nasa

NASA Keplerio kosminio teleskopo programos mokslininkai paskelbė atvaizdą, kuriame galima pamatyti 1235 kandidates į už Saulės sistemos ribų atrastas planetas. Šiuo metu astronomai renka duomenis, kurie patvirtintų  galimą tokių planetų, vadinamų egzoplanetomis, egzistavimą.

JAV kosminis zondas „Messenger“ padarė pirmąsias – istorines – nuotraukas iš Merkurijaus orbitos ir atsiuntė jas į Žemę. Tai antradienį pranešė Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso tyrimo agentūra NASA. „Messenger“ padarė pirmąsias nuotraukas, būdamas virš Merkurijaus šiaurės ašigalio. „Jose matyti šios planetos fragmentai“, – informavo NASA atstovai, pridurdami, kad daugiau informacijos bus pateikta trečiadienį.

JAV Nacionalinei tyrimų tarybai mokslininkų pateiktame būsimų kosminių misijų sąraše dominuoja gyvybės paieškos Saulės sistemos planetose ir jų palydovuose. Ši taryba, atsižvelgusi į įvairius svarbius ekonominius faktorius, rekomendavo, kurias iš misijų NASA turėtų įgyvendinti per dešimtį metų, skaičiuojant nuo 2013-ųjų. Tarybos vertinimu net pačios svarbiausios ar įdomiausios mokslininkams misijos turės būti atidėtos ar net atšauktos, jei jų sąmatos nebus ženkliai sumažintos.

Merkurijaus orbitą pasiekęs NASA kosminis zondas „Messenger" siunčia į Žemę pirmąją iki šiol nematytos šios planetos paviršiaus dalies nuotrauką. „Messenger" kosminio aparato, tapusio pirmuoju kosmoso tyrimų istorijoje dirbtiniu Merkurijaus palydovu, atsiųstoje nuotraukoje bus matyti iki šiol nenufotografuota planetos pietų ašigalio sritis. NASA šią nuotrauką viešai paskelbs artimiausiu metu, pranešė „Space.com“. „Messenger" buvo įvestas į Merkurijaus orbitą kovo 17 dieną.

NASA paskelbė pačią raiškiausią iki šiol tamsiosios Mėnulio pusės nuotrauką, kurią padarė Mėnulio palydovas „Lunar Reconnaissance Orbiter" (LRO). Ši nuotrauka kartu su visa likusia dar nepaskelbta LRO stebėjimų medžiaga buvo pristatyta NASA būstinėje Vašingtone. Skelbiama, kad tai buvo penktasis ir paskutinysis LRO palydovo fotonuotraukų rinkinys, paskelbtas nuo šios tyrimų misijos pabaigos, pranešė „Space.

Naujieji Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) kostiumai gali atrodyti kaip nevykęs bandymas atkartoti žinomo animacinio filmuko „Teletabiai“ herojus, tačiau tai gali būti lemtingas faktorius, apsaugantis astronautus atvirame kosmose, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Neseniai Antarktidoje esančioje Argentinos bazėje, esant panašiomis sąlygomis, kokios yra Marse, NASA išbandė naujojo tipo kosmonautų kostiumus.

Į Žemę panašios planetos gali skrieti maždaug aplink 1 iš 37 – 1 iš 70 nakties danguje matomų į Saulę panašių žvaigždžių. Šie duomenys leidžia manyti, kad mūsų galaktikoje gali būti milijardai į Žemę panašių planetų, teigia tyrėjai. Nauji skaičiavimai remiasi duomenimis iš „Kepler“ kosminio teleskopo, vasarį pasaulį nustebinusio žiniomis apie daugiau kaip 1,2 tūkst. nežemiškų pasaulių, tarp kurių – 68 potencialios Žemės dydžio planetos.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) svarsto galimybę įvairių Žemės orbitoje esančių šiukšlių kiekį mažinti pasitelkiant vidutinės galios lazerius. Jau dabar orbitoje esantys įvairūs nenaudojami palydovai, jų liekanos bei nuolaužoskelia pavojų kosminiams skrydžiams, o padėtis tampa dar prastesnė, kuomet kosminės šiukšlės susiduria ir subyra į daugybę smulkesnių objektų, rašo „Wired“. Pavyzdžiui, 2009 m. orbitoje apie 24 tūkst.

NASA kosminis aparatas „Messenger" šiąnakt pasiekė Merkurijaus orbitą ir  tapo pirmuoju istorijoje šios planetos dirbtiniu palydovu. 2004 m. į kosmosą paleistas „Messenger" iki šio laiko Merkurijaus tyrimus vykdė didžiausių priartėjimų prie jo metu. Jie įvyko 2008 ir 2009 metais. Šių tyrimų metu buvo sudarytas beveik išsamus Merkurijaus paviršiaus žemėlapis, praneša NASA. Iš viso nuo paleidimo į kosmosą iki atvykimo į šios planetos orbitą „Messenger“ nuskriejo maždaug 7,9 mlrd. kilometrų.

Jungtinėse Valstijose netrukus bus pradėtas įrenginėti į dangaus skliautą nukreiptų stebėjimo kamerų tinklas „All-Sky Fireball Network“ („Viso dangaus bolidų tinklas“). Vaizdo kameros seks dangų ir registruos į Žemės atmosferą įskriejančius meteorus ir meteoritus. Anot NASA atstovų, kad dangaus akmenis būtų galima surinkti ir ištyrinėti, tokia sistema sudarys sąlygas mokslininkams sužinoti bolidų kritimo vietas. Kol kas pastatytos ir veikia tik trys vaizdo kameros.

JAV kosmoso adminsitracija NASA atnaujino sutartį, pagal kurią iki 2016 metų savo astronautus į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) skraidins rusiškais erdvėlaiviais. Kaip pranešė Rusijos kosmoso agentūra, abi šalys susitarė, kad „Sojuz“ 2014–2016 metais į TKS nuskraidins 12 astronautų. NASA nurodė, kad kontrakto vertė siekia 753 mln. JAV dolerių. 6 astronautai pusmečiui į TKS skris 2014 metais, dar 6 – 2015 metais.

NASA artimiausiais dešimtmečiais turėtų skirti dėmesį pastangoms nusiųsti į Marsą saulės energija varomą marsaeigį, o ne pilotuojamą misiją. Tačiau to reikėtų imtis tik pavykus sumažinti kaštus, pareiškė mokslo ekspertų komisija. Jų pateiktos rekomendacijos – Nacionalinės tyrimų tarybos ataskaitos dalis. Joje raginama 2013–2022 metais r engti planetų tyrimo misijas, „galinčias pateikti naujų svarbių atradimų apie Saulės sistemą“, praneša naujienų agentūra AFP.

Erdvėlaivis „Discovery“ pirmadienį atsijungė nuo Tarptautinės kosminės stoties (TKS), teigiama NASA pareiškime. „RIA Novosti“ duomenimis, NASA planavo erdvėlaivio atsijungimą nuo TKS sekmadienį, tačiau nuspręsta misiją pratęsti 24 valandoms, kad būtų daugiau laiko įvykdyti visas užduotis. Tai jau paskutinioji erdvėlaivio „Discovery“ misija į TKS. Per ją į TKS buvo atgabentas robotas „Robonaut 2“, kurį sukūrė „General Motors“ kartu su NASA. „Discovery“ sėkmingai įvykdė 39 misijas į TKS.

Baltijos šalyse vėlyvą antradienio (kovo 1 d.) vakarą stebėta šiaurės pašvaistė, kurią galėjo matyti ir kiti - Šiaurės Amerikos bei šiaurinės Europos dalies - gyventojai. Aurora Borealis“ iliuminacijas ne tik stebėjo, bet ir užfiksavo Lietuvos bei Latvijos gyventojai. Estai ir suomiai reiškinio neišvydo dėl debesuoto dangaus. Praėjusią savaitę NASA užfiksavo itin smarkų saulės žybsnį, kuris buvo paskutinis panašių žybsnių serijoje, kurie, beje, astronomų vertinami ne kaip patys stipriausi.

Pasitelkęs naująją kainos nustatymo formulę astrofizikas Gregas Laughlinas nustatė planetų pinigines vertes. Kaip praneša Dailymail.co.uk, Kalifornijos-Santa Cruz universiteto (JAV) mokslininkas galutinį skaičių gavo įvertinęs planetos amžių, dydį, temperatūrą, masę ir kitus statistinius duomenis. Mokslininko teigimu, Žemė pati brangiausia. Marsas kainuoja vos 40,5 tūkst. litų, o Venera neverta net 4 centų.

Amerikiečių erdvėlaivis „Discovery“ šeštadienį sėkmingai susijungė su Tarptautine kosmine stotimi (TKS). Kaip skelbia NASA atstovai, po trumpos pasveikinimo ceremonijos 12 astronautų ekipažas jau ėmėsi darbo. Į kosmosą šį kartą „Discovery“ atgabeno astronautų iš Rusijos, JAV ir Italijos. Tai paskutinė „Discovery“ kelionė į kosmosą. Beveik 27 metus tarnavęs erdvėlaivis iki šiol yra įveikęs 230 mln. skrydžio kilometrų. Šis „Discovery“ skrydis yra jau 39-asis.

Daugkartinis erdvėlaivis „Discovery" sėkmingai pakilo iš NASA kosmodromo Kanaveralo kyšulyje (Florida) ir leidosi į paskutinį savo kosminį skrydį, pranešė NASA. Pranešama, kad „Discovery" varikliai buvo įjungti  vakar 21.53 val. GMT laiku. Erdvėlaivio startą Kennedy kosminių skrydžių centro apylinkėse stebėjo apie 40 000 žmonių, susirinkusių palydėti astronautus į 39-ąją kosminę „Discovery" misiją. Šis erdvėlaivis NASA tarnavo 27 metus, sakoma pranešime.

NASA antradienį pranešė, kad erdvėlaivis „Discovery“ pasirengęs kilti į paskutinę misiją į Tarptautinę kosminę stotį, o oras vasario 24 dienos startui yra 80 proc. palankus, praneša naujienų agentūra AFP. „Per kelis pastaruosius mėnesius komanda labai dirbo remontuodama išorinį baką ir stiprindama jį“, – teigė NASA bandymų vadovas Steve'as Payne'as. „Taip pat išsprendėme vandenilio ventiliacijos angos sistemos nuotėkio problemą ir dabar esame pasirengę vėl skristi“, – žurnalistams teigė jis.

Po penkių metų NASA erdvėlaivio „Stardust“, kuris vasario 14 dieną praskrido pro „Tempel 1" kometą (1 nuotrauka, JPL-Caltech/NASA, Cornell Univ.), nufotografuotas „Deep impact“ erdvėlaivio zondo dirbtinai sukurtas krateris. Kometa tapo pirmąja, kurią aplankė du kosminiai laivai. 1 nuotr. Kas pasikeitė po penkerių metų? Naujos nuotraukos atskleidžia naujai susidariusius darinius, kurių nebuvo 2005 liepos mėnesį, kuomet kometa paskutinį kartą buvo nufotografuota iš arti.

Kas nėra kada nors gyvenime užvertęs galvą į naktinio dangaus platybes ir tyrinėjęs paslaptingą tamsią kosmoso gelmę? Linksmo būdo žmonės mėgsta pajuokauti: dėl gamtinių reikalų atlikimo ypatybių tai dažniau daro vyrai... Šiaip ar taip, dažniausiai mes žvelgiame į Mėnulį, žvaigždynų figūras, rečiau plika akimi įžiūrime kokią planetą. Su kuo valgomas tas Marsas? Raudoną Marso tašką taip pat rasime nelengvai.

NASA kosminis aparatas MESSENGER pakeliui į Merkurijų padarė bendrą Saulės sistemos fotoportretą: vienoje nuotraukoje užfiksuotos 6 planetos. Šiame atvaizde jos pirmą kartą užfiksuotos taip, kaip matomos iš Saulės sistemos „vidaus". Kad būtų galima padaryti pirmąjį „šeimyninį" Saulės sistemos planetų fotoportretą, MESSENGER zondas turėjo padaryti 34 atskiras fotografijas. Jos buvo atsiųstos į Žemę per dvi savaites praėjusių metų lapkričio mėnesį, praneša „Space.

Infraraudonųjų spindulių kosminio teleskopo WISE programos mokslininkai priėmė sprendimą jį išjungti, pranešė NASA. Apie WISE (Wide-field Infrared Survey Explorer) teleskopo tyrimų programos pabaigą skelbiama NASA tinklalapyje. Per WISE stebėjimų laikotarpį teleskopas padarė apie 1,8 mln. asteroidų, kometų, tolimų galaktikų ir kitų „šaltų" kosmoso objektų nuotraukų, sakoma pranešime. Plataus apžvalgos kampo optiką naudojantis teleskopas Visatą tyrė infraraudonųjų spindulių diapazone.

NASA susidomėjo nauja technologija, kurią sudarytų antžeminė lazerinė ar mikrobanginė sistema. Jos generuojami spinduliai būtų nukreipti į raketose sumontuotus kaitinimo įrenginius (angl. k. – „heat exchanger“), kurie leistų iš degalų išgauti daugiau energijos. Kaitinimo įrenginiai degalų temperatūrą pakeltų 1704°C laipsniais ir gerokai padidintų raketos keliamąją galią. Įveikti gravitaciją – ne taip paprasta. Nūdienos raketose 97 proc. „sudedamųjų dalių" sudaro degalai ir degalų talpyklos.

NASA kosminis zondas „Stardust-NExT„ šiandien 11.40 val. vakaro JAV rytinės pakrantės laiku priartės prie kometos „Tempel 1“. Lietuvos laiku tai įvyks antradienį, 6 val. 40 min. ryto. Šio kosminio pasimatymo tikslas – kometos tyrimai iš itin mažo atstumo, praneša „Space.com". 6 kilometrų skersmens kometa „Tempel 1“ apskrieja aplink Saulę kas 5,5 metų.

NASA ir Europos kosmoso agentūra planuoja iki 2020 metų paleisti į kosmosą Jupiterio palydovus Europą ir Ganimedą tirsiančius kosminius aparatus.  Gyvybės paieškos ledo dengiamuose šių Jupiterio palydovų vandenynuose bus pradėtos maždaug 2026 metais. Jungtinių Valstijų nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) ir Europos kosmoso agentūra (ESA) bendrame pareiškime paskelbė kartu ruošiančios ambicingą mokslinį projektą – Jupiterio palydovų Europos ir Ganimedo tyrimą.

Perskaičius NASA svajonių apie ateities kosmines technologijas sąrašą, sunku įsivaizduoti, kad kada nors tokios technologijos egzistuos. Agentūros idėjos apie antimedžiagos variklius ir skraidančius robotus buvo pateiktos svarstyti JAV Nacionalinei tyrimų tarybai, kurios paprašyta jas įvertinti. Pateikiame įdomiausias idėjas. Antimedžiagos raketos Šiandieninis kuras, kuris varo kosmines raketas, taip pat jas ir stabdo dėl reikalingo milžiniško jo kiekio.

Šiame iš tūkstančių nuotraukų sumontuotame vaizdo siužete pasakojama apie NASA daugkartinio naudojimo ervėlaivio  „Space Shuttle"  paruošimą startui. Paprastai toks procesas trunka 6 savaites. Čia jį galima pamatyti per kelias minutes.

NASA „Kepler“ misijos atrasta labai įdomi planetų sistema, susidedanti iš šešių narių ir besisukanti aplink labai į Saulę panašią žvaigždę (žr. paveiksle, NASA, Tim Pyle). Penkios iš jų sukasi labai arti žvaigždės. Kalifornijos universiteto mokslininkai išanalizavo sistemos orbitinę dinamiką, nustatė planetų dydžius ir mases, iš ko jos susideda. Visa ši informacija gauta matuojant žvaigždės Kepler 11 šviesio kitimą, kai planetos, pereidamos per žvaigždės diską, šiek tiek pritemdo jos šviesą.

Apdoroję kosminio Keplerio teleskopo, ieškančio planetų už Saulės sistemos ribų, stebėjimų duomenis, NASA mokslininkai pranešė galimai atradę 54 maždaug Žemės dydžio egzoplanetas, kuriose turėtų egzistuoti gyvybei palankios sąlygos. Iki šio laiko astronomams pavyko atrasti daugiau nei 500 už mūsų sistemos ribų esančių planetų, tačiau šis skaičius gali išaugti dvigubai, jei bus patvirtinti visi nauji Keplerio teleskopo perduoti duomenys apie galimas naujas nežinomas planetas, pranešė „Space.

Kosminis infraraudonųjų spindulių teleskopas WISE užbaigė NEOWISE tyrimų projektą. Atliktų stebėjimų metu Saulės sistemoje buvo aptikta 20 nežinomų kometų, daugiau nei 33 000 asteoridų, skriejančių pagrindiniame asteroidų žiede, ir 134 Žemei artimi objektai. Taip vadinami asteroidai ir kometos, kurių orbitos yra ne daugiau nei už 45 mln. kilometrų nuo Žemės orbitos aplink Saulę, pranešė NASA. Kosminis teleskopas WISE buvo paleistas į orbitą 2009 m. gruodį.

Lygiai prieš 25 metus – 1986-ųjų sausio 28 dieną – amerikiečių erdvėlaivis „Challenger“ pakilo į dešimtąjį savo skrydį. Netrukus po starto jis sprogo. Žuvo visi septyni įgulos nariai. Erdvėlaivyje buvo ir mokyklos mokytoja Christa McAuliffe. Ji tada buvo pirmoji visiškai eilinė pilietė, kuriai leista pakilti į orbitą. Erdvėlaivio startas dėl kompiuterio problemų buvo kelis kartus atidėtas, o kai jis galiausiai pakilo – baigėsi katastrofa.

Praėjus ketvirčiui amžiaus po NASA daugkartinio erdvėlaivio „Challenger“ katastrofos, naujosios JAV astronautų kartos laukia dideli pokyčiai. Netrukus jie į kosmosą keliaus ne daugkartiniais erdvėlaiviais, kurie šiemet baigia savo tarnybą, o kosmoso „taksi“, kuriuos kurs ir prižiūrės komercinės bendrovės. Tačiau yra gera priežastis manyti, kad šie taksi bus saugesni nei NASA erdvėlaiviai, rašo NewScientist.com.

Pamenate prieš gerą mėnesį pasaulio žiniasklaidą apskriejusį pranešimą, jog NASA prarado ryšį su neseniai paleistu nanopalydovu „NanoSail-D“, turinčiu saulės burę? Visai neseniai Jungtinių Valstijų Nacionalinė kosmoso ir aeronautikos agentūra (NASA) skelbė ieškanti pagalbos ir kvietė prie „NanoSail-D“ paieškų prisijungti trumpabangio radijo ryšio mėgėjus. Tačiau netikėtai nanopalydovas atsiskyrė nuo jį gabenusio erdvėlaivio ir taip apie save pranešė pats.

Šv. Valentino dienos proga NASA surengs romantišką kosminį pasimatymą: tą dieną jos kosminis zondas „Stardust-NExt„ susitiks su kometa „Tempel 1“. Pasimatymas kometai paskirtas vasario 14 dieną 23.37 val. JAV Rytų pakrantės laiku, Lietuvos laiku tai bus  vasario 15 d. 6.37 val.

NASA kosminis zondas „Cassini„ didžiausio priartėjimo prie Saturno palydovo Rėjos  metu perdavė į Žemę ryškiausias jos paviršiaus nuotraukas. Jose matyti kraterių išvagotas, grublėtas  Rėjos reljefas. „Cassini“ praėjusią savaitę atlikto manevro metu praskriejo pro šį Saturno palydovą vos 69 kilometrų atstumu, pranešė „Space.com“. „Cassini“ Saturną ir jo palydovus tiria nuo 2004 metų, sakoma pranešime. Naujausios į Žemę jo perduotos Rėjos nuotraukos yra pačios raiškiausios iki šiol.

NASA už Saulės sistemos ribų aptiko mažą, uolingą, beveik Žemės dydžio planetą, sparčiai besisukančią aplink žvaigždę. Tačiau joje vyraujančios temperatūros yra per aukštos, kad ten galėtų būti gyvybė, pirmadienį pranešė agentūra. Egzoplaneta, pavadintaKepler-10b, yra mažiausia iki šiol už Saulės sistemos ribų rasta planeta. Ją aptiko NASA erdvėlaivis „Kepler“, informuoja naujienų agentūra AFP. Planeta yra maždaug 1,4 karto didesnė nei Žemė.

Šventinį savaitgalį žiniasklaidoje mirgėte mirgėjo pranešimų apie šiaurines Europos ir JAV teritorijas paralyžiavusias žiemos išdaigas: dėl šalčio, pūgų ir gausaus kritulių kiekio buvo atšaukiami lėktuvų skrydžiai, uždarinėjami oro uostai, sutriko eismas keliais ir geležinkeliais.  Tačiau kalėdiniai ciklonai siautėjo ne vien mūsų planetoje.

Prieš 30 metų NASA mokslininkai pastebėjo, kad du jų paleisti kosminiai zondai „Pioneer 10“ ir „Pioneer 11“ ėmė nežymiai keisti kryptį, tiksliau – lėtėti. Kokia jėga sukėlė tokius pokyčius, mokslininkai tebespėlioja. Tačiau panašu, kad vadinamoji „Pionierių“ anomalija netrukus gali sulaukti pirmųjų svarių paaiškinimų.

Metiniame JAV Geofizikos draugijos susirinkime buvo pristatytas naujas iki šiol tiksliausias Mėnulio topografinis žemėlapis, pranešė NASA. Jo pagrindu tapo NASA Mėnulio palydove „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) įrengto lazerinio altimetro LOLA matavimų duomenys, sakoma pranešime. Vienas LOLA lazerio spindulys difrakcinio optinio elemento suskaidomas į penkis šviesos pluoštus, kurie nukreipiami į Mėnulio paviršių.

Eidamas 96-uosius metus JAV mirė vienas iš nacistinės Vokietijos balistinės raketos „V-2“ („Fau-2“, „Vergeltungswaffe-2“) kūrimo programos vadovų, pirmosios NASA kosminės ekspedicijos į Mėnulį „Apollo-11“ programos dalyvis Walteris Haeussermanas, pranešė dienraštis „The Wasington Post“. Skelbiama, kad šis vokiečių mokslininkas Trečiojo reicho laikais dirbo Wernherio von Brauno vadovaujamoje inžinierių grupėje, sukūrusioje pirmąją pasaulyje balistinę raketą „V-2“. Šis projektas buvo vadinamosio...

Toliausiai nuo Žemės nukeliavęs zondas „Voyager 1“ perdavė duomenis, leidžiančius manyti, kad jis – labai arti Saulės sistemos krašto. Dabar 17,4 mlrd. kilometrų nuo namų nutolęs zondas-veteranas užfiksavo aiškų pokytį jį supančių dalelių sraute. Tai reiškia, kad „Voyager“ yra labai arti prie tarpžvaigždinės erdvės. „Voyager“ projekto mokslininkas Edwardas Stone'as giria zondą ir stebinančias mokslines žinias, kurias jis perduoda praėjus 33 metams nuo jo paleidimo.

NASA pranešimas, kad ji Kalifornijos ežere aptiko bakteriją, kuri gali išgyventi misdama tik arsenu, sulaukė rimtos žymiausių mokslininkų kritikos. Praėjusią savaitę NASA mokslininkai paskelbė atradę „keistos gyvybės“ formą, kuri minta arsenu. Šis elementas aptinkamas ir organizmo DNR, praneša britų „Daily Mail“. Tačiau su tyrimu susipažinę mokslininkai tvirtina, kad moksle, atvedusiame prie šio atradimo, buvo keletas rimtų trūkumų.

JAV kosmoso agentūra NASA išpardavė kompiuterius prieš tai nepasirūpinusi, kad iš jų būtų pašalinta ten buvusi slapta informacija. Vidinio tyrimo metu nustatyta 10 atvejų, kai kompiuteriai buvo parduoti neatlikus duomenų pašalinimo procedūrų, praneša BBC. Dar keturiuose kompiuteriuose, kuriuos ketinta parduoti, buvo duomenų, kurių naudojimą riboja ginkluotės kontrolės taisyklės. Kompiuteriai išparduodami NASA ruošiantis baigti daugkartinių erdvėlaivių misijas.

NASA pirmą kartą iš aplink Žemę skriejančio mikropalydovo sėkmingai paleido į kosmosą nanopalydovą. Iš lapkričio mėnesį į orbitą iškelto NASA mikropalydovo FASTSAT (Fast, Affordable, Science and Technology Satellite) krovinių skyriaus gruodžio 6 dieną buvo „iššautas“ nanopalydovas „NanoSail-D“, teigiama JAV nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos pranešime.

Paskutinis erdvėlaivio „Discovery“ skrydis į Tarptautinę kosminę stotį atidėtas mažiausiai iki vasario 3 dienos. Mat inžinieriai vis dar bando išspręsti technines problemas, penktadienį pranešė agentūra. Erdvėlaivis į kosmosą turėjo palikti dar lapkričio 5 dieną, tačiau technikai aptiko vandenilio nuotėkį, o vėliau daugybę įskilimų ant erdvėlaivio išorinio kuro bako, informuoja naujienų agentūra AFP. „Kai pirmą kartą susidūrėme su problema, tikėjomės rasti aiškią priežastį.

Naujas JAV mokslininkų atradimas prisidės prie efektyvesnių nežemiškos gyvybės paieškų kosmose, pranešė NASA. JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija pranešė ketvirtadienį savo būstinėje Vašingtone rengianti spaudos konferenciją, kurioje bus pristatytas naujas astrobiologijos – mokslo šakos, tiriančios gyvybės atsiradimą, raidą ir pasiskirstymą Visatoje – atradimas, skelbia „Space.com“. Ši spaudos konferencija, prasidėsianti ketvirtadienį 19 val.

Gali būti, jog nauja marseigių karta po Raudonosios planetos paviršių judės naudodamiesi ne ratais, o reaktyviniu mechanizmu, kuriam kaip kuras bus pritaikomas paties marsaeigio surenkamas anglies dvideginis. Tokiam kuro gamybos procesui energiją turėtų tiekti radioaktyviųjų medžiagų skilimo reakcija. Naujoji Marso tyrimams skirto aparato koncepcija numato anglies dioksido surinkimo iš atmosferos ir jo suslėgimo sistemą.

NASA atstovai pranešė, kad lapkričio 1 d. planuoto paleisti erdvėlaivio „Discovery“ startas dėl aptiktų naujų techninių trūkumų įvyks ne anksčiau, nei gruodžio 17 dieną. Šią NASA erdvėlaivio misiją nuo pat pradžių persekioja nesklandumai. Iš pradžių „Discovery“ paleidimas kelis kartus buvo atidėtas dėl blogo oro, po to buvo aptiktas kuro nutekėjimas, dar vėliau technikai pastebėjo kelis įtrūkimus išorinio degalų bako korpuse.

NASA specialistams pavyko „pažadinti“ dėl techninio sutrikimo į saugų režimą persijungusį kosminį zondą „Cassini“. Jis jau ruošiasi antradienį įvyksiančiam priartėjimui prie Saturno palydovo Encelado. Pasak NASA atstovų, „Cassini“ iš budėjimo režimo į normalų persijungė vakar, lapkričio 24 dieną. Visi moksliniai šio kosminio aparato instrumentai vėl aktyvuoti, visos sistemos funkcionuoja gerai, teigiama NASA pranešime.