Dvi nedidelės vandens suformuotos įdubos yra taip prisotintos mineralais, kad jose sąlyginai neseniai galėjo egzistuoti gyvybė.
Moklininkai atrado vietas, kuriose gausu vandens suformuotų mineralų. Atrasta magnio ir geležies prisotinto dumblo, kuris yra sąlyginai jaunas, lyginant su kitomis Marso uolienomis. Tai reiškia, kad šiose dviejose įdubose galėjo egzistuoti visiškai kitokios sąlygos gyvybei, nei bet kur kitur Marse.
Tyrimas buvo atliktas naudojant didelės raiškos „HiRISE" kameros nuotraukas ir hiperspektrinius duomenis iš CRISM spektrometro, kuris sumontuotas aplink Marsą skriejančiame NASA palydove MRO. Analizuodami duomenis tyrėjai aptiko šiuos mineralus ir suprato, kaip keitėsi vandens cheminė sudėtis.
Kiti panašūs aptikti mineralai buvo žymiai senesni – apie 3,6 milijardo metų amžiaus. Keičiantis klimatui, naujieji mineralai galėjo formuotis daug rūgštingesnėmis sąlygomis, todėl jie yra labiau prisotinti druskų ir sulfatų.
Atrastas dumblas susiformavo stovinčiame vandenyje prieš maždaug 2-3 milijardus metų. Tai reiškia, kad šie du planetos regionai galėjo būti tinkami gyvybei egzistuoti labiau nei bet kur kitur Marse: tuo metu planetos paviršiuje dominavo sausesnės sąlygos.
Mokslininkai teigia, kad būtų puiku į šias įdubas nukreipti naują marsaeigį, tačiau dėl grublėtos žemės nėra saugu nei nusileisti, nei važinėti.
