raimondas kuodis

Didžiausi trukdžiai norint suformuoti aiškią Lietuvos energetikos strategiją ir pasirinkti tinkamiausią alternatyvą – tai, kad Lietuvos politikai vadovaujasi netinkamu modeliu, mano ekonomistas Raimondas Kuodis. Apie tai, kokia yra ir kokia turėtų būti Lietuvos energetikos tradicija jis kalbėjo „Ekonomika.

Šią savaitę Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO duris atvers tradicinė, jau 19-oji tarptautinė statybos ir remonto paroda „Resta 2012“. Renginio metu balandžio 12–13 dienomis Putų polistirolo gamintojų ir vartotojų asociacija (PPGVA) kviečia į organizuojamą seminarą  „Ar žinote, kad pastatų šildymui išleidžiami pinigai išmetami į balą?“ Šis renginys skirtas ne tik statybų ekspertams, tačiau ir visiems besidomintiems šilumos energijos taupymo bei pastatų modernizavimo klausimais.

„Seimo Ekonomikos komiteto nariams pateiktuose Energetikos ministro Arvydo Sekmoko atsakymuose dėl būsimos atominės elektrinės nėra jokio aiškumo ir konkretumo, akivaizdu, jog darbas ruošiant strateginius projektus tik imituojamas darbas“, – sako Ekonomikos komiteto narė, socialdemokratė Birutė Vėsaitė. Parlamentarės nuomone, valdančiųjų konfliktai ir skandalai tėra figos lapas, kuriuo bandoma pridengti Vyriausybės neveiklumą.

Renovacija pagyvintų ekonomiką ir padėtų sukurti daugiau darbo vietų, tačiau mikrolygmeniu, pavieniui namų gyventojui ji finansiškai neapsimoka, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP)  ir ekspertų apskritojo stalo diskusijoje daugiabučių renovavimo klausimais sakė ekonomistas Raimondas Kuodis. „Žmonės iš tikrųjų po renovacijos mokės daugiau mažiau tiek pat, kaip ir be jos, nes sumažėjusias sąskaitas už šildymą atsvers palūkanų mokėjimai ir paskolos grąžinimas“, – sakė ekonomistas.

Ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis nesusipratimu vadina naujos atominės elektrinės statybos šalininkų pažadus, kad jos gaminamos elektros energijos savikaina tesieks 7–10 centų už kilovatvalandę, ir tvirtina, kad ji bus gerokai aukštesnė, rašo „Respublika“. Viešojoje erdvėje minima 7–10 centų už kilovatvalandę Visagino atominės elektrinės elektros energijos gamybos savikaina yra nesusipratimas.

Lietuviai vadinami nelaiminga ir nuolat dejuojančia tauta. Dėl to esą labiausiai kalti materialūs dalykai – nepakankamas uždarbis, bet ekonomistas Raimondas Kuodis atskleidžia, kad laimingos visuomenės paslaptys glūdi ne tik piniguose. Ne mažiau svarbu yra saugumo, teisingumo jausmas, taip pat asmens statuso reikšmė kitų visuomenės narių atžvilgiu. LRT laidoje „Įžvalgos“ Virginijus Savukynas su R. Kuodžiu kalbėjosi apie vadinamąją laimės ekonomiką.

Jei lietuvių paklaustume, ko reikėtų, kad jie taptų laimingesni, didžioji dalis pirmiausia paminėtų pinigus. Mokslininkai, tyrinėjantys vadinamą laimės ekonomiką – keistai skambančią ekonomikos mokslų kryptį – bando išmatuoti laimingą visuomenę. Skaičiavimai rodo, kad laimės jausmas yra susijęs su pajamų gavimu iki tam tikros ribos. Ekonomistas Raimondas Kuodis LRT laidoje „Įžvalgos“ atskleidžia, kokia yra riba, kuri patenkintų statistinį lietuvį.

„Krizė privertė permąstyti pinigų politikos principus“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Pirmadienį „Swedbank“ vykusioje nacionalinėje ekonomikos mokytojų konferencijoje R. Kuodis lygino pinigų politiką ikikriziniu laikotarpiu ir po sunkmečio. Pasak jo, iki krizės pasaulio centriniai bankai turėjo paprastą užduotį – pasirinkti stabilios infliacijos tikslą ir siekti šio tikslo per monetarinę politiką – palūkanų normą.

Kartais ima atrodyti, kad valdžia iš karto eksperimentuoja su visuomene užuot savo sumąstytus valdymo modelius patikrintų remdamiesi mokslu. Dėl to įvairios strategijos – tiek švietimo, tiek ekonomikos – tampa vienadienėmis. Kiekviena naujai atėjusi valdžia atlieka naujus bandymus.

Lietuva ne tik vidaus, bet ir tarptautinėse rinkose skolinasi sklandžiai ir greitai. Vos kovo 2-ąją Lietuvos Vyriausybė, pasitelkusi organizatorius Prancūzijos banką „BNP Paribas“ ir JAV banką „JP Morgan Chase & Co.“, paskelbė platinanti dešimt metų trukmės 750 mln. JAV dolerių (apie 1,875 mlrd. litų) vertės obligacijų, pirkėjai jas išgraibstė dar iki darbo dienos pabaigos.

Lietuvos liberalus jaunimas (LLJ) nepalankiai vertina vakar Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio išsakytą siūlymą minimalią mėnesinę algą diferencijuoti pagal amžių ir laiko tai dar vienu bandymu tiesiogiai diskriminuoti jaunus žmones.

Šiuo metu vyksta derybos su Baltarusija dėl supaprastintos pasienio gyventojų kelionių tvarkos. Užsienio reikalų ministerija nesiima prognozuoti, kada ir koks susitarimo variantas bus pasirašytas, tačiau tikisi sprendimo sulaukti artimiausiu metu. Anksčiau skelbta, kad ruošiamasi nustatyti 50 – ties kilometrų pasienio zoną, kurios gyventojai, atitinkantys susitarime numatytus reikalavimus, galės gauti vietinio eismo per sieną leidimus.

Lenkijos spaudoje vėl pasirodžius pranešimams apie įmonės „PKN Orlen“ ketinimus parduoti Mažeikių naftos perdirbimo įmonę, Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimondas Kuodis teigia, kad „PKN Orlen“ problema yra politizuota, „nors ir neturėtų būti tokia“. Anot jo, politikai, teigiantys, kad jiems svarbu, kam priklausys naftos perdirbimo įmonė, vadovaujasi gaju mitu, esą tai vienas svarbiausių biudžeto pajamų šaltinių.

Lietuvos politikams žeriant siūlymus dėl kitų metų biudžeto, ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad vyksta „visiškai padrikos diskusijos“, grįstos politika, o ne skaičiais. „Galima suprasti, kodėl partijos kenčia nuo to – galbūt neturi sugebėjimų, bet problema ta, kad ir ministerijos nelabai sugeba susiskaičiuoti, ką jų siūlymai reiškia“, – ketvirtadienį Lietuvos radijo laidoje „Forumas“ teigė R. Kuodis.

Premjero Andriaus Kubiliaus komanda sutrikusi. Perspektyvia laikyta finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kaip ir pats Ministras Pirmininkas, bandydami pateisinti katastrofiškas nesėkmes, tikina tautą, kad „vadovėlių, kaip spręsti šalį užgriuvusias problemas, nėra“. Tačiau kai kurie politikai ragina Vyriausybės narius pirma tuos vadovėlius pavartyti, atnaujinti išblukusias žinias ir tik tada imtis gelbėti ekonomiką. Per pusmetį valstybės skola padidėjo 7 mlrd.

Tarp pasiėmusiųjų būsto paskolas kol kas laimingiausi yra pasiskolinusieji eurais su kintamomis palūkanomis - jau kurį laiką jie džiaugiasi mažesnėmis įmokomis nei pasirinkę fiksuotas palūkanas ar turintieji atitinkamus įsipareigojimus litais. Tačiau tai tęsis neilgai - jau pasirodo pranešimų apie būsimą euro palūkanų didėjimą.

Pirmieji preliminarūs ekonominio atsigavimo ženklai pastebimi Vokietijoje ir Prancūzijoje. Lenkijos ekonomika antrame ketvirtyje irgi augo. Antra vertus, vis dar yra vienas kontinento kampas, kur grįžimo prie augimo idėja išlieka tolima svajone.  Trys mažos šalelės atsiskyrė nuo žlungančios Sovietų Sąjungos beveik prieš du dešimtmečius, ir ilgą laiką buvo vertinamos kaip pavyzdiniai sėkmingo perėjimo nuo komunistinės planinės ekonomikos prie laisvos rinkos kapitalizmo atvejai.

Pirmieji preliminarūs ekonominio atsigavimo ženklai pastebimi Vokietijoje ir Prancūzijoje. Lenkijos ekonomika, besiremdama stipria vidine paklausa, antrame ketvirtyje irgi augo. Visa tai leidžia tikėtis, kad po vienerių metų Europos ekonominis negalavimas, atrodo, eina į pabaigą.

Tvankią vasarą, kai vis tebesitęsianti ir stiprėjanti Lietuvos energetinė priklausomybė nuo buvusią pasaulinę galybę susigrąžinti užsimojusios Rusijos naftos, dujų ir branduolinio kuro nebe tokia pastebima, atkunta tas Lietuvos politikų ir analitikų sluoksnis, kuriam Maskvai paklusnūs Rytai - naudinga ir geidžiama rinka, o Vakarai ir jų sąjungininkė Pažadėtoji žemė (Izraelis) – apiplėšti ir nuskurdinti lietuvius nuolat ketinančių intrigantų  lizdas.

Gyvenamųjų namų renovavimas turėjo būti Lietuvos ekonomikos gaivinimo ašis, tačiau Vyriausybės parengtas renovavimo planas neveikia, tvirtina ekonomistas Raimondas Kuodis. R.Kuodis siūlė nebrukti gyventojams paskolų, kaip numato neveikiantis Vyriausybės planas. Jo nuomone, renovavimo iniciatyvos turėjo imtis valdžia, didele dalimi finansuodama šį procesą iš sutaupomų, apšiltinus namus, kilovatvalandžių sąnaudų.

Vyriausybei pripažinus, kad nekilnojamojo turto (NT) mokestis bus įvestas, savąją šio mokesčio koncepciją trečiadienį Seime pristatė Tautos prisikėlimo partija. Tiesa, į mokesčio pristatymą susirinkę NT ir finansų ekspertai kritikavo ir "prisikėlėlių" modelį, ir pačią NT mokesčio idėją. Tautos prisikėlimo partijos manymu, NT mokestis prisidėtų prie NT kainų reguliavimo, turto naudojimo efektyvumo, didintų biudžeto įplaukas.

Per rinkimus, vykstančius Lietuvoje, rinkėjai jau ne pirmą kartą turi teisę reitinguoti partijų sąrašus. Ir šia teise naudojasi gana aktyviai, nors reikšmingų pokyčių retai kada pavyksta pasiekti. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Europos Parlamento (EP) rinkimų biuletenių, kuriuose nurodyti pirmumo balsai, rasta gana daug - vidutiniškai 75 proc. balsavusių žmonių reitingavo pasirinktos partijos kandidatus.

Skaitau, ir savo akimis netikiu. Tuomet perskaitau dar kartą. Raimondas Kuodis, politikuojantis ekonomistas, viename partiniame sambūryje pareiškė: Priekaištai [Vyriausybei] yra didžiulė logikos klaida.

Pastaruoju metu suaktyvėjus diskusijai dėl daugiabučių modernizavimo, viešojoje erdvėje pasirodė daug netikslios ir klaidinančios informacijos – taip teigiama Vyriausybės spaudos tarnybos išplatintame pranešime. „Tenka apgailestauti, kad skeptiškos nuostatos dėl būsto renovavimo remiamos tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir efektingais, bet neteisingais sugretinimais.

Šiandien sunku rasti žmogų, kuris nesiskųstų pablogėjusiu gyvenimu, – vienus slegia bedarbio našta, kitus – nerimas dėl ateities. Esant sudėtingai šalies ekonominei ir finansinei padėčiai, situacija keičiasi ne dienomis, bet valandomis. Kai lankėmės pas Ministrą Pirmininką Andrių KUBILIŲ, buvo ką tik pasibaigęs Vyriausybės posėdis dėl biudžeto taisymo, todėl dauguma klausimų susiję su mūsų ekonomika bei paprastų žmonių jau ne gyvenimo, o išgyvenimo klausimais. Pateikiame pokalbį su premjeru.

Savavališkas euro įvedimas, kurį krizės kamuojamoms Rytų ir Centrinės Europos valstybėms neoficialiai siūlo Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Lietuvai atsirūgtų ES paramos nutraukimu. Dėl euro sprendžia ne TVF Įtakingas verslo dienraštis „Financial Times“ paviešino konfidencialią TVF ataskaitą, kurioje siūloma Vidurio ir Rytų Europos šalims atsisakyti nacionalinių valiutų ir įsivesti eurą, nelaukiant, kada bus galima oficialiai prisijungti prie euro zonos.

Vienas pirmųjų užpernai sukritikavęs ką tik užgimusį ir „slibinu“ anuomet pakrikštytą „Leo LT“ projektą, ekonomistas Raimondas Kuodis ir toliau tvirtina, kad šis projektas yra girnapusė, smukdanti visuomenės gerovę. R.Kuodis anksčiau yra tvirtinęs, kad daugelį mūsų valstybės problemų sukelia korupcija ir bukumas. Pagrindine „Leo LT“ kaip problemos priežastimi ekonomistas įvardija antrą iš šių veiksnių - bukumą.

Vyriausybė savo pastangomis tikisi sustabdyti šalį ištikusią recesiją. Eurokomisarės Dalios Grybauskaitės teigimu, Tarptautinio valiutos fondo pagalbos prašančios šalys rodo politinę impotenciją. Teigiama, jog TVF skolintų drakoniškomis sąlygomis. „Panašaus pobūdžio priemonės, kurios šiuo metu taikomos Latvijai, būtų taikomos ir Lietuvai, o tai reikš, jog reikės dar labiau karpyti atlyginimus ar netgi socialines išmokas.

Ne tik Vyriausybė, ministerijos, joms pavaldūs departamentai, savivaldybės ir kitos institucijos leidžia bedugnėn biudžeto milijardus. Pinigai dar mistiškiau pumpuojami per institucijų įkurtas viešąsias įstaigas, kurių Lietuvoje - ne vienas šimtas. Tikrinti uždrausta Gražių būta naujosios valdžios pažadų. Gražiausias – taupyti mažinant valdymo išlaidas. Deja, kol kas kalbos taip ir liko kalbomis.

Po įtempto sezono jau šį savaitgalį išaiškės Lietuvos šachmatų klubų lygos nugalėtojai. Šachus ir matus kovo 14-15 d. profesionalūs šachmatininkai dalys šiuolaikiniame prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“. Čia intelektualaus žaidimo gerbėjai galės stebėti 2008 m. Lietuvos čempiono, tarptautinio didmeistrio Aloyzo Kveinio mestą iššūkį 15 priešininkų simultane.

Premjeras Andrius Kubilius baigia formuoti savo patarėjų ir padėjėjų korpusą. Arti Vyriausybės vadovo taip pat laikysis keli konsultantai, valdininkai, politikai ir visuomenininkai.

Ekspertai mano, kad negandos iškenčiamos kur kas lengviau ir sunkmetis tampa ne toks sunkus, jeigu visi mokesčių mokėtojai neša vienodą mokesčių naštą ir jų mokėjimas nesudaro galimybių vieniems lobti, o kitiems skursti. Tokiomis mintimis vakar dalijosi žinomi šalies ekonomikos ekspertai. „Lietuvoje jau seniai turėjo būti įvestas nekilnojamojo turto mokestis. Už 68 žemės arus, kuriuos mes turime, užpernai mokėjome 11, pernai - 12 litų mokesčių. Tai pasityčiojimas iš mūsų valstybės.

Daliai naujosios valdančiosios koalicijos atstovų pareiškus, kad šalis prispyrus bėdai gali kreiptis dėl paskolos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), vakar politikams jau antrino ir Lietuvos banko (LB) pareigūnai. Tuo tarpu „Respublikos“ kalbinti nepriklausomi ekonomikos ekspertai tvirtino, kad toks skolinimasis Lietuvai sukeltų skaudžių padarinių.

Finansų ekspertas Raimondas Kuodis paneigė Seimo pirmininko Tautos prisikėlimo partijos (TPP) vadovo Arūno Valinsko viešus teiginius apie neva jo įsigytą sklypą Nidoje. „Pareiškiu, kad Neringoje nesu turėjęs ir neturiu jokių sklypų, o su Aurelija Stancikiene - jokių dalykinių reikalų. Turiu tik teoriją, kodėl mano pavardė atsidūrė žemgrobių sąrašuose“, - rašoma antradienį išplatintame R.Kuodžio kreipimesi į Seimo vadovą.

Seimo pirmininkas, Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderis Arūnas Valinskas mano, jog skirti į aplinkos ministro postą jo partijos siūlomą kandidatą, Neringos vicemerą Arūną Burkšą trukdo koalicijos partneriai. Pirmadienį spaudos konferencijoje A.Valinskas tvirtino manąs, jog šiuo atveju neįtinka ne paties A.Burkšo kandidatūra, o tai, jog kandidatą į šį postą siūlo TPP.

Seimo pirmininkas, Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderis Arūnas Valinskas mano, jog skirti į aplinkos ministro postą siūlomą kandidatą, Neringos vicemerą Arūną Burkšą trukdo koalicijos partneriai. Pirmadienį spaudos konferencijoje A.Valinskas tvirtino manąs, jog šiuo atveju neįtinka ne paties A.Burkšo kandidatūra, o tai, jog kandidatą į šį postą siūlo TPP.

Mažinti išlaidas ir suvienodinti mokesčius - tokia konservatorių parengtos ekonomikos gelbėjimo programos esmė, rašo savaitraščio „Veidas“ žurnalistas Audrius Bačiulis. Būsimasis premjeras Andrius Kubilius žada biudžeto išlaidas sumažinti maždaug 2 mlrd. litų, o pajamas padidinti irgi apie 2 mlrd.

Perspėjimai dėl artėjančios pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės seniai liko praeityje. Pasaulis jau kuris laikas yra pačiame rinkų sutrikimo epicentre.

Išsidalijusi postus centro-dešinės koalicija sėda kurti plano, kaip įveikti artėjančią finansų ir ekonomikos krizę. Pirmas derybų raundas - penktadienį. Politikus, ketinančius parengti krizės prevencijos planą, kurio pagrindu bus koreguojamas baigiančios kadenciją kairiosios Vyriausybės sudarytas kitų metų valstybės biudžetas, konsultuos valstybinių įstaigų specialistai ir finansų analitikai.

Perspėjimai dėl artėjančios pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės seniai liko praeityje. Pasaulis jau kuris laikas yra pačiame rinkų sutrikimo epicentre.

Spalio 1 d. TS-LKD kandidatas į Marijampolės miesto atstovus LR Seime dr. Arvydas Vidžiūnas Sūduvos krašto verslininkus sukvietė į konferenciją tema: „Pasaulinė krizė: iššūkiai verslui ir valdžiai“. Gausiai susirinkusiems verslo atstovams aktualius pranešimus skaitė Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius dr.

„Mūsų valdžia priima labai daug sprendimų, tarp jų - daug blogų sprendimų, kurių priežastys gali būti dvi - bukumas ir korupcija arba jų mišinys“, - „Lietuvos žinioms“ sakė ekonomistas Raimondas Kuodis. Sunku nesutikti, kad šiais metais rinkimų kampanija šalyje atrodo ne tokia svarbi kaip ekonomikos augimo lėtėjimas, kuris, kaip vertinama, tik įgauna pagreitį.

Praėjusią savaitę Valstybinė komisija priėmė parengtą naujosios atominės statybai III energijos bloko žemės sklypą. Dabar daug kas kaltina žaliuosius ir atsikūrusios Lietuvos vyriausybę dėl neva padaryto nuostolio šalies ekonomikai sustabdžius III energijos bloko statybą.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija aptiko, kad elektros ūkyje vyksta stebuklai - iš oro byra stulbinami pelnai. Įstaigos vadovas Virgilijus Poderys per kelerius metus susidariusią padėtį laiko nenormalia ir yra pasiryžęs ją pakeisti, net jei tektų susidurti su galingu monopolinių įmonių pasipriešinimu, rašo pirmadienio „Lietuvos žinios“ (LŽ). Kelerius metus prekybos tinklo „Maxima“ savininkų valdoma elektros skirstymo bendrovė Vakarų skirstomieji tinklai (VST) paslapčia kaupė p...

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija aptiko, kad elektros ūkyje vyksta stebuklai - iš oro byra stulbinami pelnai. Įstaigos vadovas Virgilijus Poderys per kelerius metus susidariusią padėtį laiko nenormalia ir yra pasiryžęs ją pakeisti, net jei tektų susidurti su galingu monopolinių įmonių pasipriešinimu.

Šį rudenį ir žiemą politikams reikės didelės drąsos, kad atlaikytų krizės spaudimą ir imtųsi reformų, Audrius Bačiulis rašo savaitraštyje "Veidas". Rudenį po Seimo rinkimų sudaryta naujoji Vyriausybė iš karto susidurs su didžiuliais iššūkiais, sukeltais energijos, šilumos, maisto produktų kainų šuolio ir jį lydinčios infliacijos.

Lietuvos valdžią ir visą visuomenę keistis privers tik jau netrukus sutapsiančios bent keletas krizių: maisto kainų, energetikos, klimato kaitos, vandens ir demografinė. Lietuva serga. Tokia išvada baigėsi Valstybės dienos išvakarėse „Veido" pernai surengta ir jau tradicine tapusi apskritojo stalo diskusija.

Lietuvos prezidentas mano, kad raginimai atsisakyti valiutų valdybos modelio ir atsieti litą nuo euro yra žalingi šaliai ir gali sukelti finansinę paniką. „Bet kokios kalbos apie pinigų politikos keitimą nepagrįstos ir žalingos. Asmeniškai garantuoju - dėsiu visas pastangas, kad litas nebūtų atsietas nuo euro“, - BNS ketvirtadienį prezidento žodžius perdavė jo atstovė spaudai Rita Grumadaitė.

Šviesiais tarybiniais laikais, kai visi dirbo Lietuvai, kai visiems be jokių klausimų ir atsakymų viskas buvo aišku, Juozas Erlickas, tuomet dar ne klasikas, vis klausė: kodėl? Klausimas atrodė labai juokingas, o pats Erlickas - tikras humoristas. Nuo tų laikų daug vandens nutekėjo. Ne tik humoristai, bet ir lietuviai, matyt, aklai Vakarais sekdami, buvo pradėję savam krašte klausti ir atsakymų ieškoti. Tačiau, regis, tik trumpam.