Mažinti išlaidas ir suvienodinti mokesčius - tokia konservatorių parengtos ekonomikos gelbėjimo programos esmė, rašo savaitraščio „Veidas“ žurnalistas Audrius Bačiulis.
Būsimasis premjeras Andrius Kubilius žada biudžeto išlaidas sumažinti maždaug 2 mlrd. litų, o pajamas padidinti irgi apie 2 mlrd. litų, taip iš viso biudžeto deficitą sumažinant keturiais milijardais, tačiau ir po tokio mažinimo 2009 metų valstybės biudžeto deficitas viršys milijardą litų, arba 0,7-0,8 viso šalies bendrojo vidaus produkto.
Paskutiniai pataisymai į būsimosios A.Kubiliaus Vyriausybės finansinę antikrizinės programos dalį buvo sudėlioti praėjusio ketvirtadienio naktį, autoriams dirbant kone pogrindžio sąlygomis, užsidarius privačiame bute.
Ją rengę A.Kubilius, būsimasis finansų ministras Algirdas Šemeta, SEB banko prazidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda ir Lietuvos banko ekonomikos departamento direktorius dr. Raimondas Kuodis gana atvirai nuogąstavo, kad ne visos darbo grupės siūlomos radikalios taupymo bei mokesčių lengvatų naikinimo priemonės gali sulaukti politikų pritarimo, ypač jeigu į darbą aktyviai įsitrauks lobistai, atstovaujantys toms ekonomikos šakoms, kurios šiandieną naudojasi lengvatomis. Būtent dėl šios priežasties detalų antikrizinės programos planą A.Kubilius pirmiausia ketina šios savaitės pradžioje parodyti centro dešinės koalicijos partneriams, ir tik sulaukus jų pritarimo pristatyti visuomenei.
Kirs valdininkams per kišenę
„Veido“ žiniomis, taupymo dalis programoje labiausiai palies išlaidas politikų bei valdininkų atlyginimams. Sumažinus jas 10 proc. tikimasi sutaupyti daugiau nei 700 mln. litų. Šis visuotinis atlyginimų mažinimas nepalies mokytojų, vis dėlto jų atlyginimams skirta biudžeto išlaidų dalis veikiausiai nesieks tų dydžių, kurie įrašyti Seimui pateiktame 2009 metų biudžeto projekte. Antrasis taupymo šaltinis - valstybės investicijų programa, įskaitant Kelių fondą: šias išlaidas taip pat ketinama mažinti 10 proc., taip sutaupant apie 150 mln. litų.
Valstybės socialinių išlaidų susitarta kol kas nemažinti, tačiau kai kurios jų bus perskirstytos. Taip, valstybės išmokos vaikus auginančioms šeimoms išliks, tačiau bus perdalytos mažiau uždirbančių šeimų naudai - mažai uždirbantys tėvai gaus didesnes išmokas nei dabar, o daugiau uždirbantiems už vaikus nebebus mokama.
Neabejojama, kad didelį rezonansą visuomenėje sukels sprendimas atsisakyti ilgųjų savaitgalių, šiuo metu įteisinto laisvų dienų kompensavimo darbuotojams už su švenčių dienomis sutampančius savaitgalius. Pagal dabartinę tvarką, jeigu šventė, kuri turi būti nedarbo diena, būna šeštadienį ar sekmadienį, tai už ją kompensuojama kita laisva diena normalią savaitės darbo dieną - nuo pirmadienio iki penktadienio. Tai negalioja tik Tėvo, Motinos dienoms ir Velykų sekmadieniui, nes jos visuomet švenčiamos nedarbo dieną. Dėl šių ilgųjų savaitgalių Lietuva tapo mažiausiai dirbančia ir daugiausiai besiilsinčia šalimi visoje Europos Sąjungoje.
„Galiu pasakyti labai aiškiai - šventės baigėsi, todėl ir papildomų kompensacijų už su šventėmis sutampančius sekmadienius taip pat reikia atsisakyti“, - motyvuodams šį antikrizinės programos punktą sakė A.Kubilius.
Šildymo lengvata išliks
Atsižvelgiant į šiais metais staigiai pakilusias kuro kainas nutarta palikti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą už šildymą, nors jos atsisakymas būtų leidęs sutaupyti 94 mln. litų. A.Kubiliaus požiūriu, dabartinė PVM lengvata už šildymą yra socialiai neteisinga, nes vienodai taikoma tiek pasiturintiems, tiek socialiai remtiniems žmonėms, todėl kitais metais jos veikiausiai nebeliks ir šiluma brangs, tačiau mažas pajamas gaunantys gyventojai gaus iš valstybės tikslines išmokas, kompensuojančias padidėjusias išlaidas už būsto šildymą.
Beje, dabartinė šildymo lengvata yra dvigubai neteisinga, nes taikoma tik miestiečiams, tuo tarpu kaimų gyventojai (kurių pajamos neretai daug mažesnės nei miestiečių) už šildymą moka visą kainą. Tačiau parengti naują kompensavimo sistemą šiam, jau prasidėjusiam šildymo sezonui būsimoji Vyriausybė paprasčiausiai nebeturi laiko.
Panaikins PVM lengvatas
Didžiausio lobistų bei už jų stovinčių verslininkų pasipriešinimo veikiausiai sulauks būsimosios Vyriausybės ketinimas atsisakyti visų PVM lengvatų, išskyrus jau minėtą laikinai išliekančią už šildymą.
Šiuo metu, Finansų ministerijos duomenimis, lengvatinis 5 proc. PVM tarifas taikomas keturiolikai prekių bei paslaugų, dėl kurių, kartu paėmus, biudžetas šiais metais negavo 405 mln. litų pajamų (duomenis galite matyti lentelėje).
Atsižvelgiant į tai, kad kitais metais dėl PVM lengvatų biudžeto negaunamos pajamos turėjo padidėti iki 500 mln. litų ir tai, kad šildymo lengvata išliks, antikrizinės programos autoriai tikisi, jog vien PVM lengvatų panaikinimas turėtų sunešti į biudžetą arti 400 mln. litų papildomų pajamų.
Neabejojama, kad PVM lengvatų panaikinimas sukeltų kainų padidėjimą, tačiau, pasak G.Nausėdos, tai būtų vienkartinis reiškinys, be to, įskaičiuoti prarastą lengvatą į produkto kainą galėtų tik monopolininkai (tie patys šilumos tiekėjai). Tuo tarpu kitas paslaugas bei prekes tiekiantys verslininkai dėl konkurencijos negalėtų taip laisvai perkelti padidėjusią PVM mokesčio naštą ant vartotojų pečių. Juolab kad daugelio šių lengvatų įvedimas būdavo motyvuojamas poreikiu sumažinti kainą, tačiau kai lengvata atsirasdavo, produkto ar paslaugos kainos sumažėjimas būdavo mažesnis nei suteikta lengvata.
Bendras mokesčių tarifas
Revoliucingiausias antikrizinės programos siūlymas - pereiti prie bendro 19 proc. mokesčių tarifo, atsisakant dabartinio tripakopio tarifo. Taip, jeigu koalicijos partneriai ir Seimas pritars, nuo kitų metų fizinių asmenų pajamų mokestis bus sumažintas nuo 24 iki 19 proc., lengvatinis apmokestinimo tarifas, taikomas asmenims, dirbantiems pagal autorines sutartis, panaikintas ir vietoje jo teks mokėti tuos pačius 19 proc., įmonių pelno mokestis padidintas nuo 15 iki 19 proc. ir dabartinis 18 proc. pridėtinės vertės mokestis padidintas iki 19 proc. Sveikatos draudimo mokestis būtų išskirtas į atskirą mokestį ir sudarytų 5-6 proc.
A.Kubiliaus teigimu, toks bendras mokesčių tarifas Lietuvoje būtų įvedamas remiantis Slovakijos pavyzdžiu. „Angliškai tai vadinama „flat tax“, ir visa tarptautinė žiniasklaida buvo pripažinusi tai kaip pačią patraukliausią priemonę investicijoms pritraukti, - sakė A.Kubilius. - Visų pirma atsisakoma išimčių. Verslui tai labai patogu, nes visi žino paprastą mokesčių sistemą. Slovakai būtent tokia mokesčių sistema sugebėjo pritraukti labai daug stambių investicijų“.
Daugiau uždirbantys daugiau ir mokės
Negana to, atsižvelgiant į R.Kuodžio siūlymus, ūkininkai ir pagal patentus ar autorinius honorarus dirbantys asmenys būtų įtraukti į bendrą mokesčių sistemą ir „įsodrinti“ - tai yra grąžinti į socialinio draudimo sistemą, nes dabar jie arba iš viso nemoka mokesčių „Sodrai“, arba moka tik bazinei (t.y. minimaliai) pensijai gauti. Tačiau tam reikės ne tik suvienodinti mokesčių tarifus, bet ir padaryti daugiau įvairių įstatymų pataisų. Taip pat ateityje planuojama nustatyti „Sodros“ įmokų ribas ir pereiti prie individualių „Sodros“ sąskaitų sistemos, apskaitant visų gyventojų įmokas ar jų nebuvimą. Tai, pasak R.Kuodžio, būtų socialiai teisinga, nes aiškiau parodytų, kas kokios pensijos nusipelnė.
Dar viena siūloma mokesčių sistemos reforma - diferencijuoti neapmokestinamojo minimumo dydį, siekant, kad mažiau uždirbantys gyventojai mokėtų mažesnius mokesčius, o daugiau uždirbantys - didesnius nei dabar. Jos autorius - taip pat R.Kuodis, siūlantis, kad didėjant asmens pajamoms laipsniškai mažėtų jo neapmokestinamojo minimumo dydis. Pavyzdžiui, uždirbantiems iki tūkstančio litų galiotų standartinis neapmokestinamasis minimumas, uždirbantiems nuo dviejų iki penkių tūkstančių minimumas proporcingai mažėtų, o uždirbantys 5 tūkst. litų ir daugiau mokėtų visą fizinių asmenų pajamų mokesčio dydį.
Tiesa, net jeigu pavyktų įgyvendinti visas antikrizinės programos nuostatas, 2009 metų valstybės biudžetas išliktų deficitinis, nes išlaidos viršytų pajamas beveik milijardu litų. Bet, anot vieno šio taupymo plano autorių, nereikia vyti Dievo į medį: 1 proc. ar net mažesnis biudžeto deficitas - labai geras skaičius. Jeigu esą būtų bandoma dar labiau taupyti, tai būtų tolygu kilpos užsinėrimui ant kaklo.
Šiuo metu lengvatinis 5 proc. PVM tarifas taikomas keturiolikai prekių bei paslaugų:
• Šildymo paslaugos 94 mln. Lt
• Vaistai, vitaminai, medicinos įranga 84 mln. Lt
• Šviežia ir atšaldyta mėsa 75 mln. Lt
• Keleivių ir bagažo vežimas 33 mln. Lt
• Knygos, spauda ir kiti leidiniai 28 mln. Lt
• Šviežia ir atšaldyta paukštiena 27 mln. Lt
• Karšto vandens šildymo paslaugos 26 mln. Lt
• Apgyvendinimo paslaugos viešbučiuose 10 mln. Lt
• Žemės ūkio bendrovių ir kooperatyvų 10 mln. Lt žemės ūkio paslaugos savo nariams
• Meno, sporto, kultūros renginiai 9 mln. Lt
• Gyvos, šviežios, atšaldytos žuvys 4 mln. Lt
• Ekologiški maisto produktai 2 mln. Lt
• Gyvenamųjų namų apšiltinimo paslaugos 2 mln. Lt (taikomas 9 proc. PVM tarifas)
• Honorarus gaunančių atlikėjų paslaugos 1 mln. Lt
