Pamenate prieš gerą mėnesį pasaulio žiniasklaidą apskriejusį pranešimą, jog NASA prarado ryšį su neseniai paleistu nanopalydovu „NanoSail-D“, turinčiu saulės burę? Visai neseniai Jungtinių Valstijų Nacionalinė kosmoso ir aeronautikos agentūra (NASA) skelbė ieškanti pagalbos ir kvietė prie „NanoSail-D“ paieškų prisijungti trumpabangio radijo ryšio mėgėjus. Tačiau netikėtai nanopalydovas atsiskyrė nuo jį gabenusio erdvėlaivio ir taip apie save pranešė pats. Jo siunčiamą signalą 437.270 MHz dažniu sugavo trumpabangio radijo ryšio mėgėjai.
Maža to, jis niekur nebuvo dingęs, mat nuo pagrindinio erdvėlaivio atsiskyrė tik prieš keletą dienų. Be kita ko, jis sėkmingai išskleidė saulės vėjo bures ir, kaip buvo planuota, suka ratus orbitoje aplink Žemę.
Nanopalydovas „NanoSail-D“ nuo lapkričio mėnesį į orbitą iškelto NASA mikropalydovo FASTSAT (Fast, Affordable, Science and Technology Satellite) krovinių skyriaus atsiskyrė gruodžio 6 dieną. Gruodžio 9 d. „NanoSail-D“ turėjo perduoti į Žemę signalą apie tai, kad išsleidė burę. Tačiau pranešimas negautas iki šiol.
Vėliau paaiškėjo, kad nanopalydovas taip ir nebuvo atsiskyręs. Tačiau dabar NASA patvirtino, kad nuo motininio erdvėlaivio kažkokiu būdu atitrūkti „NanoSail-D“ vis tik pavyko, nors ir žymiai vėliau, nei buvo planuota.
Misijos organizatoriai neprarado vilties sugauti bent silpną nanopalydovo siunčiamą radijo signalą, kuris patvirtintų, jog aparatas veikia. Atitinkamą įrangą turintys trumpabangio radijo ryšio mėgėjai buvo raginami imtuvus nustatyti minėtu dažniu – sėkmės atveju NASA būtų pasinaudojusi jų pagalba.
NASA specialistai sužinojo, kad nanopalydovas nuo jį gabenusio erdvėlaivio atsiskyrė tik praėjusią savaitę – daugiau kaip mėnesį vėliau nei buvo planuota. Tikslus atsiskyrimo laikas – sausio 21 d. 3.00 val. nakties Grinvičo laiku. Pranešama, kad palydovas veikia pagal planą, be jokių nesklandumų.
Duonos kepaliuko dydžio nanopalydovas į Žemę signalą pasiuntė tada, kai išsiskleidė 100 kvadratinių pėdų polimerinė burė.
„Naujiena tiesiog fantastiška, – džiaugsmo neslepia „NanoSail-D“ projekto vadovas Dinas Alhornas (Dean Alhorn). – Maža to, tai yra pirmas sykis, kai NASA pavyko žemoje orbitoje aplink Žemę išskleisti saulės burę. Mūsų mažytei tyrėjų grupelei toks įvykis yra neįtikėtina sėkmė. Aš negaliu rasti tinkamų padėkos žodžių trumpabangio radijo ryšio mėgėjų bendruomenei, padėjusiai ieškant dingusio nanopalydovo. Jų pagalba buvo nepakeičiama. „NanoSale-D“ signalą pirmiausiai pavyko sugauti klubui „Marshall Amateur Radio Club“. Tai – neįtikėtina!“
„NanoSale-D“ nėra pirmasis sėkmingas saulės burės išskleidimo komose atvejis. 2010 m. birželį japonų zondas „Ikaros“ išskleidusiu saulės burę ir tapo pirmuoju žmonių sukonstruotu zondu, varomu vien saulės šviesa.
Kad ryšio su Žeme taip ir neužmezgęs nanopalydovas netikėtai atsiskyrė nuo motininio erdvėlaivio ir skrieja orbita aplink Žemę, NASA sužinojo sausio 19 d. Ėmus skrieti savąja orbita, nanopalydove įsijungė trijų parų trukmės iki burės išskleidimo atgalinė laiko skaičiavimo sistema. Atėjus laikui, burė išsiskleidė per penkias sekundes.
„NanoSail-D“ yra antrasis NASA mėginimas į komosą iškelti nanopalydovą. Pirmąsyk toks kosminis aparatas orbiton išvestas turėjo būti dar 2008 m., tačiau dėl raketos nešėjos variklio gedimo, pirmasis bandymas baigėsi nesėkme. Nanopalydovo „NanoSail-D“ paskirtis – įsitikinti sėkmingu kompaktinės saulės burės sistemos veikimu.
Mažasis palydovas aplink mūsų planetą turėtų skrieti nuo 70 iki 120 dienų – priklausomai nuo atmosferos sąlygų. Atlikęs savo misiją, palydovas pasuks į tankiuosius atmosferos sluoksnius, kur sudegs.
Trumpabangio radijo ryšio mėgėjai ir toliau gali aptikti nanopalydovo siunčiamą signalą 437.270 MHz dažniu.
