Žinia, jei norite stiprių, ilgalaikių ir harmoningų santykių, būtinas pasitikėjimas. O tai reiškia, kad jums nereikia kišti nosies į merginos reikalus. Jei jūs pabandysite sužinoti, su kuo, be jūsų, ji dar miega, būsite apkaltintas esąs baisus despotas, norįs kontroliuoti ir varžyti jos gyvenimą. Kam jums reikia tokių baisių kaltinimų, kai pasaulis ir taip kenčia nuo gausybės diktatorių?
Meilės saldybė ir nerimastukai
Vakar papasakojau, kaip tapau meilužiu, o po to banaliu vaikinu (http://www.omni.lt/index.php?rask$9359_16011$z_108481). Nors ir buvau banalus, tačiau laimingas. Laimingas, nes ji sakė, kad mane myli (vyrai taip pat nori būti mylimi). Ir aš tikėjau tuo, ką ji man sakė. Juk ranka rašė nuostabius laiškus - o šiais informacinės visuomenės laikais tai yra geriausias meilės įrodymas. Štai tik vienas iš jų.
“Šiandien sugrįžau iš tavęs, o jau be proto pasiilgau. Kažkaip siaubingai liūdna. Ir baisu. Nes taip daug tau noriu pasakyti, bet kai susitinkam - arba tyliu, arba šneku nesąmones. Niekad nemėgau rodyti savo jausmų, nes bijau, kad atrodys dirbtinai ar banaliai, bet reikėtų pradėti, nes kartais atrodo, kad nežinai, kaip tave myliu.
Žinau, kad mes labai skirtingi, neturim bendrų pomėgių, bet kai žiūriu tau į akis, o tu šypsaisi, man tai nė velnio nerūpi. Man be galo gera prabusti naktį ir jausti, kad tu šalia, gera apie tave galvoti. Su tavimi aš jaučiuosi laiminga ir manau, kad tai svarbiau už kažkokius “bendrus pomėgius”.
Niekaip nesuprantu, kaip aš čia taip įsimylėjau. Žinai, bandžiau sudaryti sąrašą, už ką tave myliu (buvau sugalvojusi padovanoti tau tą sąrašą Valentino dienos proga:) - sąrašas tikrai išėjo ilgas, bet supratau, kad tai visiška nesąmonė, nes galiausiai supratau, kad net jei neturėtum nė vienos savybės iš to sąrašo, vis tiek tave mylėčiau. Tai va:)
Perskaičiau, ką čia parašiau, ir pati išsigandau. Niekad nemaniau, kad aš kada nors ką nors tokio galėčiau rašyti. Baisiausia, kad viskas, ką parašiau, yra tiesa. Atrodo, įklimpau kaip reikiant... ir esu tuo be galo patenkinta.”
Nuostabus laiškas. Visi norėtų tokį gauti, ar ne? Aš irgi. Ir vieno tokio laiško užtenka, kad vaikinas apaktų nuo meilės. Apakau ir aš. Žinojau, viską padarysiu, kad ji būtų laiminga su manimi. Norėjau praleisti visą savo likusį gyvenimą su ja, kaskart vis iš naujo ją įsimylėti, padovanoti visą pasaulį. Banalu? Taip, bet juk sakiau, kad aš tapau banaliu bernu.
Deja, tai truko neilgai. Ne, ne mano noras kaip nors nuo padangių nurinkti žvaigždes ir jai padovanoti, bet palaiminga banalybė. Ji pasikeitė, nors ir toliau rašė tokius pat meilius laiškus. Pasikeitė jos elgesys - net ir aklas karo veteranas būtų pastebėjęs. Ji neatsakydavo į mano SMS, man paskambinus kalbėdavo taip, kad aiškiai suprasdavau, jog kažkas yra šalia. Ir tas “kažkas” tikrai ne draugė. Jei ne draugė, tai kas tada? Sėdantis picerijoje prie staliuko, kartais ji netyčia pataikydavo atsisėsti kuo tolimesniame kampe. Jos akys kitaip žibėjo. Jos judesiai tapo kitokie. Buvo aišku, kad kažkas jau ne taip. Bandžiau kalbėtis, ji nesikalbėjo. Bandžiau ją nugirdyti ir vėl pasikalbėti. Nieko neišėjo. Tada pats bandžiau nusigerti ir pasikalbėti - irgi nieko. Ji tik kartodavo, kad viskas gerai, ir dar numurkdavo apie tarpusavio pasitikėjimą, apie tai, kad man vaidenasi.
Iš tikrųjų aš pradėjau galvoti, kad man vaidenasi, kad pats viską išsigalvoju, kad po ilgų neprigulnomybės metų, patekęs į merginos priklausomybę, tapau be galo pavydus ir įtarus. Tačiau vaidenosi tikrai per stipriai ir nutariau visus vaiduoklius išvaikyti, t.y. pats įsitikinti, kad mano mergina yra man be galo ir be krašto ištikima.
Kam naudingas internetas
Kaip sužinoti, ką ji iš tikrųjų galvoja ir ką veikia be manęs? Nusamdyti seklius? Žema. Ir brangoka. Ir štai čia gimsta genialus planas. Jeigu aš apsimesčiau kitu vaikinu, su ja užmegzčiau internetinę pažintį ir paklausinėčiau apie jos gyvenimą, tai man - didžiam moterų psichologijos išmanytojui - tikrai nebūtų sunku išgauti teisybę ir tikrai įsitikinti, kad aš - Rapolas Rakalas - esu tik jos mintyse ir svajonėse (kaip kad ji man sakydavo). Na taip, sutinku, tai irgi žema, bet tai nieko nekainuoja, o be to, ji mane labai myli ir nepasiduos tokioms provokacijoms.
Tad nieko nelaukęs susikuriu fikcinę elektroninio pašto dėžutę, pasivadinu Tomu ir parašau savo meilei laiškelį: “Labukas. Netikėjai vakar čate, kad tau parašysiu laiškelį, tačiau kadangi padarei įspūdį, tai rašau. Tomas”.
Tikėjausi, kad ji Tomui nieko neatrašys. Juk jei man parašytų kokia nors Janė (juk Tomo vardą atsitiktinai pasirinkau), dievaži, neturėčiau ką jai pasakyti, - nebent, kad ji kažką supainiojo. Deja, po valandos gavau iš jos laiškelį: “Labas:) Sekasi truputį blogiau negu puikiai, nes persišaldžiau ar kažkoks gripas užpuolė..:( bet tikiuosi greitai pasveikti. Kaip tau sekasi? Ar buvai “Combo” vakar?”
Taigi su kuo, mano meile, tu duodies? Kiek turi vaikinų, kad neatsirenki, kas rašo? Negi tu iš tikrųjų su kažkokiu Tomu bendrauji ir dar į “Combo” vaikštai? Ne, taip negali būti. Ji mane myli ir man ištikima, o Tomas - jos pusbrolis, su kuriuo ji kartais leidžia laiką. Tačiau suprantu, kad reikia kuo greičiau išsiaiškinti, kurios eilės tas pusbrolis.
Todėl parašau laiškelį ir pasiūlau eiti į “čatą” pasikalbėti. Ji mielai sutinka. Na, galvoju, tai juk nieko tokio – juk ji gali kalbėtis su vaikinais čate. Juk negaliu reikalauti, kad ji bendrautų vien tik su manimi. Tai tik pokalbis. “Čate” išsiaiškinu, kad aš, t.y. Tomas, tikrai ne pusbrolis. Na ir kas? Na ir kas, po velnių, kad ji susirašinėja su kažkokiu Tomu? Tai dar nieko neįrodo. Pabandau jai mergintis - jai tas labai patinka. Na, ir kas? Visi žurnalai moterims rašo, kad visoms merginoms - net ir ištikimoms - patinka, kai su jomis flirtuoja. Tačiau juk iš tiesų ji mane myli ir yra man ištikima.
Nusprendžiu nedelsdamas tuo įsitikinti. Jau kaip Rapolas Rakalas iš savo mobiliojo telefono jai parašysiu itin meilų SMS ir ji kaipmat paliks Tomą, nes jai bendrauti su manimi daug įdomiau nei su kažkokiu Tomu. Parašau, kad ją labai myliu. Ji atsako dviems žodžiais: “Aš irgi”. Tuomet bandau sugraudinti SMS ir rašau, kokia ji nuostabi. Ji atsako: “Tu irgi”. Aš nepasiduodu ir rašau, kokia ji man brangi. Ji vėl: “Tu irgi”. Ir taip į visus septynis mano išsamius ir ilgesio persmelktus SMS ji atsako išsiversdama dviems žodžiais: “Aš irgi” arba “Tu irgi”.
O tuo pačiu metu ji intensyviai bendrauja su Tomu, klausinėdama, kaip jis atrodo, ką veikia gyvenime ir t.t. Išnaudojęs visą įsimylėjusių žodyną, supratau, kad aš nublankau prieš Tomą - jai įdomiau kalbėtis su juo, o ne su manimi. Ką gi, man tenka pasiduoti ir parašau: “Meile, nekankinsiu daugiau SMS, man reikia dirbti”. Ji tikriausiai atsidūsta - pagaliau galėsiu normaliai pasikalbėti su Tomu.
Negi ji manęs nemyli? Negi ji jau ieško naujų berniukų? O gal jau seniai turi? Tačiau reikia viską išsiaiškinti. Tuomet klausiu, ar ji turi vaikiną. Ji atsako: “Ir ne vieną”. Meile mano, tai su kuo tu dar miegi? Tikriausiai aš sapnuoju, todėl klausiu, ar myli savo vaikiną. Ji atsako, kad tikriausiai ne. Ir dar - ji ir nenori mylėti. Tai kaip čia yra? Rašo tokius meilės kupinus laiškus, tačiau iš tikrųjų nemyli. Tai kam rašo? Kam ji su manimi būna? Juk jos nelaikau pririšęs prie savęs it kokios vištos prie stulpo (taip darydavo mano teta kaime, kad ši nenuvestų savo viščiukų į laukus, kur juos suėsdavo katės).
Viskas tampa aišku. Iš tiesų viskas yra ne taip, kaip ji sako. Jos elgesys aiškiai parodo, kad aš jai nerūpiu. Pabaigoje Tomas pasiūlo pasimylėti - ji ramiai atsako: “Tikriausiai, bet tik todėl, kad tavo akys rudos”. Tomas klausia - juk jei sužinotų tavo vaikinas, būtų skaudu jam, ar ne gaila jo? Mano meilė: “Aš ne Raudonasis Kryžius, kad gailėčiausi”.
Porą minučių bandžiau surasti paaiškinimą, kad tai, ką ji parašė, iš tikrųjų man vaidenasi. Įsignybiu į ranką, po to išgeriu kavos likučius ir sukramtau tirščius - nieko, aš nepabudau. Vadinasi, mano įtarinėjimai teisingi, o ji man visą laiką melavo. Todėl ramiai pasakiau, kad ji kalbėjosi ne su Tomu, o su manimi. Ir palinkėjau jai sėkmės tolesniame gyvenime su kitais jos vaikinais.
O kaip viskas tęsėsi toliau - papasakosiu rytoj.
Pasimetęs Rapolas Rakalas ([email protected])
Rapolas Rakalas: Kaip aš tapau meilužiuhttp://www.omni.lt/index.php?rask$9359_16011$z_108481
Rapolas Rakalas: Ar sunku būti meilužiu Lietuvoje? (2)http://www.omni.lt/index.php?rask$9359_16011$z_107581
Rapolas Rakalas: Ar sunku būti meilužiu Lietuvoje? (1)http://www.omni.lt/index.php?rask$9359_16011$z_107369
