nasa

Siekdama apsaugoti istorinį Mėnulio tyrimų paveldą NASA pranešė kurianti taisykles, kurios paskelbtų „Apollo 11“ ir „Apollo 17“ pilotuojamų kosminių laivų nusileidimo vietas neskraidymo zonomis. Plečiantis Mėnulio tyrimams, kuriuos vykdo ne tik JAV ir Rusija, bet ir Europos kosmoso agentūra, Kinija, Japonija bei Indija, kyla grėsmė istorinėms pirmųjų Mėnulyje išsilaipinusių žmonių paveldo vietoms.

Sekmadienį „Pasaulio pabaigos kometa“ praminta Elenin turėtų priartėti mažiausiu atstumu nuo Žemės. Ji atsidurs apie 35,4 mln. kilometrų nuo mūsų planetos, tad ši žinia sukėlė išties nemažai nerimo, rašo RT.com. Tačiau dabar astronomai mano, kad artėjanti kometa kelia palyginti menką grėsmę. Rugpjūtį kometa Elenin pradėjo irti, kai ją pasiekė galinga Saulės audros banga. Toliau keliaudama skeveldrų pavidalu, ji turėtų netrukus pasiekti savo artimiausią tašką nuo Žemės.

Naujas žemėlapis atskleidė, kad titano rūdos Mėnulyje yra maždaug 10 kartų daugiau nei Žemėje. Tad vieną dieną palydove gali atsirasti kasybos kolonija. Šis atradimas padarytas naudojant JAV palydovą „Lunar Reconnaissance Orbiter“, tyrinėjusį Mėnulį naudojant septynių skirtingų ilgių šviesos bangas, praneša naujienų agentūra AFP.

Paprastai asteroidai yra laikomi nepanaudotomis Saulės sistemos formavimosi liekanomis, tačiau kai kalbame apie Vestą, vieną didžiausių asteroidų Saulės sistemoje, to negalima taip drąsiai teigti.

NASA kosminis aparatas, skriejantis aplink asteroidą Vestą, atskleidė naujų detalių apie kosminio kūno paviršių. Tarp jų – didžiulis kalnas, savo aukščiu lenkiantis Everestą Žemėje, rašo SPACE.com. NASA „Dawn“ zondas aplink Vestą skrieja nuo liepos vidurio, kai pasiekė asteroidų žiedą, esantį tarp Marso ir Jupiterio. Kol kas „Dawn“ atsiuntė stebinančių Vestos vaizdų, kurie leido pastebėti didžiulį kalną, esantį pietiniame asteroido pusrutulyje.

Nuo šių metų lapkričio pradžios NASA pradės priiminėti naujus astronautus kandidatus, kurie dalyvaus ilgai trunkančiose misijose į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) bei kituose visatos tyrimuose, skelbiama oficialiame NASA interneto puslapyje.

Visą dangų tyrinėjęs NASA teleskopas aptiko, kad netoli Žemės skrieja mažiau potencialiai pavojingų asteroidų. Mokslininkai suskaičiavo 19,5 tūkst. vidutinio dydžio asteroidų. Tai beveik 50 proc. mažiau nei anksčiau pateiktas 35 tūkst. siekęs skaičius. Taigi galima manyti, kad „asteroidų Žemei keliamas pavojus yra mažesnis nei anksčiau manyta“, pažymi NASA pareigūnai. Vis dėlto dar yra tūkstantis asteroidų, kurių skersmuo gali siekti 5,3 tūkst. kilometrų ir kurie vis dar neatrasti, rašo SPACE.

Merkurijus po truputį atskleidžia visas savo spalvas NASA zondui „Messenger“. Nuotraukoje matyti keisti reljefo dariniai (pažymėti mėlynai), susiformavę planetos paviršių išmarginusių kraterių viduje. Šie dariniai primena šveicariško sūrio skylutes, skirtingo dydžio, lygios, netaisyklingų formų. Dariniai iš pirmo žvilgsnio nėra susiję su planetos vulkaniniu aktyvumu, o greičiau atrodo taip, lyg kažkas po planetos paviršiumi ištirpo ir ištekėjo. Mokslininkai mano, kad būtent taip ir yra.

Lietuvoje viešėjęs NASA Ameso tyrimų centro vadovas dr. Simonas Pete'as Wordenas išskirtiniame interviu savaitraščiui „Ekonomika.lt“ tvirtina, kad šiuo metu išgyvename naują kosmoso revoliuciją, mat per keliasdešimt artimiausių metų žmonės galės gyventi kitose planetose. S. P. Wordenas su „Ekonomika.

Orbitos sekimo ekspertai nustatė, kad NASA palydovas į Žemės orbitą pateko virš Ramiojo vandenyno, 14,1 laipsnio Pietų platumos ir 170,2 laipsnio Vakarų ilgumos. Visos nuolaužos, kurios nesudegė, turėjo nukristi į atvirą vandenį, teigia JAV kosmoso agentūra. Teigiama, kad 6 tonas sveriantis kosminis aparatas į atmosferą pateko 4.01 val. Grinvičo laiku (7.01 val. Lietuvos laiku), praneša BBC. Aukštesniosios atmosferos tyrimų palydovas (angl.

Neveikiantis NASA palydovas šeštadienį sugrįžo į Žemę, tačiau kur tiksliai jis nukrito galime niekada nesužinoti, teigia NASA atstovai. Aukštesniosios atmosferos tyrimų palydovas (angl. Upper Atmosphere Research Satellite – UARS) į Žemės atmosferą pateko maždaug 20 minučių intervale 12.16 val. Rytų standartiniu laiku (7.16 val. Lietuvos laiku), teigė NASA orbitinių kosmoso nuolaužų mokslininkas Nickas Johnsonas iš NASA Johnsono kosmoso centro Hjustone.

657 kilometrų aukštyje virš Žemės skriejantis palydovas „Aquarius“ pradėjo preciziškus pasaulio jūrų ir vandenynų sūrumo matavimus. Jie padės mokslininkams geriau suprasti globalius kritulių susidarymo, vandens garavimo ir  jūrų srovių procesus. „Aquarius“ palydovą NASA raketa į numatytą orbitą iškėlė šių metų birželio 10 dieną. „Aquarius“ tyrimų programą finansavo ir joje dalyvauja ne tik JAV, bet ir Argentina, Brazilija, Kanada, Prancūzija ir Italija.

Lietuvoje viešėjęs NASA „Ames“ tyrimų centro vadovas dr. Simonas Pete Wordenas išskirtiniame interviu tvirtino, kad šiuo metu išgyvename naują kosmoso revoliuciją, mat per keliasdešimt artimiausių metų žmonės galės gyventi kitose planetose. Jis teigia, kad ir Lietuva gali spėti į kosmoso technologijų kūrimo traukinį, mat šioje srityje turi nemažą potencialą.

Šešias tonas sveriantis NASA palydovas, penktadienį turintis nukristi į Žemę, greičiausiai nepataikys į Šiaurės Ameriką, teigia JAV kosmoso agentūra. „Palydovas į Žemės atmosferą turėtų sugrįžti rugsėjo 23 dienos popietę, Rytų standartiniu laiku. Tuo metu palydovas neskries virš Šiaurės Amerikos“, – ketvirtadienį popietę pranešė NASA.

Penktadienį ant Žemės gali nukristi atitarnavusio JAV palydovo nuolaužos. Amerikiečių kosmoso agentūra trečiadienį dar negalėjo pasakyti, kur ir kada tiksliai UAR palydovas pasieks atmosferą ir kur jo fragmentai gali nukristi, praneša agentūra AFP. Tačiau kadangi 90 proc. Žemės yra negyvenama, tikimybė, kad nuolaužos gali sužaloti žmones, yra tik 0,03 proc. NASA mano, kad ne visos 5,6 tonos sveriančio palydovo dalys visiškai sudegs atmosferoje.

Dvi nedidelės vandens suformuotos įdubos yra taip prisotintos mineralais, kad jose sąlyginai neseniai galėjo egzistuoti gyvybė. Moklininkai atrado vietas, kuriose gausu vandens suformuotų mineralų. Atrasta magnio ir geležies prisotinto dumblo, kuris yra sąlyginai jaunas, lyginant su kitomis Marso uolienomis. Tai reiškia, kad šiose dviejose įdubose galėjo egzistuoti visiškai kitokios sąlygos gyvybei, nei bet kur kitur Marse.

Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) ir Lietuva galėtų bendradarbiauti, teigė trečiadienį Vyriausybėje viešėjęs NASA Ames mokslinių tyrimų centro direktorius dr. Simonas P. Wordenas. Mokslininko nuomone, šalies mokslo potencialas leistų sėkmingai prisidėti prie NASA vykdomų projektų.

Žemę gaubia magnetinis laukas, veikiantis kaip skydas nuo pražūtingo Saulės vėjo – jonizuotų, maždaug 2,5 tūkst. km/h greičiu skriejančių, gyvybę žudančių dalelių srautų. Nuožmusis vėjas planetos magnetinį lauką bombarduoja ir jo tvirtumą bando nuolatos. Jei tokio skydo staiga neliktų, Žemės laukia artimiausių kaimynių – Veneros ar Marso – likimas. Šį gyvybiškai itin svarbų planetos sluoksnį stebi THEMIS palydovai. Tačiau paskutiniai šių kosminių aparatų duomenys verčia sunerimti.

Už kosminę žvalgybą atsakingas JAV Nacionalinis žvalgybos biuras (NRO) pirmą kartą visuomenei parodė Šaltojo karo metu naudotus itin slaptus GAMBIT ir HEXAGON projektų žvalgybinius palydovus, kurie, pasak kai kurių ekspertų, užkirto kelią Trečiajam pasauliniam karui.

Astronomų komanda planuoja imtis įspūdingo darbo – ieškoti 42 metų senumo NASA Mėnulio pakilimo modulio, kuris dreifuoja Saulės sistemoje. Toks sumanymas gimė britų astronomo mėgėjo Nicko Howeso galvoje. Šio žmogaus aistra – ne tik asteroidų medžioklė, bet ir Šaltojo karo laikų lenktynės kosmose, ypač – „Apollo“ era. Tad galbūt nieko keisto, kad naujasis jo projektas apima abu jo pomėgius ir meta didžiausią iššūkį, su kokiu teko susidurti, jam bei daugybei žymiausių organizacijų.

Šią savaitę Lietuvoje pirmą kartą vieši delegacija iš NASA Ameso tyrimų centro, pranešė Lietuvos kosmoso asociacija. Vizitas, kuriam vadovauja Ameso centro direktorius Simonas P. Wordenas, šiandien prasidėjo Kaune, kur svečiai lankosi Kauno technologijos universiteto mokslo centruose.

Nors šalta ir dujinė, naujai atrasta Kepler-16b planeta yra panašiausia astronomų atrasta planeta į Luke‘o Skywalker‘io gimtają planetą Tatuiną. Kaip ir Tatuinas, ši planeta gali pasigirti dvigubu saulėlydžiu ir sukimusi apie dvi žvaigždes maždaug 200 šviesmečių nuo Žemės. Šis atradimas parodo, kokia yra planetų įvairovė mūsų galaktikoje.

NASA oficialiai pristatė naujos kartos sunkiosios raketos, galėsiančios skraidinti astronautus į Marsą, Mėnulį ir asteroidus, projektą. „Space Launch System“ (SLS) pavadinta raketa naudoja kai kuriuos iš „Space Shuttle“ ir „Constellation“ kosminių skrydžių programų paveldėtus technologinius sprendimus bei įrangą, praneša „Space.

Jungtinių Valstijų kosmoso administracija  mokykloms ir universitetams siūlo astronautų valgiaraštį ir karščiui atsparias plyteles, kurios buvo naudojamos kosminiuose daugkartinio naudojimo erdvėlaiviuose. Komplektas kainuoja vos šiek tiek daugiau, nei 20 dolerių, teigia NASA atstovai. „Mažo svorio plytelės apsaugodavo erdvėlaivius nuo didelių temperatūrų, kai erdvėlaivis pakartotinai įeidavo į Žemės atmosferą,“ – teigiama NASA pranešime.

Nors nepritekliai skurdina JAV, Rusijos ir kitų šalių kosmines programas, Amerikosnacionalinė aeronautikos agentūra (NASA) ir toliau varžosi su Rusija atlikdama įvairiausius kosmoso tyrimus. Ko gero, tai vienintelė mokslo sritis, kur tokios varžytynės nemažina tempo nuo pat istorinio J. Gagarino skrydžio prieš pusšimtį metų. Dabar jų objektai – Mėnulis, Marsas, Jupiteris.

Rusija antradienį paskelbė numačiusi, kad kitas pilotuojamas erdvėlaivis į kosmosą kils lapkričio 12 dieną. Planuotus skrydžius teko atidėti po incidento, kai sudužo į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) skridusi krovininė raketa, praneša naujienų agentūra AFP. „Pagal tvarkaraštį pilotuojamo „Sojuz“ erdvėlaivio paleidimas numatytas šių metų lapkričio 12 ir gruodžio 20 dienomis“, – teigiama Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ pranešime.

NASA pranešė, kad netrukus į atmosferą pateks 6,5 tonos sveriantis palydovas. Kai kurios jo dalys gali pasiekti žemę. Numatoma, kad didžiulis Aukštesniųjų atmosferos sluoksnių tyrimo palydovas (angl. Upper Atmosphere Research Satellite – UARS) nekontroliuojamo kryčio metu į atmosferą pateks rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje. Tikimasi, kad didžioji zondo dalis atmosferoje sudegs, tačiau kai kurios dalys gali nukristi ant žemės, pranešė NASA pareigūnai.

Po kelių valandų iš JAV karinių oro pajėgų bazės Kanaveralo kyšulyje turėtų pakilti NASA raketa „Delta 2" su dviem Mėnulio palydovais „Grail“. Jei startą tektų atidėti dėl nepalankių oro sąlygų, NASA numatė atsarginį šios misijos tvarkaraštį, kuris baigiasi spalio 19 dieną, praneša „Space.com“. „Grail“  (Gravity Recovery And Interior Laboratory) Mėnulio palydovus į orbitą kelsianti raketa turėtų pakilti šiandien 12.37 val. GMT laiku. Rytinės JAV pakrantės laiku tai bus 8.37 val.

Jungtinių Valstijų turimų astronautų neilgai trukus nepakaks besikeičiantiems pilotuojamų kosminių skrydžių poreikiams patenkinti, teigiama nepelno siekiančios grupės, patarinėjančios mokslo politikos klausimais, paskelbtoje ataskaitoje. Mažėjantis amerikiečių astronautų korpusas kelia grėsmę JAV investicijoms į pilotuojamus kosminius skrydžius, o NASA turėtų imtis veiksmų, kad į kosmosą skristi galinti įgula padidėtų, pažymėjo Nacionalinė tyrimų taryba.

NASA kosminio aparato „Lunar Reconnaissance Orbiter“ Mėnulio paviršiuje nufotografuoti gyvų būtybių pėdsakai privers sąmokslo teorijų kūrėjus ir plėtotojus gerokai įtempti vaizduotę. NASA internete paskelbė aplink Mėnulį skriejančio palydovo LRO („Lunar Reconnaissance Orbiter“) padarytas didelės raiškos nuotraukas, kuriose matyti „Apollo 12“, „Apollo 14“ ir „Apollo 17“ ekspedicijų palikti pėdsakai, pranešė „Space.

JAV mokslininkai įspėjo kosminių tyrimų agentūrą NASA, kad vadinamųjų nuolaužų kosmoso erdvėje kiekis pasiekė kritinį tašką, praneša BBC. Pasak Nacionalinės tyrimų tarybos, nuolaužos gali pažeisti erdvėlaivius ar sugadinti vertingus palydovus. Raginama imtis tarptautinių veiksmų dėl šių nuolaužų tvarkymo ir atlikti daugiau tyrimų dėl galimybės dislokuoti didelius magnetinius tinklus ar skėčius. Kosmoso erdvėje yra įvairių skeveldrų bei palydovų nuolaužų.

Praradęs kontrolę šešias tonas sveriantis JAV kosmoso palydovas skrieja link Žemės. Planetos paviršių jis gali pasiekti per dvi savaites, pranešė amerikiečių kosmoso erdvės kontrolės sistema. Jei palydovas pasieks Žemės paviršių, jis gali nukristi tarp Šiaurės platumos 57 laipsnio ir Pietų platumos 57 laipsnio . Vesti.ru įspėja, kad Rusijos sostinei Maskvai gresia potencialus pavojus.

Lagaminas su branduoline jėgaine – gana retas derinys net ir moderniausių technologijų kontekste. Tačiau mokslininkai tokios koncepcinės technologijos perspektyvas svarsto labai rimtai: idėja buvo pristatyta ir aptarta 242-ojoje Amerikos chemikų bendrijos konferencijoje. Labai tikėtina, jog tokiems įrenginiams tikrai atsiras vietos netolimos ateities tarpplanetinėse misijose.

NASA kosminis aparatas „Juno" perdavė į NASA Reaktyvinio judėjimo laboratoriją Pasadenoje Žemės ir Mėnulio nuotrauką, padarytą iš 9,66 mln. kilometrų atstumo, pranešė NASA. Ši nuotrauka į Jupiterį skrendančio kosminio zondo „JunoCam" vaizdo kamera buvo padaryta rugpjūčio 26 d. Kairėje nuotraukos pusėje matoma Žemė, į dešinę nuo jos – Mėnulis. Pasak NASA atstovų, ši nuotrauka buvo padaryta testuojant „Juno" prietaisų sistemas.

Astronautai šį rudenį gali būti priversti laikinai apleisti Tarptautinę kosminę stotį (TKS), jei praėjusią savaitę Rusijoje paleidimo metu įvykusi avarija sutrukdys įgulai skraidyti į kosmosą, pirmadienį oficialiai paskelbė NASA. Jei rusų „Soyuz erdvėlaiviai liks ant žemės ilgiau, nei iki lapkričio vidurio, tada nebus galimybės pakelti į kosmosą daugiau astronautų iki tol, kol dabar stotyje dirbantys astronautai negrįš į Žemę.

Pagaliau šalčiausios galaktikos žvaigždutės nebesislepia. Astronomai surado šešias nykštukines žvaigždutes, kurių temperatūra itin žema. Naudodamiesi NASA WISE (Wide-field Infrared Survey Explorer) teleskopu, jie pagaliau surado jau dešimtmetį nesėkmingai ieškotas vadinamąsias Y nykštukes – beveik žvaigždutes, rašoma newscientist.com. Y nykštukės yra šalčiausia rudųjų nykštukių klasė – į žvaigždes panašūs dangaus kūnai, kurių masė yra pernelyg maža, kad savo šerdyse degintų vandenilį.

Besisukanti neutroninė žvaigždė yra susisaisčiusi su paslaptinga uodega – arba bent jau taip atrodo. Astronomai, naudodami NASA Čandros rentgeno spindulių observatoriją, aptiko, jog šis pulsaras, žinomas PSR J0357+3205 (arba trumpiau PSR J0357) vardu, turi aiškią, nutįsusią rentgeno spindulių uodegą, besidriekiančią tolyn į kosmoso platybes. Ši mišri nuotrauka Čandros duomenis vaizduoja mėlyna spalva, o Skaitmeninės dangaus apžvalgos dalis – geltona.

Pagaliau mokslininkai galutinai paneigė klaidingus gandus, kad Žemė storėja, praneša LiveScience.com. Dar nuo Charleso Darwino laikų mokslininkai spekuliavo, kad planeta galbūt plečiasi ar traukiasi. Net prieš pusę amžiaus pripažinus plokščių tektoniką, paaiškinusią didelio masto Žemės tolimiausio sluoksnio judėjimus, kaltinimai nesiliovė. Kai kurie Žemės ir kosmoso mokslininkai, remdamiesi įvairiomis mokslo žiniomis, ir toliau spekuliavo apie galimą Žemės plėtimąsi ar traukimąsi.

NASA Mėnulio palydovas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) prie Mėnulio priartės 30 kilometrų ir tokiu atstumu išbus savaitę. Per šį laikotarpį jis turėtų padaryti geresnės kokybės „Apollo“ erdvėlaivių nusileidimo vietų nuotraukas, skelbiama socialiniame tinklalapyje „Twitter“....

Astronomai už maždaug 750 šviesmečių nuo Žemės atrado TrES-2b pavadintą egzoplanetą, atspindinčią mažiau nei 1 proc. ją pasiekiančios šviesos, pranešė „Dailymail.co.uk". Pasak mokslininkų, tai tamsiausia iki šiol jiems žinoma planeta, juodesnė už visas iki šiol atrastas planetas ar jų palydovus. Žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society" pristatytas atradimas buvo padarytas analizuojant NASA „Kepler“ kosminio teleskopo perduotus duomenis.

NASA Mėnulio palydovas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) prie Mėnulio priartės 30 kilometrų ir tokiu atstumu išbus savaitę.Per šį laikotarpį jis turėtų padaryti geresnės kokybės „Apollo“ erdvėlaivių nusileidimo vietų nuotraukas, skelbiama socialiniame tinklalapyje „Twitter“. LRO rugpjūčio 14 dieną priartės prie Mėnulio, ir jame įtaisytos kameros „padarys keturis kartus geresnės kokybės „Apollo“ erdvėlaivių nusileidimo vietų nuotraukas“, palyginti su geriausiomis, padarytomis iki šiol.

Planetos atmosferos simuliacijos padės astronomams geriau suprasti duomenis, kuriuos iš Jupiterio 2016 metais atsiųs NASA erdvėlaivis „Juno“. Jupiterio debesų juostos ir didelė raudona dėmė matoma ir pro mėgėjiškus teleskopus. Tačiau juos sudarančius elementus aptikti daug sudėtingiau, rašo SPACE.com. Rugpjūčio 5 dieną paleistas erdvėlaivis „Juno“ artimiausius penkerius metus keliaus Jupiterio, didžiausios planetos Saulės sistemoje, link.

Mokslininkams galiausiai pavyko patvirtinti, kad nežemiškos kilmės meteorituose iš tiesų yra sudedamųjų DNR dalių. Kita mokslininkų komanda taip pat aptiko keletą molekulių, susijusių su svarbiais biologiniais procesais, suteikdama tvirtesnį pagrindą minčiai, kad ankstyviausios gyvybės formos Žemėjeiš dalies galėjo  susidėti iš medžiagų, į mūsų planetą atkeliavusių iš kosmoso.

Kovo 11 dieną Japoniją nusiaubęs cunamis paskleidė bangas, kurios atsirito iki už 13 tūkst. kilometrų esančio Antarktidos ledo šelfo ir dalį jo suskaldė į didžiulius ledkalnius, pranešė Europos kosmoso agentūra (ESA). Kovo 12 dieną ESA Žemę stebintis palydovas „Envisat“ pastebėjo ledkalnius, atskilusius nuo Sulzbergerio ledo šelfo, o kovo 16 dieną jie užfiksuoti plaukiantys į Roso jūrą, informuoja naujienų agentūra AFP.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) skyrė 2,4 mln. dolerių vadinamųjų „kosminių degalinių“, kuriose tarpplanetinių skrydžių metu kuro atsargas galėtų pasipildyti kosminiai laivai, programai. NASA atstovai pranešė, kad toks finansavimas skirtas bendrovėms „Analytical Mechanics Associates Inc.

JAV kosminių tyrimų agentūra NASA penktadienį pranešė paleidusi saulės energija varomą nepilotuojamą erdvėlaivį „Juno“ penkerių metų kelionei iki Jupiterio, rašo „RIA Novosti“. Erdvėlaivis, išsamiai nagrinėdamas didžiausią Saulės sistemos planetą, tirs šios sistemos susidarymo paslaptis. „Juno“ buvo pakeltas nepilotuojama „Atlas 5“ raketa Kanaveralo kyšulyje Floridoje 50 minučių vėliau nei planuota. Erdvėlaivio startas vėlavo dėl helio nutekėjimo antžeminėse sistemose.

NASA pranešė apie Marse aptiktus skysto vandens pėdsakus, sustiprinusius viltį, kad Raudonojoje planetoje gali egzistuoti primityvios gyvybės formos. Marsą tiriantys mokslininkai pastaraisiais metais rado tvirtų įrodymų, kad šios planetos ašigalius dengia vandens ledas, tačiau dabartinis atradimas yra pats patikimiausias iki šiol tvirtinimas, jog šios planetos paviršiuje gali būti skysto vandens, praneša „Space.

NASA „Dawn“ misija atsiuntė naujas asteroido Vestos nuotraukas, atskleidžiančias labai įdomų ir įvairų asteroido paviršių. Šių metų liepos 16 dieną erdvėlaivis „Dawn“ įėjo į orbitą aplink asteroidą. Šis asteroidas antras sunkiausias asteroidas Saulės sistemoje, jo tyrimai gali atskleisti naujų faktų apie ankstyvas Saulės sistemos planetų susiformavimo stadijas. Šių metų rugpjūčio 1 dieną „Dawn“ mokslininkų komandą surengė preskonferenciją, kurioje paskelbė naujas labai detalias nuotraukas.

Po beveik 230 metų trukusių paieškų mokslininkams galiausiai pavyko tolimajame kosmose aptikti pirmąsias deguonies molekules. Molekules Oriono ūko regione, kur formuojasi žvaigždės, už maždaug 1,5 tūkst. šviesmečių nuo Žemės aptiko Europos kosmoso agentūros „Herschel“ kosminė observatorija. Molekulės, kurios, kaip manyta, plačiai paplitusios kosmose, bet kurias buvo taip sunku surasti, pastebėtos naudojant observatorijos didįjį teleskopą ir infraraudonųjų spindulių detektorius.