Didmiesčių priemiesčiai, tos pilkų dėžučių fermos, yra gražus ir didingas vaizdas. Kai jie griūva sprogdinami. Savo vaikystę praleidau būtent tokiame priemiestyje, todėl dar ir dabar, gydydamas traumą, apspardau Austrijos Alpių gyventojus. Praeitas penktadienis (10.18) mane nunešė į Fabijoniškes Vilniuje, kur stovi klubas “Reset” (www.reset.lt), muzika sovietinės architektūros aukas slaugydamas.
Duris į klubo patalpas bandau atidaryti kojomis, nes mano abi rankos užimtos - į parankes įsikibusios mano palydovės (na, kodėl jums iškart kyla tokios asociacijos?) Milda ir Matilda, dėl kurių telefono numerių ar netgi žvilgsnių kyla kruvinos masinės muštynės, todėl mano akyse telpa Michaelo Jordano, Šarūno Jasikevičiaus ir Michaelio Schumacherio čempioniškos dvasios. Apsaugininkai net nedrįsta manęs tokio liesti, todėl tik pamakaluoja metalo detektoriais. Lekiu į priekį ir nerandu įėjimo į patį klubą, pasirodo, tai tos pilkos ir neišvaizdžios durys, kurias palaikiau sienos dalimi.
Kadangi nuo prigimties esu nepataisomas gurmanas, prie baro imu alaus. Iškeičiau į kažkokį keistą metaliuką su ženklu “5”. Šalia žvalgyba užsiima pasitempę vaikinai, dažnas prigludusiais tamsiais drabužiais, žiūriu į jų akis - sako, sielos veidrodžiai ar ekranai - ir matau, kad Kalėdų Senelio jie prašys tokių merginų kaip maniškės, ir girdžiu, ką jų sielos kalba (http://www.autosound.com/images/spoiler.jpg). O pats rankoj talonėlius laikau, mano sielos veidrodžiai drėksta.
Mildą ir Matildą sodinu ant minkštų foteliukų ir čiulbu ulbu, kad net Rapolas Rakalas (http://www.omni.lt/index.php?base/z_49320) pavydėtų. O jos, nedėkingosios, lūpytes papūtusios, nenusėdi: Mildai stalinio futbolo trūksta, Matildai ventiliavimas per geras - jai per vėsu. Neiškentęs lekiu iki tualeto, ten sykiu pasitaisyti į klyną dedamą pagalvėlę, kuri padaro optinę apgaulę su dydžiu. Tualete neišneri į kitą realybę, nes, kaip ir kai kurios klubo erdvės, ši, pati švenčiausioji, apšviesta neonoraudonai. Vėliau Matilda murks, kad jai pasipudruoti dėl to buvo nepatogu.
Dar prieš ateidamas į klubą, žinojau, kad mano merginos viešose vietose po vieną neišsėdi. Ne todėl, kad stovėti mėgtų, o todėl, kad savo grožio medumi daug tranų sutraukia. Jei tik šefas fotoaparatu būtų aprūpinęs, parodyčiau tuos stebuklus. Grįžęs iš tualeto randu vieną tokį, bet nesikuklindamas klesteliu šalia jo. Vienas toks, pasirodo, jau trečiame savo sakinyje užsiminė, kad ką tik iš Londono grįžęs, bet jis nežino, kad tos gražuolės Proustą skaito. Aš jo klausiu, kokį automobilį jis turi. “Mersą”, - sako akis kažkur į šoną nukreipęs. O kuo Londone dirbo? “Menedžeriu”, - prisidengęs burną burba. Londone vadybininkų minios, o A. Višinskis iš “Omni Laiko” - tik vienas.
“Pagal tokią muziką arba šokti, arba ji tave pribaigia”, - apie kalantį “progressive house” atsiliepia Milda ir jos tempia mane kaitinti kūnų judesiu. Šokių aikštelė ne duobėje, viename lygyje su baru, šių dviejų erdvių neskiria jokie staliukai, tik apšvietimas toks, kad stovėdamas prie prietemoje skendinčio baro žiūri į spalvingą šokių aikštelės, kurią dar galima stebėti ir iš vujaristinio balkono, ekraną. “Progresyvas” minioje užveda švilpukus, priverčia ją ritmingai ploti katučių. Mano viena ranka viršuje ir dirba kaip stūmoklis. Nuslūgusį ritmą keičia nauja energijos banga ir iliustruojama blykstėmis, tačiau jos per greitai užgęsta, kad sprogtų mano detonatoriai. Matilda zyzia, kad nori “lėto”. Iš kur aš jai vidury nakties ištrauksiu “lėtą”?
Grįžtam ant minkštųjų foteliukų ir aplink mano merginas rūpestingai šokinėja barmenas, net petį tėviškai liečia, saldžiu balsu suokdamas. “Kaip man numesti svorio? - klausiu jo kaip vyras vyro. “O kaip man priaugti?” - nepasimetęs jis atsako klausimu. Palauk, pakliūsi tu man dar kada nors.
Kaip minėjau vakar (http://www.omni.lt/?rask$9359_120382$z_126358), Marius Šmitas yra mano naujasis fanas. “Reset” aš jį pirmąkart ir sutinku, protestantiškus marškinėlius su Che Guevaros (http://store.che-lives.com/W-T20.jpg) atvaizdu bedėvintį. Čia jis eina neeilines įžymybės pareigas. Net nežinau, kuo aš jam taip patikau, bet jaučiu, kad dar ilgai jis nuo manęs neatstos.
Išeidamas dar ištiesiu vidurinį pirštą į mane nuo baro sienos spoksančiai kamerai ir užsuku pasitikrint el. paštą (1,5 Lt/val.). Ne veltui ir pavadinimas klubo yra “Reset” (tas mygtukas, kurį spaudžiate, kai “Windows” su jumis draugauti nenori ir Ctrl+Alt+Del nepadeda) - čia šokiai, muzika derinami su el. sportininkų pasisėdėjimais prie “Diablo” ar “Counterstrike” žaidimų.
Vakarėlyje niekas nesusimušė, niekam neprireikė greitosios pagalbos.
O naktis buvo karšta (http://www.durtgurl.com/photos/threesome.jpg).
