NASA ir Europos kosmoso agentūra planuoja iki 2020 metų paleisti į kosmosą Jupiterio palydovus Europą ir Ganimedą tirsiančius kosminius aparatus. Gyvybės paieškos ledo dengiamuose šių Jupiterio palydovų vandenynuose bus pradėtos maždaug 2026 metais.
Jungtinių Valstijų nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) ir Europos kosmoso agentūra (ESA) bendrame pareiškime paskelbė kartu ruošiančios ambicingą mokslinį projektą – Jupiterio palydovų Europos ir Ganimedo tyrimą.
„Europa Jupiter System Mission" pavadintą kosminę misiją vykdys du į Jupiterį pasiųsti kosminiai aparatai, tirsiantys šią planetą ir keturis didžiausius jos palydovus – Ijo, Ganimedą, Europą bei Kalistą, praneša „Space.com“. Abu kosminiai zondai 2020 metais bus paleisti iš skirtingų kosmodromų. Vieną iš jų – „Jupiter Europa“ – gamins NASA, o kitą – „Jupiter Ganymede“ – ESA specialistai. 2026 metais jie turėtų pasiekti Jupiterį ir trejus metus tirti jį bei didžiausius jo palydovus.
Pranešama, kad NASA šiai misijai finansuoti skirs iki 3 mlrd. JAV dolerių, ESA – apie 850 mln. eurų (maždaug 1 mlrd. JAV dol.).
Pasak NASA Išorinių planetų programos mokslininko Curto Nieburo, svarbiausias „Jupiter Europa" tikslas – potencialiai gyvybei tinkamų Jupiterio palydovų tyrimas. Europą dengia plonas ledo sluoksnis, po kuriuo, mokslininkų manymu, egzistuoja didžiulis vandenynas.
„Jupiter Europa“ tyrimų programos metu apskries ne tik aplink Jupiterį, bet ir Europą bei kitus palydovus. Tyrimų metu bus daromos pačios raiškiausios iki šiol šių dangaus kūnų nuotraukos, sudarinėjami paviršiaus žemėlapiai, atliekami įvairūs matavimai siekiant nustatyti paviršiaus medžiagų cheminę sudėtį. Gravitacijos davikliai bei požeminis radaras tirs Europos vidinę sandarą siekdami gauti patikimų įrodymų, kad joje egzistuoja skystas vandenynas.
Savo ruožtu „Jupiter Ganymede“ pagrindinį dėmesį sutelks į Ganimedą, didžiausią Jupiterio ir visų Saulės sistemos planetų palydovą. Ganimedas yra didesnis už Merkurijų. Kai NASA kosminis zondas „Jupiter Europa“ užbaigs savo tyrimų programą, „Jupiter Ganymede“ savąją dar tęs sukdamasis apie šį Jupiterio palydovą, sakoma pranešime.
Mokslininkų teigimu, dviejų „ledo pasaulių" – Europos ir Ganimedo – tyrimai turėtų atskleisti jų prigimtį, evoliuciją ir tinkamumą gyvybei. Ir po vieno, ir po kito paviršių dengiančiu ledo sluoksniu, manoma, yra skysti vandenynai.
