Maniau, kad Motinos diena - šventė, kai sūnūs palaidūnai sveikina savo motinas. Iš tiesų taip ir yra - tai šventė. Ypač kai motinos nusprendžia save palinksminti piršdamos merginas savo sūnums palaidūnams, kurie niekaip nesugeba susirasti antrosios pusės.
Kaip Rapolas virto pasakos Jonuku
Užpraeitą šeštadienį atšventęs savo kosminę transformaciją į europietį visiškai neeuropietiškais alkoholio kiekiais, nusprendžiau pailsėti namuose, o kartu pasveikinti savo mamą. Motina, aišku, nudžiugo.
Sugrįžus į mažąją tėvynę, manęs jau laukė paruošta vakarienė. Viskas buvo įprasta ir miela. Net nenujaučiau, kad man - kaip tam pasakos Jonukui - ruošiama klasta. Tik vietoj ližės ir krosnies manęs laukė kaimynų dvidešimtmetė duktė Jūratė - vardas irgi šiek tiek mitinis - ir piršlybos. “Kadangi vaikis niekaip pats nesusiranda sau žmonos, tai tėvai jam turi padėti”, tikriausiai taip nusprendė mano gimdytojai.
Apsvaigintas namų ramybės ir vaikystės prisiminimų, kai tėvas tik sekdavo pasaką apie Jonuką, tapau daug naivesnis nei tas pasakų Jonukas, kuris iš karto įtardavo klastą. Tad neprieštaravau, kai mane motina informavo, jog vakarienės pakvies neseniai šalia namą įsigijusius kaimynus.
Nerimo nepajutau ir tuomet, kai man nurodė vietą, kur privalau atsisėsti. Jei būčiau protingas nors tiek, kiek pasakų Jonukas, kuris nesėdo ant ližės, aišku, būčiau ėmęsis veiksmų. Deja...
Būdamas naivus, nieko neįtariau net tuomet, kai pasirodė visa kaimynų šeimyna - kaimynas, kaimynė ir jų duktė Jūratė, kuri, aišku, atsisėdo šalia manęs. Taip aš patekau į krosnį, tik to dar nesupratau.
Palaimingai triauškiau mamos keptą viščiuką, mėgavausi ramybe ir visai neįtariau, kad jau esu nebe Rapolėlis, o Jonukas krosnyje pašautas.
Apsikeitęs bendromis mandagumo frazėmis, Jūratę palikau ramybėje. Ji buvo graži ir kitomis aplinkybėmis būčiau į ją atkreipęs dėmesį, tačiau negi aš ją merginsiu prie savo ir jos tėvų akių? Be to, aš turiu merginą Vilniuje - tėvai, aišku, to nežinojo, - kam man dar reikalinga antra?
Kadangi aš buvau abejingas ir nereagavau, teko tėvams imtis aktyvesnių veiksmų. Pirmiausia buvau apkaltintas netaktu, kad nekreipiu jokio dėmesio į mergaitę. Teko pagūžčioti pečiais ir baigti triaukšti viščiuką. Vėliau tėvas pradėjo kalbėti apie bendrą su kaimynu ūkį. Kaimynas pritarė. Tai buvo jau nepakenčiama. Ir aš jau pasijutau spraginamas kaip tas Jonukas krosnyje. Nors, tiksliau sakant, - kaip ragana, kurią gudrusis Jonukas pašovė.
Verkiant reikėjo kažką daryti. Gintis nusprendžiau patikrinta ir vienintele priemone - alkoholiu. Kadangi jį naikinau sąžiningai, visai nenuostabu, kad jau po valandos siūliau gerti bruderšaftą su kaimynu. Jis, aišku, atsisakė. “Visų akivaizdoje kažkaip nepatogu”, -teisinosi kaimynas.
O mano motina pasipiktino. Girtas Jonukas į jos planus visiškai neįėjo, tad labai greitai leido suprasti, kad vakarėlis baigtas.
Vakarėlio pabaiga, kuri iš tiesų nebuvo pabaiga
Kaimynas su kaimyne ir dukterim pakilo eiti, aš pasišoviau eiti kartu su buteliu viskio juos palydėti. Kaimynai buvo malonūs ir, aišku, mane pakvietė. Tačiau užprotestavo motina: “Niekur girtas tu neisi”. Neisi tai neisi. Įsižeidęs išgėriau dar viskio. Motina man liepė eiti miegoti į antrą aukštą, į savo kambarį. Ir dar palydėjo, tikrindama, ar tikrai nuėjau. Atrodė, kad vakarėlis pasibaigė.
Sekmadienio rytą prabudau lovoje. Tik ne savo. Ir ne savo namuose. Šalia manęs kažkas gulėjo. “Prisidirbau”, ir išsigandau pagalvojęs apie būsimas vestuves, - mano motina jokiu gyvu neleis tokios gėdos, kad jos sūnus, permiegojęs su kaimynų dukterim, ją paliktų.
Lengviau atsikvėpiau, kai pamačiau, kad šalia manęs guli ne kaimyno duktė, o kaimynas. Tačiau vėl pagalvojau apie motiną - nežinau, ar jai labiau patiktų, kad jos sūnus miegotų su kaimynu, bet ne su jo dukterimi. Ilgai mąstyti negalėjau, nes pastebėjau, kad esu tik su apatiniais ir įsisukęs į naktines užuolaidas. O gal iš tiesų tas kaimynas - slaptas gėjus? Tokių užsislaptinusių daug. Visai nenorėčiau su vienu tokiu susipažinti būdamas tik su apatiniais ir dar toks girtas, kad net nepamenu, kas vakar nutiko. Apsičiupinėjęs jokių prievartos ženklų nepajutau. Tai suteikė optimizmo ir aš atsikėliau.
Tuomet išvydau save veidrodyje ir išsigandau. Atrodžiau kaip pigi prostitutė - ryškiai raudonai išdažytos lūpos, antakiai - juodu tušu ir dar pasidabruoti (tušas, aišku, nubėgęs). Žandai irgi nurausvinti. Ševeliūra suvelta. Kas man nutiko? Ką aš vakar padariau? Kas įvyko?
Kuo baigiasi piršlybos
Nuo mano bruzdesių prabudo kaimynas. Iš po lovos ištraukęs ten linksmai besiritinėjusį viskio butelį, įpylė man į stiklinę gerą šimtą gramų ir viską papasakojo.
Motinai nuvarius į kambarį miegoti, ji ne tik užrakino duris, bet ir pasiėmė mano drabužius, nes manė, kad taip mane sustabdys nuo žygių pas kaimyną.
Paauglystėje uždarytas šiame kambaryje aš išlipdavau pro langą, antena lengvai nusileisdavau ant žemės ir nueidavau ten, kur man reikia. Todėl motina drabužių konfiskaciją taikė ir anksčiau. Tačiau aš jau dabar suaugęs ir daug gudresnis. Mano smegenys, nors būdamos girtos, sumetė puikių planą.
Tyliai nusikabinau užuolaidą, įsisupau, įsispyriau į šlepetes ir atsidaręs langą nusileidau senu metodu. Perbėgęs kiemą atsidūriau pas kaimyną. Vos tik įžengiau į kambarį, puoliau po kojoms jų dukteriai ir tariau: “Tekėk už manęs”.
Ji aišku, atsisakė, tačiau būdama kilnios širdies, pasiūlė ištekėti už jos tėvo. Jūratė turėjo du neatremiamus argumentus - visą vakarą aš labiau lindau prie jos tėvo, o ne prie jos. Net bruderšaftą siūliau. Be to, dabar su užuolaida aš labiau panašus į jaunamartę, o ne į jaunikį.
Ką gi, teko sutikti su tokiu pasiūlymu. Ji juokdamasi mane išdažė savo lūpdažiu, tušu ir kitokiomis priemonėmis, net vainikėlį iš plastmasinių gėlių ant galvos uždėjo. Ištvėręs visą jos kerštą aš pareikalavau tėvo rankos.
Štai čia įsikišo motina ir pasakė, kad jos vyrui rankos dar reikalingos, kad galėtų išmaitinti šeimą.
Man vėl teko lįsti prie dukters. Ši man atsakė, kad jos merginos netraukia, ypač su tokiais raudonais žandais, parodė man liežuvį ir paliko mus abu su tėvu. Bandžiau ją vytis ir prisipažinti amžiną meilę, tačiau kelią man pastojo motina, kuri buvo budri kaip cerberis ir pasakė, kad Jūratė jau eina miegoti ir kad aš nedrįsčiau jai trukdyti.
Tuomet likome dviese su kaimynu ir dar šiek tiek išgėrėme viskio. Ant šalimais esančios lovos nuvirtome miegoti.
Papasakojus jiems visą istoriją ir pabaigus viskio likučius, teko man jų dukters prašyti servetėlių kosmetikai nuvalyti. Kaimyno paprašiau kokių nors vyriškų apdarų. Su užuolaida buvo gėda grįžti namo.
Tėvus ištiko šokas, kai pamatė mane pagrįžtant. Jie manė, kad aš ramiai dar miegu savo kambaryje. Per daug nieko neaiškinau, tik perspėjau, kad kitą kartą man nieko nepirštų. Motina pažadėjo, kad panašūs dalykai nepasikartos.
Piršlybas išgyvenęs Rapolas Rakalas ([email protected])
