nasa

NASA erdvėlaivis „Atlantis“ (Atlantida), šiuo metu kartu su Tarptautine kosmine stotimi skriejantis aplink Žemę, pakilo į kosmosą paskutinį kartą. Grįžus į namus jo laukia muziejaus eksponato likimas – JAV nusprendė atsisakyti „Space shuttle“ tipo erdvėlaivių, nes jie laikomi nesaugiais. Šiame fotoreportaže pasakojama apie paskutinius „Atlantis“ ervėlaivio gyvenimo mėnesius, pradedant jo nusileidimu iš orbitos praėjusių metų lapkritį, baigiant pasiruošimu paskutiniam skrydžiui.

NASA pranešė išsiaiškinusi kosminio zondo „Voyager-2“ gedimą, dėl kurio aparatas į Žemę pradėjo siųsti nesuprantamus duomenis. Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje inžinieriai vakar paskelbė tikėtiną Saulės sistemą paliekančio kosminio zondo gedimo priežastį, teigiama NASA pranešime. Pasak specialistų, vienas iš zondo kompiuterio atminties bitų netikėtai pakeitė savo reikšmę į priešingą.

NASA pranešė pirmadienį pradėjusi paskutinį Marso šiaurės ašigalio regione 2008 m. gegužę nusileidusio kosminio aparato „Phoenix“ radijo paieškos etapą. Pasitelkę aplink Marsą skriejantį palydovą „Mars Odyssey“, NASA inžinieriai bandys „pagauti“ „Phoenix“ signalus, teigiama pranešime. „Phoenix“ užprogramuotas automatiškai bandyti užmegzti radijo ryšį tuo atveju, jeigu jo saulės baterijos gamina pakankamai energijos zondo funkcionavimui užtikrinti.

NASA kosmodrome Kanaveralo kyšulyje (Florida, JAV) startui ruošiamas erdvėlaivis „Atlantis“. Jis pakilti turėtų šiandien 21.30 Lietuvos laiku. NASA pranešime sakoma, kad penktadienį 13 val. oro sąlygos buvo palankios erdvėlaivio startui. Technikai pradėjo išorinio erdvėlaivio bako pildymą skystu deguonimi ir vandeniliu. Ši kosminė misija „Atlantis“ erdvėlaiviui bus paskutinė.

NASA sėkmingai išbandė kosminio laivo „Orion“ gelbėjimo sistemą, kuri turėtų būti aktyvuojama tuo atveju, jei raketos nešėjos starto metu įvyktų avarija – aptiktas didesnis ar mažesnis gedimas arba įvyktų sprogimas, pranešė „The Register“. Nors NASA atstovai labai didžiuojasi pirmosios naujos kosminio laivo evakuacijos sistemos per pastaruosius 40 metų bandymų rezultatais, ironiška, kad ji veikiausiai niekada nebus naudojama, pastebi leidinys.

Pačiame Saulės sistemos pakraštyje esantis JAV kosminis zondas „Voyager-2“ pradėjo siųsti į Žemę informaciją, kurios NASA negali iššifruoti. 1977 m. į kosmosą paleistas nepilotuojamas tarpplanetinis NASA kosminis aparatas „Voyager-2“ šiuo metu yra už 13,8 milijardų kilometrų nuo Žemės, Saulės sistemos pakraštyje.

Paskutinis daugkartinio naudojimo erdvėlaivio „Atlantis“ skrydis į kosmosą prasidės šių metų gegužės 14 dieną, pranešė NASA. Kosminio laivo startas turėtų įvykti 12.20 val. JAV rytinės pakrantės laiku.

Saturne šėlsta nematyto dydžio pūga – tokia stipri, kad ją iš Žemės galima stebėti ne tik profesionaliais, bet ir mėgėjiškais teleskopais. Pasak NASA Goddardo kosminių skrydžių centro mokslininko, „Cassini“ programos sudėtinio infraraudonojo spektrometro tyrimų grupės nario Gordfono Bjorakerio, stebėjimų duomenys liudija apie Saturne kilusią didelę sūkuringą audrą, iš žemutinių atmosferos sluoksnių iškėlusią daug sušalusios medžiagos.

2010 metų spalio mėnesį daugkartinio naudojimo kosminis laivas „Discovery“ į orbitinę stotį pristatys robotą-humanoidą Robonaut 2, sutrumpintai - R2. Tai bus pirmasis toks robotas, kuris dirbs kosmose kartu su žmonėmis. Jį sukūrė NASA kartu su General Motors. R2 kiek primena savo kolegą - robotą C-3PO iš „Žvaigždžių karų“, tik nėra toks plepus. Tiesą sakant, Robonaut 2 kalbėti kol kas negali, tačiau NASA teigia, kad kalbos funkciją būtų galima įdiegti, kaip tik jos prisireiks.

JAV kosmoso agentūra sprendžia dėl 28 potencialių misijų, kurių tikslas – gyvybės paieškos Saulės sistemoje ir už jos ribų. „Astobiologija ir gyvybės paieškos yra svarbiausia, ko turėtume imtis toliau tiriant Saulės sistemą“, – teigė Cornellio universiteto Itakėje, Niujorke, mokslininkas Steve'as Squyresas. „Mes laukiame 28 skirtingų misijų, kurios apimtų viską nuo ant Merkurijaus nusileisti galėsiančių aparatų iki aparatų, praskriesiančių pro Saulės sistemos pakraščiuose esančius objektus.

Kino režisierius Jamesas Cameronas ketina Marse filmuoti 3D kino filmą, pranešė „Pasadena Star News“. Laikraščio teigimu, režisierius įkalbėjo NASA į Marsą 2011 m. išsiunčiamame marsaeigyje „Mars Science Laboratory“ („Curiosity“) įrengti specialias 3D vaizdo kameras. Leidinio žiniomis J. Cameronas dar šių metų sausį susitiko su NASA administratoriumi Charlesu F. Boldenu techninėms šios misijos detalėms aptarti.

NASA nusprendė iki šių metų lapkričio mėnesio atidėti paskutinį daugkartinio naudojimo kosminio laivo „Endeavour“ skrydį, pranešė „Space.com“. Vykdant nesaugiais laikomų „Space Shuttle“ erdvėlaivių naudojimo nutraukimo programą, „Endeavour“ paskutinį kartą į kosmosą turėjo pakilti liepos 29 d. Buvo planuojama, kad šis kosminis laivas su 6 astronautų įgula į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) atgabens alfa dalelių magnetinį spektrometrą („Alpha Magnetic Spectrometer“). Šis prietaisas bus sumontu...

„Duracell“ kiškeliui tai nepatiks: NASA pristatė vandenyje judantį robotą, kuris iš tiesų gali veikti amžinai. Tai pirmasis toks prietaisas, visą reikiamą energiją gaunantis tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Šį mėnesį agentūra žurnalistams atskleidė, kad SOLO-TREC, specialaus vaško pripildytas plūduras, varomas vandens temperatūrų skirtumų, Havajų pakrantėje kasdien tris kartus paneria į 500 metrų gylį - ir tai jis daro nesustodamas nuo praėjusių metų lapkričio.

Šių metų rudenį NASA ruošiasi pasiųsti į kosmosą pirmąjį žmogaus pavidalo robotą. „Robonaut 2“ pavadintas androidas taps nuolatiniu Tarptautinės kosminės stoties įgulos nariu. „Robonaut 2“, dar vadinamą R2, suprojektavo ir pagamino NASA bei „General Motors“ specialistai.

Balandžio 13 dieną NASA erdvėlaivio „Discovery“ astronautai įvykdė trečią planinį išėjimą į atvirą kosmosą, kurio metu prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS) buvo pritvirtintas naujas amoniako rezervuaras. Paskutinis „šatlo“ skrydis į kosmosą numatytas rugsėjo mėnesiui, po kurio jis bus išleistas į „užtarnautą poilsį“. Amoniakas naudojamas orbitinei stočiai aušinti. Išėjimas į kosmosą truko 6 valandas ir 24 minutes.

JAV prezidentas Barackas Obama pristatė naujus NASA vykdomų kosmoso tyrimų tikslus. Tarp jų – Amerikos astronautų išsilaipinimas asteroide ir pilotuojamas skrydis į Marsą. Prezidentas B. Obama NASA Kennedy kosminiame centre Floridos valstijoje pristatė savo administracijos parengtus naujos NASA kosminės erdvės tyrimų programos prioritetus, praneša „Space.

Pagal NASA „Contellation“ programą kurtas kosminis laivas „Orion“, skirtas skrydžiams į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) ir Mėnulį, išliks nepaisant to, kad Baltieji rūmai nutraukė šią programą, pranešė naujienų agentūra AP. Ji remiasi neįvardintu šaltiniu prezidento B. Obamos administracijoje. Pasak šio Baltųjų rūmų darbuotojo, „Orion“ išliks dėl to, kad avariniais atvejais būtų kuo iš kosminės stoties skubiai evakuoti JAV astronautus.

Minint 40-ąsias laimingai pasibaigusios į Mėnulį skridusio kosminio laivo „Apollo 13“ misijos metines, mokslininkai atliko tuomet susidariusios mirtinai pavojingos situacijos rekonstrukciją. Vykdant NASA pilotuojamų skrydžių į Mėnulį programą, 1970 m. balandžio 11 dieną buvo paleistas JAV kosminis laivas „Apollo 13“ su trimis astronautais.

NASA planuoja robotų ekspedicijas į Mėnulį, Marsą ar vieną iš Saulės sistemos asteroidų. Tokie „robonautai“ žvalgys kelią būsimoms pilotuojamoms JAV kosminėms misijoms. Galbūt Amerikos astronautai dar negreitai sugrįš į Mėnulį, bet NASA iš visko sprendžiant gali netrukus juos pakeisti naujos kartos robotais, galinčiais pasiekti mokslininkus dominančias Saulės sistemos vietas, skelbia „Space.

Aplink Marsą skriejantis NASA kosminis aparatas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) užfiksavo, kaip nuo 700 metrų aukščio šlaito šiauriniame planetos regione nuslinko lavina. MRO didelės raiškos vaizdo kamera „HiRISE“ užfiksavo mažiausiai tris atskirus dalelių debesis, pakilusius į kelių dešimčių metrų aukštį virš šlaito, skelbiama „HiRISE“ programos svetainėje. Čia pat galima pamatyti didelės raiškos šio regiono nuotrauką.

NASA ir korporacija „Boeing“ užbaigė pirmąjį „ateities lėktuvo“ X-48B bandymų etapą. Rezultatai patvirtino, kad šis neįprastos formos lėktuvas be uodegos gali skraidyti saugiai. NASA Drydeno Skrydžių tyrimo centro JAV karinių oro pajėgų Edwardso bazėje užbaigtas pirmasis eksperimentinio lėktuvo X-48B bandymų etapas, pranešė „PRNewsWire.com“. Šis nuotoliniu būdu valdomas 250 kg sveriantis orlaivis, savo forma labai primenantis didžiąją mantą, yra tikslus 8,5 proc.

JAV bendrovės „Lockheed Martin“ gamykloje Denveryje pradėtas surinkinėti automatinis kosminis zondas „Juno“, pranešė NASA. Maždaug 700 mln. JAV dolerių kainuojanti „Juno“ misija, skirta Jupiterio tyrimams, dėl NASA biudžeto sumažinimo buvo atidėta iki 2011 m. rugpjūčio. Pagal ankstesnį planą  raketa nešėja „Atlas V-551“ turėjo iškelti „Juno“ į kosmosą praėjusių metų birželį. „Juno“ bus vienas didžiausių kosminių aparatų kosmoso tyrimų istorijoje. NASA iliustr.

JAV nacionalinė Aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) ir Rusijos federalinė kosminė agentūra „Roskosmos“ pasirašė sutartį dėl JAV astronautų skraidinimo į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) Rusijos kosminiais laivais. 2013 – 2014 m. už kiekvieną „Soyuz“ kosminiais laivais į TKS atgabentą JAV astronautą NASA mokės „Roskomos“ po 55,8 mln. dolerių, teigiama NASA pranešime.

NASA pranešė suteikusi Marso ašigalio rajone esančiam savo marsaeigiui „Phoenix“ paskutinę galimybę užmegzti ryšį su Žeme, pranešė „Space.com“. Jei aparatui vis dėlto pavyks „prabusti“ po atšiaurios Marso žiemos, nuo balandžio 5 iki 9 dienos jo signalų klausysis aplink Marsą skriejantis JAV palydovas „Mars Odyssey“. Toks bandymas bus jau trečias iš eilės ir paskutinis, teigia NASA atstovai. Du ankstesnieji baigėsi nesėkmingai – palydovui taip ir nepavyko aptikti „Phoenix“ signalo.

NASA pirmajam skrydžiui ruošia geofiziniams Žemės tyrimams pritaikytą nepilotuojamą JAV žvalgybinį lėktuvą „Global Hawk“. JAV Aeronautikos ir kosmoso administracija pirmajam mokslinės paskirties skrydžiui ruošia modifikuotą nepilotuojamą orlaivį (UAV) „Global Hawk“. Jis turėtų įvykti per kelias artimiausias savaites, skelbia „Space.

Kiekvieną dieną naujasis kosminis teleskopas WISE Saulės sistemoje aptinka dešimtis optiniais teleskopais nematomų asteroidų, pranešė NASA. Infraraudonųjų spindulių diapazone veikianti kosminė observatorija WISE (Wide-field Infrared Survey Explorer) skirta „tamsiųjų“ kosmoso objektų, įskaitant vadinamąsias rudąsias nykštukes (tarpinę padėtį tarp žvaigždžių ir planetų užimančius dangaus kūnus), didelius dulkių debesis bei asteroidus, stebėjimams, skelbia „Space.

Numatytą 2010 m. „Space Shuttle“ skrydžių programą NASA veikiausiai bus priversta pratęsti iki 2011 m. vasario mėnesio, kai į Tarptautinę kosminę stotį paskutinį kartą atvyks tokio tipo erdvėlaivis, skelbia „Space.com“. Taip teigiama vakar paskelbtoje NASA vidinio audito ataskaitoje. Anksčiau buvo planuota, kad pasenusiais ir nesaugiais laikomų daugkartinio naudojimo „Space Shuttle“ erdvėlaivių NASA atsisakys iki šių metų rugsėjo.

Privati JAV kosminių skrydžių bendrovė „SpaceX“ pranešė galėsianti pasiūlyti vietas pilotuojamuose kosminiuose laivuose už mažesnę nei 50 mln. JAV dolerių kainą, pranešė „New Scientist“. Būtent tiek iš NASA už „bilietą į kosmosą“ prašo Rusijos koncernas „Roskosmos“. Viena vieta Rusijos kosminiame laive „Sojuz“ įvertinta 50 mln. dolerių. „SpaceX“ prezidentė Gwynne Shotwell susitikime su JAV Senato prekybos, mokslo ir transporto komiteto nariais pareiškė, kad į 50 mln.

Nors pilotuojamų skrydžių į Mėnulį programą JAV prezidento B. Obamos Kongresui pateiktame 2011 m. biudžete siūloma nutraukti, NASA toliau tęsia skrydžiams į Mėnulį skirto kosminio laivo „Orion“ projektą, praneša „Space.com“. Šis erdvėlaivis kuriamas pagal ankstesnės Baltųjų rūmų administracijos patvirtintą „Constellation“ programą. Šiais metais bus finansuojami visi joje numatyti atlikti darbai.

Neįprastai užsitęsusio ramiausios per 100 metų Saulės laikotarpio paslaptį gali padėti įminti naujas keistas atradimas. Pasirodo, milžiniški Saulėje tekančios plazmos srautai, vadinami Didžiuoju plazmos konvejeriu, pastaruosius 5 metus juda rekordiniu greičiu.

Mėnulyje pabuvoję buvę NASA astronautai teigia nerimaujantys dėl JAV prezidento ketinimų atsisakyti planuotų misijų į Mėnulį. Nesėkme pasibaigusios „Apollo 13“ misijos vadas Jimas Lovellas BBC teigė, kad Barako Obamos sprendimas JAV kosmoso tyrinėjimams turės „katastrofiškų pasekmių“. Paskutinysis Mėnulyje apsilankęs Eugene Cernanas tvirtino esantis nusivylęs.

JAV Aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) mokslininkai pristatė pačias tiksliausias ir įspūdingiausias Žemės nuotraukas, gautas panaudojus tūkstančius iš aplink ją skriejančio palydovo perduotų atvaizdų. NASA atstovų teigimu, tokios sudėtinės nuotraukos yra pats tiksliausias ir gražiausias iki šiol sukurtas dokumentinis Žemės portretas.

Į Marsą 2011 m. planuojamas paleisti didžiausias iki šiol JAV marsaeigis „Mars Science Laboratory“ išlaikė techninės parengties egzaminą. Apie tai pranešęs leidinys „The Register“ „Mars Science Laboratory“ marsaeigį vadina branduoliniu varikliu varomu, lazeriu ginkluotu tanku, klaidžiosiančiu po geltonas Marso platybes.

NASA pranešė vakar paleidusi į kosmosą naujausią GOES (Geostationary Operational Environmental Satellite) sistemos  meteorologinį palydovą. Jį iškėlė iš NASA kosminio centro Kanaveralo kyšulyje (Florida) startavusi raketa nešėja „Delta-IV“. Artimiausiu metu jis bus išvestas į numatytą orbitą, teigiama naujienų agentūros AP pranešime. GOES-P pavadintas palydovas įsijungs į GOES sistemą, kurią šiuo metu sudaro 4 NASA palydovai. Planuojama, kad naujasis palydovas orbitoje dirbs 10 metų.

Per 1000 dienų NASA gali išlaipinti Mėnulyje mokslininkų „avatarus“ – nuotoliniu būdu jų valdomus humanoidus. Tokį projektą parengė Johnsono kosminio centro Inžinerijos direktoratas. Šiame NASA parengtame „projekte M“ numatyta nusiųsti į Mėnulį specialų robotą, kuris taptų Žemėje dirbančių mokslininkų akimis, rankomis ir kojomis.

NASA pradėjo antrąją „aktyvaus klausymosi“ programos dalį, siekdama aptikti Marso paviršiuje esančio marsaeigio „Phoenix Mars Lander“ siunčiamus signalus, pranešė „Space.com“. Tuo tikslu aplink Marsą skriejantis palydovas „Mars Odyssey“ visą savaitę klausėsi galimų „Phoenix Mars Lander“signalų, pranešančių, kad aparatas atgijo po ilgos Marso žiemos, kai saulės šviesos nepakanka baterijoms įkrauti.

Naujasis JAV Aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) direktorius Charlesas Boldenas Jungtinių Valstijų senatoriams pareiškė, kad pagrindinis Amerikos pilotuojamų kosminių skrydžių programos tikslas tebėra skrydis į Marsą. Kalbėdamas trečiadienį surengtame JAV Senato Prekybos, mokslo ir technologijų pakomitečio posėdyje, Ch. Boldenas gynė naująją NASA biudžeto taupymo politiką, praneša „Space.

Tai ne tas atvejis, kuomet pripučiama ginkluotė gaminama norint apgauti priešo žvalgybą – šįkart kalbama apie tikrus orbitinius palydovus, kurių korpusas būtų pripučiamas orbitoje. Tai ne tik potencialiai galimas naujas palydovų evoliucijos etapas, bet ir atnaujintos NASA prioritetų krypties pradžia. Pripučiamų palydovų projektavimas ir bandymai numatyti NASA 2011 metų biudžete – visą dokumento tekstą galima parsisiųsti iš čia.

NASA erdvėlaivis „Endeavour“ su 6 astronautų įgula sekmadienį 22 val. 20 min. JAV Rytų pakrantės laiku (3 val. 20 min. Grinvičo laiku) saugiai nusileido Kanaveralo kyšulyje esančiame kosmodrome. Iki pat nusileidimo dėl nepalankių oro sąlygų Floridoje buvo planuojamas atsarginis nusileidimo variantas Kalifornijoje esančioje Vandenbergo karinių oro pajėgų bazėje, tačiau buvo nuspręsta nebekeisti nusileidimo vietos, teigiama NASA pranešime.

Šiąnakt JAV erdvėlaivis „Endeavour“ atsiskyrė nuo Tarptautinės kosminės stoties, pranešė NASA. Tai įvyko 4 val. 54 min. Lietuvos laiku, atsijungimo procesas vyko sklandžiai, teigiama pranešime. Prieš grįždamas į Žemę, erdvėlaivis apskris kosminę stotį ir ją nufotografuos. Po to bus atidžiai apžiūrėtas erdvėlaivio korpusas. Erdvėlaivio nusileidimas Kanaveralo iškyšulyje (Floridos valstija) planuojamas vasario 22 d. 6 val. 16 min. vietos laiku.

Kosminio teleskopo WISE programos mokslininkai paskelbė naują jo padarytų nuotraukų seriją. Naujausias WISE nuotraukas galima pamatyti NASA svetainėje. Vienoje iš nuotraukų matoma prie Saulės artėjanti kometa C/2007 Q3. 2009 m. spalio 7 d. ji praskriejo 1,2 astronominių vienetų atstumu nuo Žemės. Kometą teleskopui pavyko pastebėti dėl to, kad jis veikia infraraudonųjų spindulių diapazone.

JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija pranešė paleidusi Saulėms tyrimams skirtą kosminį aparatą „Solar Dynamics Observatory“ (SDO). SDO į orbitą iškėlė raketa „AtlasV“. Iš pradžių jos startas buvo planuojamas vasario 10 dieną, tačiau dėl blogo oro jį teko atidėti. Aukščiausias naujosios Saulės observatorijos orbitos taškas bus maždaug 33 000 kilometrų aukštyje. Palydove esantys moksliniai prietaisai rinks duomenis apie Saulę ir jos magnetinį lauką.

NASA specialistai aptiko pažeidimų prie Tarptautinės kosminės stoties prisijungusio erdvėlaivio „Endeavour“ korpuso paviršiuje. Nors jie palyginti nedideli, pasak NASA atstovų, šiuo metu svarstoma, ar nereikėtų atlikti korpuso dangos remonto darbų prieš sugrįžtant į Žemę. Pranešama, kad, apžiūrėjus „Endeavour“ paviršių, buvo nustatyta, kad atšoko keraminė tarpinė prie vieno pilotų kabinos iliuminatoriaus, o vienoje korpuso termoizoliacijos plytelėje pastebėtas nedidelis įbrėžimas.

JAV daugkartinio naudojimo erdvėlaivis „Endeavour“ sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės orbitinės stoties (TKS), pranešė NASA. Pagrindinis šios 9 dienas truksiančios kosminės misijos tikslas – atgabenti į kosminę stotį „Tranquility“ modulį. Jame įrengtas specialus apžvalgos kupolas, leisiantis astronautams stebėti stoties mechaninių manipuliatorių darbą tiesiogiai, o ne per išorines vaizdo kameras. „Endeavour“ įgula taip pat planuoja atlikti 3 išėjimus į atvirąjį kosmosą.

JAV erdvėlaivis „Endeavour“ su šešių astronautų įgula pirmadienį dar neprašvitus pakilo į numatytą orbitą po sėkmingo starto iš Kennedy kosminio centro, pranešė JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA). Erdvėlaivis pakilo iš kosmodromo Floridos Kanaveralo kyšulyje 4 val. 14 min. vietos (11 val. 14 min. Lietuvos) laiku.

JAV nutraukus grįžimo į Mėnulį iki 2020 m. programą, savo žmones jame gali išlaipinti Kinija. Jeigu jai pavyktų tai padaryti per artimiausius 10 metų, būtų atverstas naujas Mėnulio tyrimų puslapis, teigia kosminių skrydžių ekspertai. B. Obamos administracijos sprendimas atšaukti NASA planą sugrįžti į Mėnulį atveria kelią Kinijai tapti antrąja šalimi pasaulyje, kurios atstovai išsilaipins gamtiniame Žemės palydove.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso tyrimų administracija pranešė pratęsusi kosminio zondo „Cassini“ tyrimų misiją iki 2017 m. Pasak „Cassini“ programos inžinierių, kosminis aparatas yra puikios būklės, todėl turėtų atlikti visas užduotis iki numatytos tyrimų pabaigos. Jei šis tikslas būtų pasiektas, bendra „Cassini“ tyrimų kosmose trukmė viršytų 13 metų.

Pirmadienį JAV prezidentas Barackas Obama išsiuntė Kongresui laišką su 2011 m. valstybės biudžeto pasiūlymais. Nors naujieji finansiniai metai prasidės tiktai spalio 1 d., jau dabar Baltieji rūmai pradeda ilgą svarstymo maratoną.

JAV prezidento B. Obamos Kongresui pateiktas 2011 m. biudžeto projektas nutraukė 5 metus trukusias NASA pastangas vėl išlaipinti savo astronautus Mėnulyje. Nors peržiūrėtuose NASA kosminiuose planuose išliko ambicingas siekis nuskraidinti astronautus toliau už žemosios Žemės orbitos ribų, tačiau juose nėra nurodyta tvirtų šio tikslo įgyvendinimo terminų, skelbia „Space.