Šiuo metu vyksta derybos su Baltarusija dėl supaprastintos pasienio gyventojų kelionių tvarkos. Užsienio reikalų ministerija nesiima prognozuoti, kada ir koks susitarimo variantas bus pasirašytas, tačiau tikisi sprendimo sulaukti artimiausiu metu.
Anksčiau skelbta, kad ruošiamasi nustatyti 50 – ties kilometrų pasienio zoną, kurios gyventojai, atitinkantys susitarime numatytus reikalavimus, galės gauti vietinio eismo per sieną leidimus. Kol kas nežinia, kiek galios ir kiek kainuos supaprastinto sienos kirtimo dokumentai.
Pranašauja sunkumus vietiniams
Stebėtojai nurodo, kad įsigaliojus tokioms lengvatoms, ženkliai išaugs asmenų skaičius, kurie galės paprasčiau nuvykti apsipirkti į kaimynines – mažesnių akcizų šalis. Į lengvatinių kelionių pasienio zoną patenka ir Vilnius, todėl manoma, kad sostinės prekybininkų laukia didžiulis iššūkis. Žmonės galės pigiau apsipirkti užsienyje, todėl vietos verslininkams neliks pirkėjų.
Lietuvos banko ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis įspėja, kad toks susitarimas atveria kelią plėtotis ekonominiam turizmui ir valstybei gali tekti galvoti, kokiomis priemonėmis kompensuoti sumažėsiančias pajamas iš akcizinių prekių pardavimo.
„Galime tikėtis labai didelio ir smarkaus ekonominio turizmo: žmonės važiuos užsipilti benzino, nusipirkti pigesnių cigarečių ar alkoholio – akcizinių prekių. Tuomet biudžetas negaus tam tikrų pajamų. Mes turėsime mainais iškelti kažkokius kitus mokesčius, kad pasiektume tą patį valstybės pajamų dydį. Tada mūsų tabako ir alkoholio pramonė taps nelabai konkurencinga, degalinės turės vargo ir taip toliau. Tas vizų panaikinimas yra tas pats, kas įvesti subsidiją Baltarusijos ar Rusijos eksportui,“ - portalui balsas.lt sakė R. Kuodis.
Atviresni kaimynams
Seimo Užsienio reikalų komiteto narys, socialdemokratas Justinas Karosas atmeta ekonomistų nuogąstavimus ir nurodo, kad Lietuvoje ir taip klesti prekyba baltarusiškomis prekėmis.
Parlamentaras sako, kad svarbiausia – gera kaimynystė: „Bet yra ne vien ekonominis aspektas, kuris vystosi savaime per bet kokias sienas. Yra ir kitas aspektas – žmonių bendravimas, kuris yra labai svarbus, jeigu mes norime, kad kaimynai gražiai sugyventų ir nekiltų jokių konfliktų. Tuo aspektu žiūrint, Europos Sąjunga tam ir yra sugalvojusi šitą palengvinto sienos kirtimo variantą, kad suartintų žmones. Tai nepaprastai svarbu,“ - sako J. Karosas.
Kontrolė išliks
Dvišalis susitarimas anaiptol nepanaikina pasienio kontrolės. Pagal dabar galiojančias akcizinių prekių įsivežimo iš trečiųjų šalių taisykles asmenims nuo 17 os metų į ES leidžiama įsivežti du pakelius cigarečių, puslitrį stipraus alkoholio ir pilną automobilio baką degalų, be to, savoms reikmėms galima vežtis dar ir papildomus 10 litrų atskiroje talpoje. Šie apribojimai taikomi atvykstantiems ne oro transportu.
J. Karosas nurodo, kad vadinamasis ekonominis turizmas klesti, nepaisant dvišalių susitarimų: „Ir be tų palengvintų rėžimų pasienis gyvena savaip. Tas pats vyksta ir su Baltarusija. Manau, kad dalyką geriau legalizuoti ir bus viskas geriau matyt, negu užmerkti akis. Čia panašiai, kaip su naminės gamyba Lietuvoje: visi arba daugelis gamina, geria ir sako, kad to nėra,“ - sako J. Karosas.
Kritikuoja valdžią
Ekonomistas R. Kuodis sako suvokiąs politikų norą vaizduoti demokratiją ir atvirumą, tačiau nurodo, kad ekonominis aspektas turėtų būti vertinamas aukščiau. Pasak pašnekovo, nereikalingos jokios pasienio zonos, kurių gyventojų ekonominė veikla atneštų žalą valstybei.
„Žinote, užtenka leisti daliai žmonių tą daryti ir jie paskleis tas prekes po visą Lietuvą. Neturėkime iliuzijų! Aišku, aš įtariu, kad daug kas važinės iš Vilniaus, tai baltarusiai padarys viską, kad ten atsirastų ištisi degalinių ir kokių alkoholio kioskų miesteliai, nes bus daug norinčių,“ - sako R. Kuodis.
Savo ruožtu, J. Karosas nurodo, kad baltarusius Lietuvoje vilioja vakarietiška aplinka ir platesnis pasirinkimas. Parlamentaras nurodo, kad pasienio Druskininkų gydyklos taip pat mielai lankomos kaimynų.
