Plačiai paplitusi nuomonė, kad ne impotencija, bet ragai - didžiausias XXI amžiaus vyrų priešas. Raguoti vyrai dažniausiai būna pikti, rėkia ant bendradarbių, įžeidėja savo draugus, jiems visas jų gyvenimas tampa nemielas. O visai be reikalo. Ir visai ne todėl, kad jūs galite atsidurti tokioje apgailėtinoje situacijoje, kai nėra tos merginos, kuri gali įstatyti ragus. Priežastys daug gilesnės.
Jei jums įstatė ragus, bandykite įteigti mintį, kad ir visi kiti raguoti
Kai jums įstato ragus, sutinku, būna skaudu ir apmaudu. Ragai patys savaime neatneša gėrio. Tai supratau ne vien iš savo patirties, bet ir vieną pagiringą šeštadienio rytą apmąstydamas velniukų išvaizdos ir jų būdo ypatumus: kodėl velniai ir šėtonai yra pikti bei nuožmūs? Vien todėl, kad jie yra su ragais, kuriuos, savaime suprantama, jiems įstatė velnaitės ir šėtonienės. Nuo to laiko velniai tapo pikti ir negeri.
Juk ragai yra iš tiesų metafizinis dalykas. Kaip ir velniai. Tikrų ragų negalima pamatyti veidrodyje, jų negalima pačiupinėti, pavilgyti losjone ar padengti pudra. Kaip ir velnių - neįtrinsi jų nei dieniniu, nei naktiniu kremu. Ir nepapudruosi. Tačiau nors velnių niekas nematė, nereiškia, kad jie neegzistuoja. Kaip ir ragai ant galvos. Jų atšakos gali augti kur kas greičiau nei vieną kartą per metus kaip elniams. Ir tik nereikia manyti, kad niekas tiek neatnešė pasauliui blogio kaip ragai. Juk kaip mokė garbusis Carnegie, jei gavote citriną, reikia iš jos daryti citrininį gėrimą. Todėl geriau pagalvojus, nesunkiai galima suprasti, kad dar daugiau žalos padarė žmonijai net ne patys ragai, kiek mintis, jog tuos ragus gali įstatyti.
Štai mano liūdna istorija (http://www.omni.lt/index.php?base/z_109100) suteikė man didžiulių pliusų: aš puikiai smaginausi vis užsimindamas, kad draugų merginos gali būti neištikimos (http://www.omni.lt/?rask$9359_16011$z_120629). Tiesa, dėl to praradau daug draugų: jie kažkodėl negalėdavo pakęsti mano abejonių dėl savo merginų ištikimybės, todėl rinkdavosi - arba aš, arba jų palaimingas ir aklas pasitikėjimas.
Ištvermingiausias pasirodė šalia manęs likęs Benediktas, nors ir be merginos, kuri jį paliko, nes ją galutinai pribaigė jo beatodairiški įtarinėjimai. Aišku, jų kurstytojas buvau aš. Tačiau kai jie išsiskyrė, kilniadvasiškai jam parašiau tokio turinio elektroninį laiškelį: “Mielasis Benediktai, neliūdėk - juk aš su tavimi. Merginos ateina ir išeina, o aš lieku”. Jis greitai man atrašė: “Tu teisus, tu vienintelis tikras mano draugas...”
O aš pradėjau manyti, kad iš tiesų lietuvių vyrams ragų nereikia bijoti. Ir visai ne todėl, kad taptumėte atsparūs kokio nors Rapoliuko užuominoms apie jūsų merginų neištikimybę. Ir ne todėl, kad galėtumėte taip pokštauti su savo draugais, kaip kad aš linksminausi. Tiesiog manau, kad kiekvienam lietuviui ragai užkoduoti genuose. Ir tam turiu net du argumentus: mitologinį-kultūrologinį ir zoologinį-kanopinį.
Mitologinės lietuviškų ragų ištakos
Ragai žinomi ne tik velniams - ir lietuviškas dievukas Perkūnas turėjo ragus, todėl jo visi ir bijojo. Dabar suprantu, kodėl jis toks buvo piktas pasakoje “Jūratė ir Kastytis”. Argi jūs nebūtumėte piktas, jei jūsų mylima Jūratė jums įstatytų ragus su prasčioku, koks ir buvo Kastytis? Nors būtų išdykavusi bent jau su kokiomis nors mitinėmis būtybėmis - Televeliu ar Andojumi. Dar suprantama, jei būtų ragus Perkūnui stačiusi su kaukučiais, lauksargiais ar bent žemėpačiu. O čia kažkoks Kastytis baltalytis...
Pasaka apie Jūratę ir Kastytį iš tikrųjų visai ne apie tai, kodėl Baltijos pakrantėje išmetamas gintaras (esą Jūratės gintarinius rūmus sudaužė įpykęs Perkūnas, tad jo gabaliukus ir išmeta jūra), o apie tai, kaip pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo įstatyti ragai. Ir jei jau tai buvo padaryta su pačiu Perkūnu, kuo geresni turėtų būti lietuvių vyrai? Taigi lietuvių vyrai nėra net mitologiniai.
Manau, kad šį ragų ilgesį giliai širdyje jaučia kiekvienas vyras. Juk iš kur kyla tokia graži tradicija ragus kalti prie sienos? Kai buvau jaunas ir nepatyręs, atrodė, kad kaldamas elnio ar briedžio ragus prie sienos vyras nori parodyti - jam ragai nebaisūs. Kiekvienam svečiui tai turėjo išdidžiai byloti: žiūrėk, jie prikalti tvirtai prie sienos ir jie niekaip negali nušokti ant mano galvos. Deja, nėra tokio burto, kad kuo tvirčiau prikalsi ragus prie sienos, tuo jie ilgiau slinks tavo kaktos link. Tai supratau, kai mane pirmą suviliojo ragų mėgėjo žmona.
Nuo to laiko manau, kad ragų kalimas namuose simbolizuoja gilų metafizinį išjautimą, kad ragų vis vien neišvengsi. Tad geriau juos turėti prieš akis, nes, šiaip ar taip, tų, kurie ant galvos, veidrodyje nepamatysi. O į juos juk paspoksoti maga. Ypač kai įstato jūsų mylima moteris. Tad ir įsikali į sieną, kad nepamirštum, kas tavęs laukia. Nuo to laiko vyrus, kalančius ragus, pradėjau labai gerbti.
Apie kanopinių ir raguotų gyvulių skirstymą
Beje, čia supratau gilią gyvulių klasifikavimo į kanopinius ir raguotuosius gyvulius prasmę. Moterims visi vyrai yra gyvuliai: štai kodėl savo išrinktuosius jos mėgsta vadinti įvairiais zoologiniais pavadinimais: kiškučiu, briedžiu ir kiaule. Visus gyvulius galima suklasifikuoti į raguotuosius, t.y. tuos, kuriems jau įstatyti ragai, ir kanopinius, t.y. tuos, kuriems jau neverta jų statyti.
Ir ši klasifikacija išsamiai paaiškina vyro evoliuciją. Santykių pradžioje paprastai jis būna mielu zuikučiu - dar nei kanopiniu, nei raguotu. Po kiek laiko zuikis virsta išdidžiu briedžiu. Kitaip tariant, su ragais. Nuo merginos sugebėjimų priklauso, ar tie ragai bus dideli ir su gausybe atšakų. Nemanau, kad dėl to reikėtų labai jaudintis, nes gražūs ragai, kaip ir randai, vyrą puošia. Tačiau šioje evoliucijos fazėje negalima atsipalaiduoti: reikia išgyventi dėl kitos priežasties - po išdidaus briedžio jūs galite degraduoti tik į kanopinį gyvulį kiaulę - tai reiškia, kad mergina net jau ragus jums įstatyti tingi. Argi tai nėra baisu? Jūs tik pagalvokite - būti kiaule.
Indams reikia daugybę nuodėmių padaryti, kad atgimtų kiaulinu. Ir tai tik kitame gyvenime. O pas mus, Lietuvoje, kiaulinu galima pavirsti kelis ar net keliolika kartų per gyvenimą.
Taigi ne ragai baisūs, o jų nestatymas, nes tuomet jūs tampate tik kanopine kiaule. O blogesnio dalyko už kanopinė kiaulę (http://www.omni.lt/index.php?base/z_89118) aš nežinau.
Taigi būti raguotu vyru visai nėra blogai. Juk gali būti dar blogiau.
Ragų specialistas Rapolas Rakalas ([email protected])
