NASA teleskopai padėjo išaiškinti paslaptį, susijusią su pirmuoju dokumentuotu žvaigždės sprogimu – supernova, stebėta beveik prieš 2 tūkst. metų.
185 metais Kinijos astronomai stebėjo tai, ką pavadino paslaptinga „žvaigžde viešnia“, kuri pasirodė danguje ir ten užsibuvo beveik aštuonis mėnesius. Tačiau tik septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje mokslininkai nustatė, kad šis kosminis objektas buvo pirmasis dokumentuotas supernovos, signalizuojančios apie audringą tolimos žvaigždės mirtį, stebėjimas, praneša SPACE.com.
Tačiau dabar NASA „Spitzer“ kosminiu teleskopu ir WISE (Wide-field Infrared Survey Explorer) teleskopu darytos infraraudonųjų spindulių supernovos nuotraukos atskleidė, kad žvaigždė sprogo tokioje kosmoso srityje, kurioje beveik nebuvo dujų ir dulkių. Dėl to sprogimas pasklido daug plačiau ir greičiau nei tikėtasi, teigia tyrėjai.
„Ši supernovos liekana labai greitai tapo labai didelė. Ji du tris kartus didesnė nei galima tikėtis iš supernovos, kurios sprogimas stebėtas beveik prieš 2 tūkst. metų. Dabar mums galiausiai pavyko nustatyti priežastį“, – teigia šiaurės Karolinos valstijos universiteto astronomas Brianas Williamsas.
B. Williamsas buvo pagrindinis naujojo tyrimo, skelbiamo internetiniame leidinyje „Astrophysical Journal“, autorius.
Supernova, vadinama RCW 86, nuo Žemės nutolusi per maždaug 8 tūkst. šviesmečių. Tačiau nors jos buvimo vieta žinoma, didžiąją dalį detalių gaubė paslaptis.
Viena mįslių – faktas, kad žvaigždės rutulio pavidalo liekana yra didesnė nei tikėtais. Jei ji infraraudonoje šviesoje danguje būtų matoma dabar, užimtų daugiau erdvės nei Mėnulio pilnatis, teigia tyrėjai.
Jau turimą informaciją iš NASA „Chandra“ rentgeno spindulių observatorijos ir Europos kosmoso agentūros XMM-Newtono observatorijos papildę naujais „Spitzer“ ir WISE duomenimis, astronomai sugebėjo aptikti trūkstamą dėlionės dalį.
Jie nustatė, kad RCW 86 yra vadinamojo Ia tipo supernova, sukelta gana ramios žvaigždės, panašios į mūsų Saulę, žūties. Ši žvaigždė susitraukė į mažą, tankią žvaigždę, vadinamą baltąja nykštuke, o tuomet ėmė traukti medžiagą (kurą) iš netoliese esančios žvaigždės palydovės. Tuomet, manoma, baltoji nykštukė sprogo nuostabiu supernovos sprogimu.
„Baltoji nykštukė yra tarsi rūgstančios sudegusio laužo žarijos. Jei ant jos užpilsi degalų, ji sprogs“, – aiškino B. Williamsas.
Tyrimas pirmą kartą parodė, kad baltoji nykštukė kosmose aplink save gali sukurti į tuštumą panašią sritį. Šios tuštumos buvimas paaiškintų, kodėl RCW 86 liekanos buvo tokios didelės, tvirtina tyrėjai.
Kai sprogimas įvyko, tuštuma sudarė sąlygas išmestai medžiagai sklisti nekliudomai dujų ir dulkių.
Naudodami „Spitzer“ ir WISE teleskopus, tyrėjai išmatavo dulkių, sudarančių RCW 86 liekaną, temperatūrą. Tuomet jie apskaičiavo, kiek dujų turėjo būti supernovos liekanoje, kad dulkės įkaistų iki tokios temperatūros.
Jie nustatė, kad supernovos liekana mažo tankio aplinkoje buvo didžiąją savo gyvavimo dalį, o tai rodo, kad ten yra tuštuma.
Anksčiau mokslininkai įtarė, kad RCW 86 sukėlė vadinamąją šerdies kolapso supernovą, vykstančią tuomet, kai žvaigždės branduolys pasiekia tam tikrą masę ir sprogsta į vidų. Šio tipo supernovos yra pačios galingiausios.
Nors buvo užuominų apie RCW 86 supančią tuštumą, tuo metu šis reiškinys buvo siejamas tik su šerdies kolapso supernovomis. Per šiuos kosminius sprogimus masyvios žvaigždės prieš sprogdamos išmeta medžiagą, kuri aplink jas suformuoja ertmes.
Tačiau B. Williamsas ir jo kolegos sugebėjo atmesti tikimybę, kad RCW 86 buvo šerdies kolapso supernova. „Chandra“ ir XMM-Newtono rentgeno spindulių duomenys rodė, kad objekte buvo daug geležies, o tai paprastai aiškiai rodo Ia tipo supernovą.
Sudėję šiuos stebėjimus su infraraudonųjų spindulių duomenimis, astronomai sugebėjo įrodyti, kad RCW 86 buvo Ia tipo supernovos sprogimas tuštumoje.
„Šiuolaikiniai astronomai išaiškino vieną dviejų tūkstantmečių senumo kosminę paslaptį tik tam, kad atrastų kitą“, – teigia „Spitzer“ ir WISE programų mokslininkas Billas Danchi, dirbantis NASA būstinėje Vašingtone.
„Dabar, kai daugybė observatorijų plečia mūsų kosmoso supratimą, galime įvertinti nepaprastą fiziką, slypinčią už žvaigždės mirties kančių, tačiau tuo pat metu į kosmosą žvelgti su tokia pat pagarbia baime, kaip ir senovės astronomai“, – pridūrė jis.
