Vieną dieną maklinėjau pokalbių svetainėje išdidžiai demonstruodamas savo tapatybę, t.y. pasivadinęs savo vardu ir pavarde. Ir štai mane užkalbino, sprendžiant iš “nicko”, kažkoks vaikinas. Jis pasitikslino, ar aš tikrai esu tas Rapolas Rakalas, kuris rašo į “Omni Laiką”. Širdyje džiaugdamasis, kad savo gerbėjų turiu visur, išdidžiai jam patvirtinau savo tapatybę.
Tuomet jis man pasakė, kad aš labai neteisus savo rašinyje “Kaip išsiskirti su mergina, kurią labai mylėjai” (http://www.omni.lt/index.php?base/z_96317). Aš pasipiktinau - iš kur kažkam žinoti apie mano taurius jausmus? Deja, pasirodė, kad jis tik ne apie mano jausmus, bet ir visą mūsų draugystės istoriją su Indre žino. Jis (ar ji) man paminėjo kelis faktus, kuriuos galėjome žinoti tik aš ir Mano Meilė. Kas čia dabar? Kas mano pašnekovas? Jos gera draugė? O gal ji pati? Kokie žaidimai vyksta?
Žaidimai pasirodė paprasti, nes iš karto mane kaltinti: “Tu pats viską sugriovei”. Esi bailys, o be to, dar ir nuobodus bailys, išgrūsdavai ją namo, kai atvažiuodavo pas tave iš Kauno, įkyrėdavai savo SMS, užgrizindavai savo kalbomis apie atvirumą, kišdavaisi į jos asmeninį gyvenimą ir panašiai... Pradėjau galvoti - gal iš tiesų aš esu toks asilas? Gal iš tiesų aš galvojau tik apie save ir maniau, kad viskas, kas yra, taip ir turi būti? Juk kai būna gerai, manome, kad tai natūralu, ir nesistengiame to išlaikyti. Tik kai prarandame, suprantame, ką praradome. Gal iš tiesų aš jos, tokios nuostabios merginos, nevertas?
“Aišku, kad nevertas, - patvirtino paslaptingasis mano pašnekovas. - Tačiau ne viskas prarasta - ji dabar gyvena pas kitą, bet jo nemyli. Myli tave. Jei jai parašytum žinutę, viskas galėtų pakrypti kita linkme”. Ir mano paslaptingasis pašnekovas mane paliko: “Man metas jau, o tu pagalvok”.
Galvojau visą naktį. Kaip yra, kad mane myli, o jau gyvena su kitu. Juk nuo mūsų išsiskyrimo praėjo vos pora savaičių, o ji jau turi vaikiną. Aš per tą laiką ne tik kad nesivaikiau nė vieno sijono, bet ir ryžtingai kaip koks šv. Antanas dykumoje atsispirdavau bet kokiems gundymams, kurių padaugėjo pažįstamoms merginoms sužinojus, kad baigėsi mūsų draugystė (na išskyrus tą įsimintiną savaitgalį, per kurį įvykdžiau paskutinę grimzdimo liūdesin po išsiskyrimo su mergina programos dalį). O štai ji apsisuko greitai - kaip kokia senmergė prie altoriaus. Nors jei ji mane myli, tai tikriausiai tą vaikiną susirado iš nevilties. Kaip ta pati senmergė. Tačiau viską reikia išsiaiškinti - kas tas mano paslaptingasis pašnekovas. Juk labai galimas dalykas, kad tai buvo ji. Gal iš tiesų ji nori mane susigrąžinti.
Kitą rytą atėjęs į darbą kuo skubiausiai nuėjau į tą pačią pokalbių svetainę. Gal rasiu savo paslaptingąjį pašnekovą. Neapsirikau. Praėjome kalbėtis. Jis paklausė, ar aš nenujaučiu, kas jis esą. Parašiau, kad neturiu žalio supratimo. Jis atsakė, kad Giedrius - buvęs jos vaikinas, kurį aš su Indre apgaudinėjau.
Čia tai bent. Visą laiką, kai jį apgaudinėjom, jaučiausi nesmagiai. Kartais pagalvodavau, kad jei kartais netyčia susitiktume ir jis nieko nesakęs man trenktų į veidą, tai jį pasikasęs ir pripažinęs, kad to nusipelniau, paprašyčiau stipriai nemušti. Guodžiau save, kad jis, kaip man apie jį pasakojo Indrė, yra siauro proto ir nieko apie gyvenimą nesupranta, na, stereotipinis kaunietis. Na, tiesą sakant, jis man buvo abstrakcija.
Dabar ta abstrakcija, tas, kuris nieko nesupranta apie savo merginos norus ir slaptas svajas, apsireiškė. Gerai tik tiek, kad apsireiškė per internetą, antraip mano tyra ir jautri širdis neatlaikytų. Klaviatūra (arba “mygtukynu”, kaip siūlo vadinti kalbininkai) išbarškinau, kad labai apgailestauju, jog taip elgiausi. Jis man kilniaširdiškai atleidžia: “Nepykstu. Tu nekaltas. Jei ne tu, tai kitas būtų buvęs”.
Jis prisipažino, kad kažkodėl senokai norėjo su manimi susipažinti ir išsiaiškinti, kaip viskas buvo iš tiesų. Štai čia ir yra viena iš priežasčių, kodėl neverta turėti meilužių, nes jie gali susitikti ir ne snukius pasidaužyti, bet pasikalbėti - o tuomet kruopščiai regztas melų tinklas gali išryškėti. Tad kai mes virtualiai susipažinome, nusprendėme sugretinti savo žinomus faktus su mūsų nuostabiosios blondinės (dažytos) Indrės pateiktomis versijomis. Šis užsiėmimas pasirodė baisiai įdomus, nes sužinojus teisybę, man pasišiaušė plaukai - lygiai kaip vaikystėje, kai tamsiais žiemos vakarais senelis man skaitydavo stebuklines pasakas. Aš supratau - iš tikrųjų ir viskas buvo kaip pasakoje apie Vasilisą Gražiąją ir Kosčėjų. Ji buvo Vasilisa, o aš, aišku, Kosčėjus Baisuoklis.
Vasilisos Gražiosios ir Kosčėjaus Baisuoklio istorija
Vasilisa Gražioji, kaip mes visi gerai pamename, buvo labai nuoširdi mergaitė. Ji nieko nuo nieko neslėpė. Pasirodo, tokia buvo ir Indrė. Paprastai apie meilužius nepasakojama savo antrosioms pusėms. O ši Giedriui prisipažino turinti dar vieną meilės žaidimų partnerį - esą aš prie jos prisikabinau bare ir niekaip negalėjau atstoti. Kaip ir tas piktasis Kosčėjus, kuris iš pradžių Vasilisą gražiais žodžiais viliojo, žemčiūgus su deimantais dovanojo ir visokius monus rodė: kaukučius ir vėjopačius su lauksargiais.
Kai prisipažino, Giedrius nusprendė, kad ji pati turėtų išeiti. Tačiau ji nėjo. Tuomet ją ir išmetė. O ji man tragiškai papasakojo, kad tai ji jį paliko ir pasirinko mane. Čia, aišku, su pasaka nesutampa. Juk pasakoje, kai Kosčėjų galutinai pribaigė Vasilisos koketavimai tiek su juo, tiek su visokiais karžygiais, jis nusprendė imtis ryžtingų veiksmų: sėdo ant savo nutukusio slibinėlio devyngalvio ir atskridęs ją pagrobė. Bet, galvą dedu, ji tikrai įsivaizdavo, kad aš ją tempiu ant lašiniais apaugusio slibinėlio nutukgalvėlio ir išsitempiu į kokią tamsią irštvą.
Žinia, Vasilisai buvo liūdna pas baisųjį Kosčėjų, širdis vis šaukėsi didvyrio. O jei didvyris neateina vaduoti iš Kosčėjaus, sėdinčio ant “makdonaldų” prisiėdusio slibino devyngalvio kupros, tai Vasilisa jį pati susiranda. Taip ir Indrė neilgai trukus po mūsų išsiskyrimo susirado savo buvusį vaikiną ir toliau su juo miegojo, nors man aiškino, kad savo buvusio nemyli ir jis kaip vyras jai miręs. Tik pagalvokit - čia tai bent santykiai: iš pradžių aš esu meilužis, paskui meilužiu tampa ne kas kitas, o jos buvęs vaikinas. Tai jau net ne trikampiai, o trapecijos ar dar kokios kitos geometrinės figūros. Kai aš skambindavau ir girdėdavau iš jos balso tembro, kad kažkas yra ne taip, pasirodo, ji linksmai laiką leisdavo su savo buvusiu vaikinu. Tą man Giedrius patvirtino.
Ji viską savo buvusiam vaikinui papasakodavo apie mūsų santykius (štai iš kur jis žinojo visas smulkmenas). Juk ir Vasilisa visas Kosčėjaus nemirtingumo paslaptis papasakojo savo didvyriui. Aiškino, koks aš esu bjaurus, savanaudiškas, egoistas, ji šaipydavosi iš mano SMS, kuriuos jai rašydavau. “Buvo ir kitų bjaurių dalykų, kurių net nenoriu pasakoti”, - sakė Giedrius. Supratau - kaip baisiai pasakodavo man apie savo vaikiną, taip lygiai jam pasakodavo apie mane. Iš jo pasakojimų supratau, kad ji man beveik viską melavo apie savo vaikiną: niekas dėl jos nesižudė, niekas nenorėjo, kad ji sugrįžtų, niekas jos nevertė dirbti muitinėje, niekas jai nedraudė niekur linksmintis.
Tačiau ir tai ne viskas - iš jo sužinau, kad per mūsų draugystės laikotarpį buvo dar kitų vaikinų. Įtariau, kad ji permiegojo su visa futbolo komanda, įskaitant ir aptarnaujantį personalą, o pasirodo, ji permiegojo su dviem futbolo komandomis. Aišku, to pasakoje nebuvo, bet juk gyvename moderniais laikais ir šiuolaikinės vasilisos gali savęs neapriboti vien bendravimu su karžygiu ir Kosčėjumi. Juk aplink yra ir tiek vertų dėmesio personažų: Ilja Muromecas, Mikė Pūkuotukas, Knysliukas, Krokodilas Gena...
Kaip žinia, Kosčėjus neturėjo širdies, bet čia man ją suspaudė ir Giedrių nutraukiau paklausdamas: “Bet kodėl ji rašė man tokius laiškus, kur prisipažino meilėje”. “Rapolai, žinai, kur ji juos rašė - mano automobilyje prieš seksą. Nors kartais seksas būdavo ir po”.
Iš pradžių sutrikau, bet paskui prisiminiau, kad ir pasakoje Vasilisa apgaudinėjo Kosčėjų - tai kurpaites buvo palikusi, kurios karksėjo: “Aš čia, aš čia”, tai verpstę, kuri pati sukdavosi, o vargšas senolis, ramiai šerdamas slibinėlio galvas, manė, kad tai jo mergiotė triūsia.
Beje, ji sugebėdavo apgaudinėti pačiais neįtikinamiausiais momentais. Pasirodo, net tuo “tragišku” momentu, kai aiškinomės santykius, o ji kelias dienas balsu raudojo, kaip mane myli(http://www.omni.lt/?rask$9359_16011$z_108900), sugebėjo susirasti kitą vaikiną, jį pasikviesti pas save ir su juo praleisti naktį. O jau kitą dieną ji apsiašarojusi man aiškino, kad nėra jokių kitų vaikinų, jog ji myli tik mane vieną. Ir tą vaikiną, su kuriuo ji dabar draugauja, daug anksčiau buvo susiradusi. Prisiminiau - ji pasakojo apie kažkokį, jos žodžiais, baisuoklį, kuris ją persekioja, bet nuo kurio ji vis sėkmingai pabėgdavo.
Aš supratau - ji mane apgaudinėjo visą laiką. Ir iš tikrųjų viskas, kas buvo tarp mūsų, buvo netikra. Viskas buvo melas ir apgavystės. Nuo pat pradžios iki galo. Bet juk ne kitokį likimą patyrė ir Kosčėjus - jį Vasilisa nuo pradžios iki galo išdūrinėjo. Juk tas vargšelis jai savo nemirtingumo paslaptį patikėjo, o rezultatas - gavo galą. Geras bachūras buvo tas Kosčėjus - rūpinosi savo nuotaka, erdvius rūmus jai pastatė, nebuvo šykštus, žemčiūgus dovanojo, pasitikėjo ja. O Vasilisa viską paniekino ir išdūrė vargšelį. Pasitikėti vasilisomis negalima, - štai ko moko liaudies pasakos.
Viskas - nenorėdamas sulaukti savo prototipo likimo, supratau, kad daugiau šios stebuklinės pasakos smulkmenų išgirsti nenoriu. Supratau ir kitą dalyką - pasaka apie Vasilisą Gražiąją yra pati baisiausia pasaulyje.
Pokalbis su Vasilisa Gražiąja
Pritrenktas neišmatuojamų stebuklinių pasakų gelmių (teisingai 10 klasėje sakė lietuvių literatūros mokytoja: “Liaudies pasakas galima skaityti vis iš naujo - kiekvieną kartą vis atrasi kažką nauja”), paskambinau jai ir paklausiau, kodėl ji man viską melavo. Ji ramiu balsu atsakė, kad man nemelavo. Ir dar supykusi pareiškė, kaip aš galėjau parašyti, kad ji permiegojo su visa futbolo komanda. Aš patvirtinau, jog žinau, kad ji permiegojo su dviem futbolo komandomis, ir pateikiau faktus. Ji patylėjo ir pasakė, kad taip buvo, bet ji vis tiek buvo ištikima. Kažkur žurnale skaičiau, kas Ciuricho prostitutės aptarnaudamos klientus stengiasi nepatirti orgazmo, taip manydamos, kad lieka ištikimos savo vaikinams, kurie net nenutuokia apie tikrąją jų profesiją. Šį faktą nutylėjau, bet paklausiau, kodėl ji visą laiką davėsi su buvusiu vaikinu, juk jos aš nelaikiau - galėjo pas jį grįžti. Ji tikriausiai net nemirksėdama atsakė: “Iš gailesčio”. Čia tau iš kitos pasakos - buvo tokia Sigutė. Ji irgi visų gailėjosi. Indrė - tikrai mergina, nužengusi iš stebuklinių pasakų. Jau supykęs pasakiau: “Tokio baisaus žmogaus aš gyvenime nemačiau”. Ji atsakė: “Pasižiūrėk į veidrodį ir pamatysi”. Tuo pokalbis ir baigėsi, nes ji išjungė telefoną.
Taip baigėsi mano pasaka. Bent jau aš tikiuosi, kad ji pas mane neatlėks ir apsiverkusi nepareikš, kad ją grobia koks nors trolis, o aš privalau gelbėti ją ir visą pasaulį.
Tiesa, ši pasaka privertė mane susimąstyti apie save ir pasaulį. Ir aš supratau - blogai gyvenau, dariau klaidas, todėl manęs vos neištiko Kosčėjaus likimas. Juk beveik metus ieškojau sau poros - nieko neišėjo. Blogai ne tai, kad buvau ištikimas savo išrinktosioms, bet kad nekreipiau dėmesio į kitas merginas. Kiekvienas daiktas gamtoje turi savo vietą. Rapolo Rakalo vieta - šaunus ir neįsipareigojantis gyvenimas ir bendravimas su kuo daugiau merginų. Todėl priėmiau profesionalo vertą sprendimą - daryti tai, kas labiausiai sekasi, t.y. be jokių įsipareigojimų vilioti mergeles lelijėles.
Senąjį pavidalą atgavęs ir bedžiūgaujantis, kad teko pabūti stebuklinės pasakos herojumi, - Rapolas Rakalas Nemirtingasis ([email protected])
Rapolas Rakalas: Kaip palikti merginą, kuri taip gailiai verkia, kad už jos ašaras atiduotum visą pasaulįhttp://www.omni.lt/?rask$9359_16011$z_108900
Rapolas Rakalas: Pasitikėjimas - santykių pagrindas, arba Jei mergina ką nors rezga tau už nugaros, geriau to nežinotihttp://www.omni.lt/index.php?rask$9359_16011$z_108658
Rapolas Rakalas: Kaip aš tapau meilužiuhttp://www.omni.lt/index.php?rask$9359_16011$z_108481
Rapolas Rakalas: Ar sunku būti meilužiu Lietuvoje? (2)http://www.omni.lt/index.php?rask$9359_16011$z_107581
Rapolas Rakalas: Ar sunku būti meilužiu Lietuvoje? (1)http://www.omni.lt/index.php?rask$9359_16011$z_107369
