NASA susidomėjo nauja technologija, kurią sudarytų antžeminė lazerinė ar mikrobanginė sistema. Jos generuojami spinduliai būtų nukreipti į raketose sumontuotus kaitinimo įrenginius (angl. k. – „heat exchanger“), kurie leistų iš degalų išgauti daugiau energijos. Kaitinimo įrenginiai degalų temperatūrą pakeltų 1704°C laipsniais ir gerokai padidintų raketos keliamąją galią.
Įveikti gravitaciją – ne taip paprasta. Nūdienos raketose 97 proc. „sudedamųjų dalių" sudaro degalai ir degalų talpyklos. Net šlovingosios, pirmąsyk į Mėnulį žmones nugabenusios nugabenusios raketos nešėjos “Saturn-5" naudingasis tūris sudarė 3 – 5 proc.
„Mūsų tikslas – sumažinti pakilimo į kosmosą išlaidas, – teigia Karnegi Melon universiteto ir NASA AMES tyrimų centro specialistas Kevinas Parkinas (Kevin Parkin). – Tokia sistema kur kas efektyviau pakeistų dabartinių skysto kuro raketų galios agregatus.“
Didžiausia planuojamo projekto kliūtis – ne techninio, o finansinio pobūdžio. Sumontuoti tokią antžeminę lazerinę sistemą kainuotų brangiai, tačiau investicijos greitai atsipirktų ir ateityje leistų gerokai sutaupyti.
„Diegti tokią sistemą apsimoka, jei ateityje planuojama daug raketų paleidimų, – neslepia idėjos autorius, fizikas Džordinas Keras (Jordin Kare). – Tačiau nūdienos raketų nešėjų rinkoje alternatyvūs sprendimai yra laukiami ir pageidaujami.“
Siūloma lazerinė technologija skirta raketoms, į kosmosą gabenančioms maždaug 100 kg svorio naudingąjį krovinį. Regis, daugkartinio naudojimo erdvėlaiviams „Space Shuttle“ ši sistema kol kas būtų per silpna. Tačiau į orbitą keliama nemažai smulkesnės technikos, pvz., dirbtiniai palydovai. Tokia sistema per metus į kosmosą pajėgtų iškeltų tūkstančius smulkesnių kosminių aparatų ar sudedamųjų dalių stambesniems kosminiams projektams.
Manoma, kad lazerinė raketų iškėlimo į orbitą sistema būtų saugesnė už nūdienos skystojo kuro raketas. Inovatyvios sistemos autoriai teigia, kad naujo tipo raketos būtų žymiai paprastesnės, tad pasižymėtų mažesne gedimų tikimybe. Be to, naujo tipo raketos negalėtų sprogti.
Dar vienas šios sistemos privalumas yra toks: naudojant ją galima pigiai atlikti daug paleidimų. Šis aspektas itin praverstų sistemos bandymų etape. „Galima pigiai atlikti kad ir tūkstančius bandomųjų paleidimų, – tvirtina Dž.Keras. – Tai reiškia – testuoti tiek, kiek tik reikės, kol sistema bus ištobulinta taip, jog ja bus galima į kosmosą skraidinti brangų palydovą ar net žmones.“
Naudojant naująją lazerinę raketų paleidimo sistemą, į aplinką būtų išmetamas tik vandenilis. Tad siūloma sistema, lyginant su dabartinėmis, būtų ir kur kas ekologiškesnė. Tiesa, ji gali sukelti problemų paukščiams, jei šie skrisdami netyčia kirstų lazerio ar mikrobangų šaltinio spindulį.
Saulius Žukauskas
