Šiandien sunku rasti žmogų, kuris nesiskųstų pablogėjusiu gyvenimu, – vienus slegia bedarbio našta, kitus – nerimas dėl ateities. Esant sudėtingai šalies ekonominei ir finansinei padėčiai, situacija keičiasi ne dienomis, bet valandomis.
Kai lankėmės pas Ministrą Pirmininką Andrių KUBILIŲ, buvo ką tik pasibaigęs Vyriausybės posėdis dėl biudžeto taisymo, todėl dauguma klausimų susiję su mūsų ekonomika bei paprastų žmonių jau ne gyvenimo, o išgyvenimo klausimais. Pateikiame pokalbį su premjeru.
Kokios yra paskutinės naujienos dėl šalies biudžeto?
Lietuvoje kaip ir pasaulyje padėtis labai panaši. Tai ir lemia šiuo metu mūsų daromus sprendimus. Kol kas ekonomikos nuosmukis yra didesnis, negu buvo planuota pernai gruodžio mėnesį. Dabar jis yra apie 10 procentų. Iš pirmo žvilgsnio toks blogėjimas gali šokiruoti, tačiau mūsų kaimynams dar blogiau – Latvijoje jis siekia 15 procentų.
Kai lėtėja ekonomika, mažėja ir biudžeto pajamos. Norėdami išlaikyti stabilų litą, turime mažinti išlaidas. Vyriausybėje patvirtinome biudžeto pataisas, kurias teiksime Seimui. Dabar išlaidas turime sumažinti 3 milijardais 300 milijonų litų.
Antrą biudžeto pataisų dalį planuojame svarstyti birželio mėnesį. Jau dabar girdime įvairių pasiūlymų dėl nekilnojamojo turto, progresinių mokesčių įvedimo, PVM didinimo.
Ar nenulėmė mokesčių reforma tokios didelės nedarbo bangos?
Žinomas finansų ekspertas Raimondas Kuodis yra pastebėjęs, kad labai dažnai yra supainiojamos sąvokos - tam, kas vyksta po to, visada mes bandome priskirti priežastį, kad įvyko dėl to.
Ekonomika Lietuvoje lėtėja ne dėl 2008-ųjų metų pabaigoje mūsų Vyriausybės priimtų su mokesčių reforma susijusių sprendimų. Mes išliekame šalimi, kurioje bendra mokesčių našta yra viena iš mažiausių Europos Sąjungoje (ES). Lietuvoje per mokesčius paskirstoma 35 procentai bendro vidaus produkto (BVP), ES – 46 procentai, Skandinavijoje – iki 58 procentų.
Teigiate, kad pas mus mokesčių našta viena mažiausių ES, tačiau yra didelis skirtumas tarp kitų šalių ir mūsų gyventojų darbo užmokesčio. Lietuvoje atlyginimai mažėja arba išlieka tokie pat, o mokesčiai kyla. Ar tai teisinga?
Gyventojų pajamų mokestis, kuris tiesiogiai liečia atlyginimų dydį, buvo sumažintas nuo 24 iki 21 procento. Šiuo požiūriu kaip tik, bent jau privačiame sektoriuje dirbantiesiems, tai turėjo palengvinti gyvenimą.
Estai nevykdė mokesčių reformos, bet ir jų ekonomika smunka tiek pat, kiek pas mus. Mūsų ekonomika yra nedidelė ir labai atvira – šešiasdešimt procentų BVP sukuriama eksporto srityje. Esame labai priklausomi nuo to, kokia situacija klostosi kitose rinkose, kur verslas eksportuoja savo prekes. Situacija prastėja visur – Rusijoje, Europos Sąjungoje.
Džiaugiamės, kad turime stabilų litą, kuris yra „pririštas“ prie euro. Lenkijoje zlotas euro atžvilgiu nuvertėjo 40 procentų, todėl mūsų eksporto verslas, kuris yra susijęs su Lenkija, patiria didelių nuostolių, nes ten pagamintos prekės žymiai pigesnės. Todėl lietuvaičiai, vokiečiai, čekai, slovakai važiuoja į Lenkiją apsipirkti.
Gal lietuviai nevyktų apsipirkti ir nemitinguotų, tačiau daugumą skaudina dideli skirtumai, kalbant apie gyventojų pajamas. Štai jūs teigiate, kad vidutinis policininko darbo užmokestis yra 2 726 litai. Eilinis pareigūnas apie tokią sumą gali tik pasvajoti, nes, mūsų žiniomis, pradedantis policijos pareigūnas gauna 1 100-1 200 litų „į rankas“. Užmokesčio vidurkį pakelia dideli vadovų atlyginimai, todėl realybė labai skiriasi. Kodėl nenorima matyti realios situacijos?
Mes kalbame apie vidutinį darbo užmokestį, o ne apie žemiausią pradedančiojo dirbti. Jeigu jūs taip sakot, tai čia dar galima pasitikslinti šią informaciją. Visose sistemose taip skaičiuojama – mokytojų, valstybės tarnautojų. Vidutinis algos dydis tik statistinis – yra ir mažiau, ir daugiau uždirbančiųjų.
Mes nelabai suprantame, kodėl policininkai eina protestuoti, nes kai kitiems valstybės tarnautojams mažinome atlyginimus, jų nelietėme, – dabar vėl mažiname, bet neliečiame policijos pareigūnų, tačiau vis tiek sulaukiame demonstracijų. Ačiū Dievui, kad mokytojai yra šiek tiek padoresni ir neina demonstruoti bei nereikalauja padidinti atlyginimų. Dabar darbo užmokesčio fondo išsaugojimas yra tokia privilegija, kurios jokios kitos grupės neturi.
Ekonomikos skatinimo plane daugiausia lėšų skirta verslo finansavimo galimybėms plėsti, kurio pagrindinis tikslas - palengvinti verslui galimybę pasiskolinti. Ar nebūtų geriau suteikti palankias sąlygas verslui, o ne galimybę skolintis?
Mūsų verslo skatinimo plane yra kelios vienodai svarbios programinės sritys – parama verslo kreditavimui, daugiabučių namų modernizavimui ir verslo sąlygų gerinimui.
Balandžio 28 d. norime paskelbti „Verslo pavasario diena“. Minčių ir idėjų, kaip pagelbėti verslui, yra daug – pradedant nuo darbo rinkos reguliavimo, baigiant įvairiomis priežiūromis.
Šiandien verslui viena didžiausių problemų yra ne kokie nors mokesčiai ar verslo sąlygos, o tai, kad verslininkai negali iš bankų gauti paskolų taip, kaip gaudavo prieš metus ar dvejus.
Premjere, o Jums pačiam, jeigu būtumėte verslininkas, kaip būtų mieliau pradėti verslą – su banko paskola ar užtektų palankių sąlygų?
JAV ir kai kuriose Europos valstybėse verslininkai paskolą gali gauti neatsitraukdami nuo kompiuterio. Kai sumažinamos biurokratinės kliūtys, suteikiama galimybė pasiimti banko kreditą, atsiranda palankios verslo sąlygos. Mes Lietuvoje tai turime sukurti.
Mokestinės lengvatos yra numatytos Vyriausybės programoje, ir jos bus įgyvendinamos. Pirmą kartą pradedantiesiems verslą bus suteikta galimybė pasinaudoti mokestinio kredito instrumentu ir pirmus metus nemokėti mokesčių, juos atidedant ateičiai, kai verslas tvirtai atsistos ant kojų.
Metų pradžioje bankrutavo daug smulkių verslininkų, o dabar vėl kuriate planus, kaip atgaivinti smulkųjį verslą. Kodėl apie tai negalvojote numatydami mokesčių reformą?
Bankrotai ir kitos problemos yra neišvengiamos, kai lėtėja ekonomika. Tikėtis, kad taip neįvyks, būtų naivu. Krizė yra krizė.
Mokesčių sistema turi būti solidari – visi, kurie užsiima verslu, turi būti įtraukti į mokesčių sistemą. Jeigu kažkam taikomos išimtys ar lengvatos, kaip buvo iki šiol, tai tada kyla klausimas, kas turi už juos mokėti mokesčius. Būdami labai geranoriški ir daugumą atleisdami nuo mokesčių, neturėsim, iš ko mokėti pensininkams pensijas. Todėl ir buvo pradėta įgyvendinti solidarių mokesčių reforma, į kurią įtraukti ūkininkai, dirbantys su verslo pažymėjimais, kūrybiniai darbuotojai.
Premjere, o Jūs pasikeitus Vyriausybei ar prisiimsite asmeninę atsakomybę už nuo šių metų pradžios vykdomą mokesčių reformą, jeigu bus ekspertų pripažinta, kad buvo eita ne tuo keliu?
Neturiu jokių abejonių, kad mūsų koalicija ir Vyriausybė išsilaikys. Sunkus laikotarpis kaip tik konsoliduoja koaliciją.
Yra politinė atsakomybė, ir ją realizuoja rinkėjai, kurie atėjus laikui sprendžia, – tai tokia ta atsakomybė. Jeigu yra rimtų nusižengimų, juos tiria teisėtvarka.
Kalbate apskritai apie politinę atsakomybę, bet ar yra konkrečiai pavardėmis įvardintų žmonių, kurie krizės grėsmės akivaizdoje nesiėmė jokių priemonių padėčiai sušvelninti?
Galbūt teisėsauga galėtų tai nagrinėti – aš nesu linkęs ilgai kapstytis praeityje ir aiškintis, ko ankstesnė Vyriausybė nepadarė ar kokius nusižengimus padarė. Nusižengimus turi aiškintis ne politikai, o teisėsauga. Jeigu galvojama, kad ankstesnė Vyriausybė dirbo blogai ir už tai turėtų kažkaip atsakyti – tai jau įvertino rinkėjai.
Žinoma, yra dalykų, kurie mums kėlė ir kelia susirūpinimą – „Alitos“ privatizavimas, Leo LT kūrimo peripetijos, bet aš nesiimu vertinti, ar čia ką nors galėtų rasti teisėsauga - ji yra savarankiška ir pati turi apsispręsti, ar kai kurie politikų veiksmai reikalauja tyrimų.
Premjere, tai birželį reikės dar kartą pertvarkyti biudžetą ar ne?
Jeigu nereikės, labai džiaugsimės.
Kalbėjosi Nida ŠULCIENĖ
