Lietuvoje viešėjęs NASA Ameso tyrimų centro vadovas dr. Simonas Pete'as Wordenas išskirtiniame interviu savaitraščiui „Ekonomika.lt“ tvirtina, kad šiuo metu išgyvename naują kosmoso revoliuciją, mat per keliasdešimt artimiausių metų žmonės galės gyventi kitose planetose.
S. P. Wordenas su „Ekonomika.lt“ skaitytojais dalijasi įžvalgomis ir nuomone apie Lietuvos galimybes dalyvauti kuriant kosmines technologijas, naująją kosmoso revoliuciją ir dar neatrastas gyvybės formas, esančias kitose planetose.
– Šiuo metu populiari nuomonė, kad kosmoso era baigėsi, mat pirmųjų kosmoso kadetų vizijos ir svajonės taip ir neišsipildė. Žinoma, naudos gavome daug: ir telekomunikacijos, navigacijos, meteorologijos, ir kitose srityse. Tačiau iš principo jau pasiekėme ribą, turint omenyje, kad ir šalių vyriausybės mažina dotacijas kosmoso tyrimams. Ką manote apie tai?
– Tiesa, kad NASA turi susidoroti su iššūkiais turėdama mažesnį biudžetą nei anksčiau. Tačiau yra pora dalykų, į kuriuos mes atkreipėme dėmesį: pirmiausia krypstama į komerciją. Privačios kompanijos gali daug pigiau sukurti tam tikrus dalykus nei valstybė.
Kitas būdas – didinti tarptautinį bendradarbiavimą, kad visi galėtų dalyvauti ir prisidėti. Praeityje JAV dirbo tik su didžiosiomis kosmoso agentūromis, pavyzdžiui, Rusijos arba Europos. Dabar viena iš mūsų politinių krypčių – darbas su netradiciniais partneriais, šalimis, anksčiau nedirbusiomis kosmoso technologijų kūrimo srityje. Žinote, niekas neturi tokių pinigų, kad galėtume atrasti ir padaryti visus nuostabius dalykus kosmose, todėl esame suinteresuoti įgyvendinti šiuos planus už kur kas labiau prieinamą kainą.
Tačiau galiu pasakyti, kad šiuo metu vyksta nauja kosmoso revoliucija. Mums vis dar reikia didelių dalykų, tokių kaip palydovai. Tačiau pasaulyje sukuriama vis daugiau technologijų, padėsiančių kurti kur kas mažesnius palydovus. Galimas bendradarbiavimas šioje srityje mus ir domina.
– Tai ir yra jūsų atvykimo į Lietuvą tikslas?
– Lietuva turi daug technologinių pagrindų, kurie būtų idealūs mažiems palydovams kurti. Per keletą dienų, kurias praleidau čia, mačiau keletą tokių technologijų, pavyzdžiui, VU lazerių technologijos. Potencialą matome įvairiose šalyse, ypač tose, kurios kuria produktus konkrečiose kosmoso technologijų srityse, kuriuos panaudoję galėtume padaryti dalykus, kurių anksčiau negalėjome.
Tikimės numatyti konkretų bendradarbiavimą su Lietuva, kad galėtume kartu kurti mažus palydovus, kurie per artimiausius porą metų galėtų jau būti paleisti. Šis bendradarbiavimas būtų tęstinis, puiki galimybė. Jei tokie planai būtų sėkmingai įgyvendinti, per artimiausius kelerius metus mes pasirašytume sutartį su Lietuvos vyriausybe. Tai jau esame padarę su nemažai netradicinių partnerių, pavyzdžiui, su Izraeliu ar Saudo Arabija. Yra daugybė valstybių, kurios turi nemažą technologinį pajėgumą ir su jomis mes pasirašome sutartis.
Dauguma žmonių Lietuvoje kurdami šias naujas technologijas net negalvoja jas panaudoti kosmoso tikslams. Bet žinote, anksčiau pastatyti kosminius skraidymo aparatus kainuodavo milžiniškus pinigus, tačiau panaudojant šias naujas technologijas tokios investicijos sumažėtų iki kelių tūkstančių dolerių. Ta reiškia, kad daugelis valstybių, kurios negalvoja dalyvauti kuriant kosmoso technologijas, dabar gali prie to prisidėti.
– Grįžkime prie kosmoso tyrimų. Kuo dabar užsiimate turėdami mažesnį biudžetą?
– Dabar tiriant kosmosą numatytos trys kryptys. Pirmoji jų – grynasis mokslas. Tiesą pasakius, tai labiausiai jaudinantis laikas atlikti mokslo tyrimus kosmose, nes per pastaruosius dvidešimt metų mes ir kitos šalys paleidome tokias sistemas kaip orbitinis teleskopas „Hubble“. Kiekviena nauja misija mums atskleidžia, kad apie visatą žinome vis mažiau nei anksčiau. Tai jaudina mane kaip mokslininką. Taigi manau, kad mokslo tyrimų tik daugės. Per artimiausius keletą dešimtmečių mes padarysime fundamentalių atradimų biologijos srityje, kurią vadiname astrobiologija. Bet išlieka ir fundamentalių klausimų. Pavyzdžiui, vis dar nežinome, kaip atsirado gyvybė. Manau, mes tai sužinosime. Mes taip pat dar nežinome, kur visatoje dar yra gyvybė. Mes pradedame kosmoso misijas, kurios mums gali atskleisti, ar yra gyvybė Marse arba kitose aplinkinėse žvaigždėse. „Keppler“ misija pirmą kartą pradeda atrasti planetas, tokias kaip Žemė. Kol kas negalime apie jas daug papasakoti, bet bent jau žinome, kad jos yra. Tai labai svarbu.
Antra kryptis, manau, pati svarbiausia – tai aeronautikos programos, skirtos gyvenimui Žemėje „palengvinti“. Ir ši sritis plečiasi. Per artimiausius trejus metus tikėtina, kad oro transporto srautai išaugs triskart, ir mes nežinome, kaip užtikrinti, kad tai būtų saugu. Jau šiuo metu didelis oro transporto eismas yra vienas iš didžiausių veiksnių, prisidedančių prie šiltnamio efekto, pasaulinio atšilimo ir klimato kaitos. Mes turime išsiaiškinti, kaip tai daryti nebloginant situacijos, nenaudojant iškastinio kuro. Tai gana dideli iššūkiai. Kitas dalykas, kad didžioji dalis mūsų informacijos apie klimato pasikeitimą yra iš duomenų, surinktų kosmose. Mes vis dar neturime pakankamai atsakymų, kaip spręsti šias problemas. Tiesą pasakius, JAV šiai sričiai skiriamos lėšos auga labiausiai.
Trečioji dalis – labiausiai diskutuotina. Bet manau, kad per artimiausius kelis dešimtmečius kai kurie žmonės paliks Žemę ilgesniam laikui ir apsistos kitose planetose. Gal Mėnulyje, Marse o gal ir ant asteroido. Aš asmeniškai manau, kad greičiausiai tai bus Marsas, todėl dabar gyventi labai įdomu. Manau, kad netrukus žmonija pirmą kartą savo istorijoje gyvens daugiau nei vienoje planetoje. Mūsų likimas – plėstis kosmose. Ir labai laukiu, kai tai nutiks.
Kosmoso programų pradžia buvo daugiau skirta nacionaliniam saugumui ir parodyti, kokia nuostabi šalis kosmoso varžybose. Bet manau, kad ateinantys 20–30 metų bus kupini nuostabių naujų atradimų, kursime geresnį gyvenimą Žemėje ir bandysime apsigyventi kitose planetose.
– Todėl NASA investuoja į naujo erdvėlaivio kūrimą?
– Taip. Darome keletą dalykų norėdami nuskristi į kosmosą. Pirmiausia nusprendėme panaudoti privataus sektoriaus galimybes, kad nuskristume į kosmoso stotį. Tai daug geriau, nei Vyriausybei statyti raketą: dabar tai daro kompanijos. Taip kuriama nauja kosmoso pramonė.
Mes patys kuriame milžinišką raketą, panašią kaip „Apollo“, kuri galėtų mus nuskraidinti į Mėnulį ir Marsą – tai Kosminio paleidimo sistema. Šios programos ką tik pradėtos įgyvendinti, jos pakankamai finansuojamos, ir manome, kad darbus baigsime šio dešimtmečio pabaigoje, tad ne tik JAV, bet ir kitos bendradarbiaujančios valstybės galės siųsti žmones toli į kosmosą, ten, kur žmogus dar nėra buvęs.
Manau, kad žmonija gyvens kitose planetose. Turėkime omenyje, kad vieną dieną šiai planetai kas nors gali nutikti: ji gali susidurti su didžiuliu asteroidu, gali išplisti masinė liga. Kol kas nežinome, bet norime, kad mūsų rūšis išliktų, ir jei žmonės gyvens kitose planetose, tai yra įmanoma.
–Taigi pirmųjų kosmoso kadetų svajonė tikrai bus įgyvendinta per artimiausius 20-30 metų?
– Taip, esu įsitikinęs.
– Užsiminėte, kad tiriate kitas gyvybės formas. Tikite jų egzistavimu?
– Iš tiesų neturime įrodymo, kad egzistuoja kitos protingos gyvybės formos. Organizacija SETI (Search for Extra-Terrestrial Intelligence) pastaruosius trisdešimt metų ieškojo signalų, kurie leistų įrodyti kitų būtybių egzistavimą kosmose. Jie ištyrė tik nedidelę galaktikos dalį, tačiau neatrodo, kad netoliese būtų ateivių. Žinau, kai kurie žmonės tvirtina juos matę, bet aš neturiu įtikinamų įrodymų. Kita vertus, daugėja įrodymų, kad yra tam tikrų gyvybės formų – pavyzdžiui, bakterijų Marse, taigi vienas iš mūsų mokslo programų tikslų yra ištirti, ar jos gali išsivystyti į gyvybės formas, o gal buvo gyvybės formos. Pagal vieną iš teorijų gyvybė prasidėjo ne Žemėje, bet Marse ir paskui didelis asteroidas susidūrė su šia planeta, o jos nuolaužos nukrito į Žemę ir atnešė gyvybę. Taigi galėtų būti, kad mes visi esame marsiečiai.
Evelina Povilaitytė
