Didžiausi trukdžiai norint suformuoti aiškią Lietuvos energetikos strategiją ir pasirinkti tinkamiausią alternatyvą – tai, kad Lietuvos politikai vadovaujasi netinkamu modeliu, mano ekonomistas Raimondas Kuodis.
Apie tai, kokia yra ir kokia turėtų būti Lietuvos energetikos tradicija jis kalbėjo „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje „Nauja AE: pagrindinės argumentavimo už ir prieš (ekonominės analizės ir logikos) klaidos“.
Pasak ekonomisto Raimundo Kuodžio, kalbėdami apie tokius svarbius klausimus kaip atominė elektrinė (AE), Lietuvos politikai taiko esmines logines klaidas – vietoje kaštų ir naudos analizės, kuri iš esmės išanalizuoja, kokia alternatyva geriausia, naudojama poveikio analizė, pagal kurią praktiškai bet koks projektas tampa pateisinamas.
„Poveikio analizė – netinkamas daiktas, kurio rimtose šalyse nėra. Mes žaidžiame su zombiu, hibridu, kurį vieną kartą nužudai, o jis vaikšto prisikėlęs tarp mūsų“, – aiškino R. Kuodis.
Kaip pavyzdį jis pateikia premjero citatą, kad AE statyba sukurs šešis tūkstančius darbo vietų. Pagal poveikio analizę, atrodo, kad šis projektas pasiteisina. Tačiau iš tikrųjų reikėtų lyginti ir analizuoti visas alternatyvas.
„Energetika pasižymi masto ekonomika – ji monopolizuota, fiksuoti kaštai yra gana dideli ir projektai ne papildo vienas kitą, o konkuruoja, bet mūsų politikai sako, kad energetikos projektai vienas su kitu nekonkuruoja“, – aiškino ekonomistas.
Jei politikai galvotų per mažiausių kaštų modelio prizmę, jie iškart pamatytų geriausią variantą.
„Politikai neturi aiškaus modelio, todėl nesupranta ir nežino, kaip vystyti energetikos sistemą. Kai turime tokią sistemą, tokiais atvejais kaip AE naudojami keisti, nepagrįsti argumentai.“
Paulius Grinkevičius
