiu, tai parašysiu... Neįsivaizduoju, ką rašyt, nes netikėsi manim jau niekad. Taip man ir reikia. Važiuosiu į Zimbabvę vaikų gelbėt, kad daugiau nieko nebeskaudinčiau.

Žinia, jei norite stiprių, ilgalaikių ir harmoningų santykių, būtinas pasitikėjimas. O tai reiškia, kad jums nereikia kišti nosies į merginos reikalus. Jei jūs pabandysite sužinoti, su kuo, be jūsų, ji dar miega, būsite apkaltintas esąs baisus despotas, norįs kontroliuoti ir varžyti jos gyvenimą.

Juo tapau banaliai. Susipažinau su mergina, pavadinkime ją Indre, kuri, kaip pasirodė, į Vilnių užklydo iš Kauno. Ir jau pirmą vakarą atsidūrėme mano bute. Rytą ji kažkodėl vis neišėjo. Man teko pagarsinti muziką ir gerti nuo vakar likusį alų. O ji tuo metu papasakojo savo istoriją. Pasirodo, ji turi vaikiną. Čia vos nepaspringau - man tik trikampių betrūko! Galutinai užspringti neteko, nes kaip tik tuo metu sucypsėjo jos mobilusis telefonas - rašė jos vaikinas.

Vakar papasakojau, kaip suvilioti merginą, turinčią vaikiną (MTV) - iš tiesų tai jų vilioti net nereikia, nes jos pačios kabinasi. Šiandien trumpai supažindinsiu su tolesniais veiksmais, siekiant išsaugoti nuostabius trikampius santykius. Juk šioje ašarų pakalnėje jie atneša keturis kartus daugiau laimės nei ištikima banali dviejų asmenų meilė. Ką toliau daryti? Toliau viskas gali plėtotis pagal du scenarijus: po pirmo neištikimybės akto jūs galite išsiskirti.

Kuomet man sukako 25 metai, maniau, jog gyvenimas baigėsi: mano jaunystės merginos buvo jau spėjusios ištekėti, prigimdyti vaikų, sustorėti ir išsiskirti arba jos jau ilgai draugavo su vaikinais, kuriuos - o šventas naivume! - maniau be proto myli. Galvojau: man šakės - pasaulyje nebeliko laisvų merginų, norinčių pasinerti į neįpareigojančių nuotykių sūkurėlį. Galvojau neilgai, nes mane aplankė nušvitimas: mergina, kuri tuomet jau turėjo vaikiną, ėmė ir mane suvedžiojo.

Visi kada nors yra išsiskyrę su kuo nors, ką labai mylėjo. Ir tuomet iškyla klausimas jau ne ką daryti, bet kaip išgyventi. Daugelis daro klaidą bandydami viską užmiršti. Taigi vis tiek bent porą metų nieko neužmirši, jei jau tikrai mylėjai. Todėl aš siūlau vienos savaitės programą, kuri išspręs visas problemas. Pirmas žingsnis - vaikščiojimas po miestą Kai po barnių, SMS, telefono skambučių suprantate, kad galutinai ją praradote, jokiu būdu negalima iš karto prisigerti.

Niekada nemaniau, kad kiaulės, sociologija, vyrai ir bendradarbio sausainiai kaip nors yra susiję. Deja, taip. Ir labai. O visa ši virtinė prasidėjo labai nekaltai vieną pavakarį iš simpatiškos naujos pažįstamos gavus laiškelį su nuoroda ir prašymu užpildyti testą. “Nepasigailėsi”, - rašė ji. Pasigailėjau. Paprastai jokiais testais neužsiimu, tačiau ar ne tos saulės dėmės, ar horoskopo nebuvau skaitęs, bet tą testą užpildžiau.

Tris mėnesius mylėjau merginą, kuri, pasirodo, turėjo kitą vaikiną. O aš to nežinojau. Dabar galvoju, kad dėl visko kaltos technologijos - susipažinome per internetą, vienas kitą kabinome SMS žinutėmis, o ir išsiskyrėme kalbėdamiesi telefonu. Juk jei būtų kaip anksčiau - be jokių technologijų - tai gal ji nebūtų galėjusi nuo manęs nuslėpti kito vaikino. Tačiau apie viską iš pradžių. O pradžia buvo banali - kažkokioje interneto svetainėje susipažinau su mergiote iš Kauno.

Vakarykštis mano pasakojimas baigėsi bare, begeriant alų ir besprendžiant problemą, ar verta važiuoti į Kauną pas savo merginą sutikti Naujuosius. Šis procesas davė rezultatų, nes prašviesėjo mintys ir nusprendžiu, kad reikia atsiduoti likimo valiai. Mesiu monetą: jei iškris herbas, tai važiuosiu, jei ne - nevažiuosiu. Po ketvirto karto iškrinta. Ką gi, likimas lėmė, kad teks važiuoti.