Toliausiai nuo Žemės nukeliavęs zondas „Voyager 1“ perdavė duomenis, leidžiančius manyti, kad jis – labai arti Saulės sistemos krašto.
Dabar 17,4 mlrd. kilometrų nuo namų nutolęs zondas-veteranas užfiksavo aiškų pokytį jį supančių dalelių sraute.
Tai reiškia, kad „Voyager“ yra labai arti prie tarpžvaigždinės erdvės.
„Voyager“ projekto mokslininkas Edwardas Stone'as giria zondą ir stebinančias mokslines žinias, kurias jis perduoda praėjus 33 metams nuo jo paleidimo.
„Kai „Voyager“ buvo paleistas, nuo kosminės eros pradžios buvo praėję tik 20 metų, tad nebuvo galima nuspėti, kad kosminis aparatas galėtų tarnauti taip ilgai. Mes net nenumanėme, kaip toli teks nukeliauti, kad ištrūktume iš Saulės sistemos. Dabar žinome, kad maždaug po 5 metų pirmą kartą pateksime už jos ribų“, – „BBC News“ kalbėjo jis.
„Voyager 1“ paleistas 1977 metų rugsėjo 5 dieną, o jo giminaitis kosminis aparatas „Voyager 2“ startavo 1977 metų rugpjūčio 20 dieną.
NASA zondų pirminė užduotis buvo išžvalgyti išorines planetas – Jupiterį, Saturną, Uraną ir Neptūną. Šį darbą jie baigė 1989 metais. Tuomet jie buvo pasiųsti gilyn į kosmosą, mūsų Paukščių tako galaktikos centro link.
Palaikomi radioaktyvia energija, zondų instrumentai toliau gerai veikia ir siunčia duomenis į Žemę, nors dėl didelio atstumo iki Žemės radijo žinutė dabar keliauja maždaug 16 valandų.
Naujausius duomenis atsiuntė „Voyager 1“ instrumentas, stebintis saulės vėjo greitį. Šis elektros krūvį turinčių dalelių srautas aplink Saulės sistemą sukuria burbulą, vadinamą heliosfera. Vėjas keliauja „viršgarsiniu“ greičiu tol, kol jis susiduria su smūgine banga. Tuomet į tapinį regioną patekęs vėjo greitis smarkiai sulėtėja ir jis įkaista. „Voyager“ nustatė, kad šioje vietoje vėjo greitis sulėtėjo iki nulio.
„Mes pasiekėme tašką, kur Saulės vėjas, iki šiol nuolat judėjęs į priekį, daugiau nebejuda. Jis juda tik į šonus, kad galėtų savo kelionę užbaigti heliosferos uodegoje – į kometos formą panašiame objekte“, – „BBC News“ teigė E. Stone'as.
Šis fenomenas susidaro dėl to, kad vėjas veržiasi pro medžiagą, atkeliaujančią iš kitų žvaigždžių. Tarp jų abiejų esanti riba ir yra „oficialus“ Saulės sistemos kraštas – heliopauzė. Kai „Voyager“ ją prakeliaus, jis atsidurs tarpžvaigždinėje erdvėje.
Pirmosios užuominos apie tai, kad „Voyager“ susidūrė su kažkuo nematytu, atkeliavo dar birželį. Tam patvirtinti reikėjo dar kelių mėnesių duomenų.
„Kai pastebėjau, kad turime patikimus nulius, buvau sužavėtas. Štai „Voyager“, dirbantis jau 33 metus, mums vėl parodė kažką naujo“, – teigė „Voyager“ projekte dirbantis Robas Deckeris iš Johno Hopkinso universiteto Taikomosios fizikos laboratorijos Merilende.
„Voyager“ keliauja heliopauzės link 17 km/s greičiu. E. Stone'as tikisi, kad ribą jis kirs per artimiausius keletą metų.
