nasa

Gyvybė Marso paviršiuje negalėtų egzistuoti, nes planetoje 600 mln. metų tęsėsi „supersausra“, teigia mokslininkai. Raudonosios planetos dirvožemio analizė parodė, kad Marso paviršius sausas buvo taip ilgai, kad bet kokia gyvybė galėtų slypėti tik giliai po žeme, rašo telegraph.co.uk. Tyrėjai padarė išvadą, kad praeityje, šiltesniuoju laikotarpiu, trukusiu iki 5 tūkst. metų, planetoje buvo vandens, tačiau tai pernelyg trumpas laiko tarpas, kad paviršiuje galėtų įsitvirtinti gyvybė.

Tikimasi, kad nauji Tarptautinėje kosminėje stotyje vyksiantys eksperimentai pateiks patarimų, kaip kovoti su ugnimi ne tik kosmose, bet ir Žemėje. Kosmose, kur nėra nei viršaus, nei apačios, o atmosfera ir slėgis uždaroje izoliuotoje erdvėlaivio erdvėje griežtai kontroliuojami, ugnis dega kitaip. Ugnies gesinimo eksperimento, vadinamo FLEX, tikslas – geriau suprasti, kaip tai vyksta, rašo lifeslittlemysteries.com.

Kosminis aparatas GRAIL pirmą kartą istorijoje nufilmavo iš Žemės nematomą Mėnulio pusę, pranešė NASA. 30 sekundžių trukmės vaizdo įrašas buvo padarytas sausio 19 dieną bandant vieno iš dviejų šiuo metu aplink Mėnulį skriejančių NASA palydovų GRAIL vaizdo kamerą „MoonKAM“, sakoma pranešime. GRAIL palydovai – dvyniai GRAIL-A (Ebb) ir GRAIL-B (Flow) skirti Mėnulio gravitacijos laukui ir jo gelmių sandarai tirti. Savo tyrimų programą jie pradėjo pirmąją šių metų dieną.

NASA kosminis Keplerio teleskopas atrado 11 naujų planetų sistemų, kuriose yra mažiausiai 26 egzoplanetos. Šis atradimas beveik dvigubai padidina šiuo teleskopu aptiktų už Saulės sistemos ribų esančių planetų skaičių. „Iki Keplerio teleskopo misijos pradžios iš viso žinojome apie maždaug 500 egzoplanetų, o dabar, beveik po 2 metų stebėjimų, Keplerio teleskopu atrasta daugiau nei 60 planetų ir daugiau nei 2300 kandidačių į egzoplanetas, laukiančių atradimo patvirtinimo.

Newtas Gingrichas, Respublikonų partijos kandidatas į JAV prezidentus, paragino Mėnulyje įrengti JAV bazę ir pažadėjo iki savo antrosios kadencijos pabaigos Žemės palydove įkurti naują šalies valstiją. „Mes norime, kad amerikiečiai kitaip žiūrėtų į ateitį“, – teigė ponas Gingrichas Floridoje. „Iki antrosios mano kadencijos pabaigos mes turėsime pirmąją nuolatinę bazė Mėnulyje, ir ji bus amerikiečių“. „Mes vystysime mokslą, turizmą.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo administracija (NASA) atsisakė dalyvauti tyrime, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar JAV radarai galėjo lemti Rusijos Marso tyrimų zondo „Phobos–Grunt“ nesėkmę, teigė Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ direktoriaus pavaduotojas Anatolijus Šylovas, skelbia „RIA Novosti“. „Roskosmos“ pateikė oficialų prašymą JAV ekspertams dalyvauti tyrime, tačiau jie atsisakė“, – teigė A. Šylovas.

Naujausias NASA palydovas, skirtas Žemės paviršiaus stebėjimams, iš orbitos padarė geriausiu iki šiol laikomą mūsų planetos fotoportretą. Sausio 4 dieną naujasis Žemės monitoringui skirtas JAV palydovas „Suomi NPP“, anksčiau vadintas tiesiog NPP (National Polar-orbiting Operational Environmental Satellite System Preparatory Project), perdavė į Žemę visą eilę ruožo formos mūsų planetos paviršiaus nuotraukų, iš kurių buvo sumontuotas kompozitinis Žemės atvaizdas, skelbia „Space.

Žemoji Žemės orbita neseniai sulaukė nemokamos pavasarinės švarinimosi akcijos. Ir dėl to reikia padėkoti Saulei. Paaiškėjo, kad pastaraisiais metais padidėjęs Saulės aktyvumas pašalino kai kurias palydovų nuolaužas, susitelkusias šiame regione, taigi jis tapo saugesnis kitiems palydovams ir astronautams, praneša NewScientist.com. 2013 metais Saulė pasieks 11 metų aktyvumo viršūnę – Saulės maksimumą.

Šiuo metu Žemę bombarduoja didelis kiekis aktyvių Saulės dalelių. Saulės dalelių skaičius padidėjo dėl stiprios Saulės audros. Sekmadienio rytą įvyko stiprus Saulės žybsnis, kurio metu į aplinką pasklido daug aktyvių dalelių. Dalelėms pasiekus Žemės atmosferą, kilo geomagnetinė audra. Manoma, kad audra tęsis iki ketvirtadienio, skelbia BBC. Saulės žybsniai – tai staigus Saulės atmosferoje esančios magnetinės energijos išsiveržimas.

Už keturiasdešimt šviesmečių nuo Žemės yra uolinga planeta, pavadinta „55 Cancri e“, sukanti ratus pavojingai arti nuo savo žvaigždės. Ji yra net 26 kartus arčiau jos, nei Merkurijus nuo Saulės, o aplink žvaigždę apskrieja per 18 valandų. Jei Žemė būtų taip arti nuo Saulės, jos paviršius įkaistų iki 1700 laipsnių Celsijaus. Mokslininkai ilgai manė, kad „55 Cancri e“ planeta turėtų būti perdžiūvusi uolėta dykviete.

Mokslininkų tvirtinimu, meteorito, praeitą vasarą nukritusio Maroke, fragmentai – ypač reti Marso planetos uolienos gabalai. Ugnies kamuoliu apgaubta uoliena, skriejanti į Žemę, buvo pastebėta dar liepą. Kur tiksliai ši nusileido, nebuvo aišku iki gruodžio mėnesio, primena telegraph.co.uk. Tyrėjai jau nuo pat pradžių įtarė, kad meteoritas gali būti kilęs iš raudonosios planetos – Marso.

NASA kosminis laivas, skraidinantis į Marsą marsaeigį „Mars Science Laboratory“ (MSL), sėkmingai atliko pagrindinį skrydžio trajektorijos keitimo manevrą. NASA pranešime sakoma, kad šis manevras truko tris valandas. Jo metu buvo įjunginėjami keli kosminio laivo varikliai, kol kosminis laivas buvo išvestas į reikiamą skrydžio į Marsą trajektoriją. Tai, kad manevras buvo sėkmingas, patvirtino iš aparato į Žemę persiųsti telemetriniai ir nuotolinio stebėjimo duomenys.

Didžiausias ankstyvojoje Visatoje pastebėtas galaktikų telkinys vieną dieną gali padėti atskleisti tamsiosios medžiagos paslaptis, teigia tyrėjai. „El Gordo“ išvertus iš ispanų kalbos reiškia „storulis“. Taip pramintas telkinys oficialiai vadinamas ACT-CL J0102-4915 ir yra už daugiau kaip 7 mlrd. šviesmečių nuo Žemės. Stebėdami jį astronomai gali pažvelgti į laikus, kai visata buvo perpus jaunesnė, teigė tyrimo bendraautorius Johnas Patrickas Hughesas iš Rutgerso universiteto.

Mėnulio palydovas LRO iš itin žemos orbitos nufotografavo milžinišką Aristarcho kraterį, pranešė NASA. Praėjusių metų lapkričio mėnesį NASA kosminis aparatas LRO (Lunar Reconnaissance Orbiter)  praskriejo virš Aristarcho kraterio Mėnulyje, kurio skersmuo – 40 kilometrų, o gylis siekia 3,5 km. Tuo metu padarytos nuotraukos ir vaizdo įrašas buvo paskelbtas gruodžio 25 dieną, skelbia „Space.

JAV mokslininkai į didžiausią Saturno palydovą Titaną siūlo nuskraidinti lėktuvą, kuris tirtų jo atmosferą ir paviršių. Manoma, kad Titano atmosfera yra tokia tanki, kad žmogus, ant nugaros prisitaisęs sparnus, galėtų sklęsti jo padangėje, rašo „Physorg.com“. Pasak mokslininkų, Titanas yra ypatingas dar ir tuo, kad jame, kaip ir Žemėje, lyja lietūs, o paviršiuje pastebėti skysčių požymiai.

Darbą Mėnulio orbitoje pirmąją Naujųjų metų dieną pradėjo du NASA kosminiai palydovai – dvyniai GRAIL-A ir GRAIL-B. Jie skirti Mėnulio gravitacijos laukui ir jo gelmių sandarai tirti. Pirmasis iš jų – GRAIL-A – Mėnulio orbitą pasiekė 2001 m. gruodžio 31 d. vakare, sausio 1 dieną prie jo prisijungė ir GRAIL-B, sakoma NASA pranešime. GRAIL (Gravity Recovery and Interior Laboratory) palydovai į kosmosą buvo paleisti rugsėjo 10 dieną.

Žvaigždė, skleidžianti galingus gama spindulius, gali padėti astronomams išsiaiškinti vienų greičiausiai Visatoje sklindančių dalelių kilmę. NASA kosminis teleskopas „Fermi“ aptiko gama spindulius, didžiausią energiją turinčią šviesą, sklindančius iš suirusio Tycho supernovos, 1572 metais sprogusius žvaigždės, sluoksnio. Šis atradimas gali padėti astronomams nustatyti kosminių spindulių, ypač greitų subatominių dalelių, nuolat susiduriančių su Žemės atmosfera, kilmę, rašo SPACE.com.

Žinyboms Namibijoje tenka spręsti iš dangaus nukritusio metalinio kamuolio mįslę. Šešių kilogramų svorio kamuolys, kurio skersmuo yra 35 cm, rastas netoli vieno kaimo šalies šiaurėje, esančio už 750 km nuo sostinės Vinduko, praneša agentūra AFP. Policijos duomenimis, objektas nėra pavojingas. Jis rastas jau lapkričio viduryje. „Kaimo gyventojai ir netoliese esančios policijos nuovados pareigūnai išgirdo kelis nedidelius sprogimus.

Kitąmet laukti kosminės katastrofos neverta, praneša NASA atstovas, sklaidydamas nuogąstavimus dėl galimų pasaulio pabaigos 2012 metais scenarijų. Nors internete be galo daug pranašyčių apie tai, kas įvyks po vienerių metų, 2012 -ųjų gruodžio 21 dieną, pasaulio pabaigos nei tą, nei kokią kitą dieną NASA mokslininkai nenumato, praneša „Space.com“.  Vienintelis dėmesio vertas dalykas – tą dieną įvyksianti žiemos saulėgrįža, jokių kitų įdomių reiškinių nesitikima, sakoma pranešime.

NASA Keplerio kosminiu teleskopu pirmą kartą už Saulės sistemos ribų aptiktos Žemės dydžio planetos. Jos skrieja aplink žvaigždę, esančią už 950 šviesmečių nuo Žemės, ir yra pirmosios mokslui žinomos Žemės dydžio egzoplanetos. Viena iš jų netgi yra šiek tiek mažesnė už mūsų planetą, pranešė NASA. Atrastosios egzoplanetos skrieja labai arti savo žvaigždės esančiomis orbitomis, todėl dėl didelės jų paviršiaus temperatūros sąlygos gyvybei  ten nepalankios, skelbia mokslininkai.

Į Saulės atmosferą panirusi kometa didelei astronomų nuostabai liko sveika ir tęsia savo kosminę kelionę. Penktadienio vidurnaktį GMT laiku neseniai atrasta kometa C/2011 W3 (Lovejoy), skriejusi tiesiai į Saulę, paniro į žvaigždės atmosferą maždaug 140 000 kilometrų aukštyje nuo Saulės paviršiaus. Kadangi Saulės vainiko temperatūra gali siekti 1,1 mln. laipsnių pagal Celsijų, dauguma kometą stebėjusių astronomų buvo tikri, kad ledinė viešnia visiškai išgaruos, praneša „Space.

Naudodamiesi nauja technologija, NASA mokslininkai nuo šiol galės medžiagos mėginius imti tiesiai iš kometų branduolių – iš bet kurios pageidautinos vietos kometoje. Godardo kosminių skrydžių centro ekspertai sukūrė sistemą, kuria naudojantis bus galima į kosminį zondą ar Žemę pargabenti kometos grunto ar branduolio mėginių. Kometinis harpūnas – tvirtas stačiakampis konteineris atviru galu, kurį kosminis zondas turėtų iššauti į kometą.

Pagal astronomų skaičiavimus, senutėlis Merkurijus jau seniai turėjo būti bejėgiškai nugrimzdęs į Saulės gravitacijos sukeltą „orbitinį letargą“. Tokio letargo metu planetos sukimasis aplink savo ašį stabilizuojasi taip, jog planeta į šviesulį būna atsigręžusi visada ta pačia puse.

Naujienų portalas „Mercury News“ praeitą savaitę pranešė, kad trys „Google“ vadovai, Larry Page‘as, Sergey Brinas ir Ericas Schmidtas, siūlo sumokėti 33 mln. JAV dolerių už istorinio lėktuvų angaro Moffett Field restauracijos darbų užbaigimą. Milžiniškas pastatas, kuris buvo pastatytas 3-ajame dešimtmetyje ir yra vadinamas Pirmuoju angaru, yra netoli kompanijos būstinės „Googleplex“. Taip pat yra žinoma, kad „Google“ vadovai turi gavę specialų NASA leidimą ten laikyti savo lėktuvus.

NASA kosminis aparatas „Dawn“ perėjo į pačią žemiausią savo skrydžio programoje numatytą orbitą aplink asteroidą Vesta. Šiuo metu vidutinis „Dawn“ orbitos aukštis siekia 210 kilometrų, sakoma NASA „Dawn“ programos pranešime. Mokslininkai ketina išlaikyti aparatą tokioje orbitoje bent 10 savaičių, kad būtų galima surinkti kuo daugiau informacijos apie Vestos paviršių ir sandarą.

Į Jupiterio palydovą Europą NASA norėtų nuskraidinti du kosminius aparatus, kurie tirtų jos paviršių ieškodami galimų nežemiškos gyvybės požymių. JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija svarsto galimybę nuleisti Europoje du automatinius tyrimų aparatus. Daugelio mokslininkų manymu, šis Saulės sistemos kosminis kūnas laikomas geriausiu kandidatu į nežemiškos gyvybės lopšį  už Žemės ribų, skelbia „Space.

Prie Merkurijaus NASA teleskopu pastebėtas milžiniškas objektas nėra mirusi žvaigždė ar ateivių kosminis laivas, tvirtina astronomai. NASA „Heliospheric Imager-1“ teleskopu stebėtas Saulės vainiko  masės išvaržos išmetimas Merkurijaus kryptimi užminė mįslę astronomams ir sukėlė didelį tikinčiųjų neatpažintų skraidančių objektų (NSO) egzistavimu entuziazmą, praneša  „Dailymail.co.

Manoma, jog kai kurios mūsų galaktikos žvaigždės šildo planetas, kurių mantijose glūdi stori deimantiniai sluoksniai. Kad ir kokia išteklių gausa viliotų deimantinės planetos, naujausi eksperimentai byloja, jog tokie pasauliai, nors ir nestokojantys anglies, turėtų būti juodi, šalti ir negyvi – juose gyvybę Žemėje lemiančių mechanizmų tiesiog nėra. Galbūt skambės kiek netikėtai, tačiau tiesa yra tokia: Saulės sistema nėra turtinga anglies.

Šeštadienio pavakare įvyks pilnas Mėnulio užtemimas, kurį, jei tik bus palankios oro sąlygos, bus galima stebėti ir Lietuvoje. Rytų Europoje, Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Australijoje gruodžio 10 dieną bus galima stebėti pilną Mėnulio užtemimą. Tai bus antrasis pilnas Mėnulio užtemimas šiais metais, kurį palankiomis oro sąlygomis bus galima stebėti ir Lietuvoje. Pirmasis įvyko  birželio 15 d. ir buvo vienas ilgiausių šiame amžiuje.

Po daugiau nei 30 metų trunkančios kelionės JAV kosminis aparatas „Voyager-1“ pasiekė mokslui dar nežinomą kosminės erdvės dalį tarp Saulės sistemos ir tarpžvaigždinės erdvės. Apie tai vakar pranešė NASA atstovai. Pasak jų, šiuo metu „Voyager-1“ yra už maždaug 18 milijardų kilometrų nuo Saulės, o iš jo gauti duomenys rodo, kad kosminis zondas pasiekė naują kosminį regioną, kurį mokslininkai vadina „sąstingio sritimi“, skelbia „Space.

Astronomai Visatos pakraščiuose aptiko naują galaktikų tipą – ultraraudonąsias galaktikas. Mokslininkai NASA infraraudonųjų spindulių teleskopu „Spitzer“ pastebėjo keturias nepaprastai raudonas galaktikas, esančias už 13 mlrd. šviesmečių nuo Žemės. Astronomai neatmeta prielaidos, jog šios galaktikos gali būti seniai ieškota trūkstama detalė Visatos evoliucijos dėlionėje. Toks atstumas reiškia, jog šviesa iš šių dangaus objektų iki mūsų planetos skriejo 13 mlrd. metų.

Kai kurie beisbolo gerbėjai be jo negali apsieiti net kosmose. Šis  astronautas demonstruoja beisbolo žaidimo orbitoje specifiką....

„Jei negali parengti kosmonauto, nėra ko lįsti į kosmosą“ – senas ir net klaidinamas požiūris į dabartines kosminio verslo galimybes.„Visi be išimties gyvena pasitelkę kosmoso technologijas. Jei bent 10 minučių atjungtume kosmosą, Šiaurės pusrutulyje būtų civilizacijos mirtis.

NASA šeštadienį paleido sudėtingiausią kada nors sukurtą aparatą, skirtą nusileisti ant Marso, praneša BBC. Vieną toną sveriantis marsaeigis, patalpintas kapsulėje, nešamas „Atlas 5“ raketos iš Floridos pakilo 10.02 val. vietos laiku (17.02 val. Lietuvos laiku). „Curiosity“ („Žinių troškimas“) pramintas aparatas nuo kelionės tikslo jį skiriantį didžiulį atstumą turėtų įveikti per 8,5 mėnesio.

Rytoj arba sekmadienį iš Kanaveralo kyšulio (Florida) turėtų pakilti NASA raketa „Atlas 5“, skraidinsianti į Marsą marsaeigį „Curiosity“. Jei nesutrukdys blogos oro sąlygos, raketa turėtų pakilti šeštadienį 10.02 val. vietos laiku. JAV kariuomenės meteorologai prognozuoja 70 proc. tikimybę, kad planuojamo starto laiku oro sąlygos bus palankios. Jei orai pasikeistų,  starto laikas gali būti atidėtas iki 11.45 val. arba perkelats į sekmadienį, praneša „Space.

Gali būti, jog trys Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) esantys astronautai turės persikelti į Rusijos kosminio aparato kapsules dėl šalia turėsiančio praskrieti 2007 metais sunaikinto Kinijos palydovo, informavo JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso agentūra (NASA), praneša „RIA Novosti“. Manoma, kad palydovo nuolauža praskries rizikingai arti TKS.

Kai NASA kosminis zondas „New Horizons“ 2015 metais priartės prie Plutono, jo padarytos nuotraukos padės mokslininkams nustatyti, ar po paviršiniu ledo sluoksniu gali slypėti vandenynas. Ši kosminė misija atveria duris naujų skysto vandens egzistavimo paieškų Saulės sistemoje galimybėms.

Tris dienas Vilniuje vykusioje tarptautinėje kosmoso konferencijoje SEMWO 2011 užsienio kosmoso organizacijų pristatyti pranešimai neliks tik formalia dėmesio Lietuvai išraiška. Pasirengimą bendradarbiauti ir padėti lietuviams įsitraukti į kosmoso veiklą išreiškė renginyje dalyvavę organizacijų atstovai. Jei kosmosas anksčiau buvo svarbi erdvė didžiųjų šalių karinės ir politinės galios varžyboms, tai dabar šį vaidmenį keičia tarptautinio bendradarbiavimo tendencijos.

Šiandien JAV Kongresui NASA pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad nežinomi įsilaužėliai pastaraisiais metais ne kartą bandė įsilaužti į JAV palydovus. Dviem atvejais jiems tai pavyko. Dokumente pranešama, kad 2007 – 2008 metais NASA ir JAV karinės oro pajėgos užfiksavo 4 prieš įvairios paskirties JAV palydovus nukreiptas įsilaužėlių atakas. Dviem atvejais jos buvo sėkmingos. JAV kariuomenės vadovybė įtaria, kad tai gali būti Kinijos karinių specialistų darbas.

Lapkričio 16 – 18 dienomis Vilniuje vyks tarptautinė konferencija „Kosmoso ekonomika daugiapoliame pasaulyje“. Tarp žymiausių konferencijos svečių – astronautas, daugkartinio naudojimo erdvėlaivio „Space Shuttle“ misijų vadas iš JAV Karolis Josephas Bobko, kosmonautas, programos „Buran" kosmonautų būrio vadas Igoris Volkas iš Rusijos. Beje, K. Dž. Bobko planuoja atlikti ir dar vieną jam asmeniškai svarbią kelionę.

Jei 2012 metais, kaip kai kas pranašauja, ateis pasaulio pabaiga, Saulė dėl to nebus kalta, teigia NASA mokslininkai. Priešingai nei tai, kuo bando įtikinti kai kurie pesimistai, mūsų žvaigždė nesugeba išskirti tokio galingo Saulės žybsnio, kuris mūsų planetą visiškai sudegintų, teigia kosmoso agentūra. „Tačiau svarbiausia tai, kad Saulėje paprasčiausia i nėra pakankamai energijos, kad ji galėtų 149,6 mln.

Tuo metu, kai Rusijos kosminės pramonės specialistai žūtbūt stengiasi išgelbėti į Marsą turėjusį skristi savo kosminį laivą „Phobos-Grunt“, NASA irgi ruošiasi naujai misijai į Raudonąją planetą. Lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje į Marsą bus paleistas JAV kosminis laivas su marsaeigiu „Curiosity“, praneša NASA.

Praėjusį sekmadienį tūkstančiai žmonių apsupo JAV Baltuosius Rūmus, išreikšdami protestą ir ragindami JAV prezidentą Baracką Obamą sustabdyti „Keystone XL“ vamzdyno tiesimo projektą. Jei beveik 3000 kilometrų ilgio vamzdynas bus nutiestas, jis driektųsi nuo naftingųjų skalūnų telkinių Albertoje (Kanada), per visą žemyninę JAV dalį iki pat Meksikos įlankos. Jei Obama palaimintų šį projektą, tai būtų vienas neatsakingiausių JAV prezidento veiksmų per visą jo kadenciją.

Šiąnakt įvyks pats artimiausias per 35 metus Žemės pasimatymas su lėktuvnešio dydžio asteroidu. Tai pats didžiausias asteroido 2005 YU55 priartėjimas prie mūsų planetos per kone 200 metų. Trečiadienio naktį 1.28 val. Lietuvos laiku asteroidas 2005 YU55 prasilenks su Žeme artimiausiame jai savo orbitos taške, kuris yra arčiau nei Mėnulis, už maždaug 325 000 kilometrų.

Nors astronomai tvirtina, kad antradienį pro Žemę pralėksiantis asteroidas 2005 YU55 jai nekelia pavojaus, ar tą patį galima pasakyti ir apie Mėnulį? Lėktuvnešio dydžio asteroidas 2005 YU55 arčiausiai Žemės bus lapkričio 8 dieną, antradienį, 22.28 val. GMT laiku. Artimiausią Žemei jo orbitos tašką nuo mūsų planetos paviršiaus tuo metu skirs maždaug 325 000 kilometrų atstumas.

NASA kosminis aparatas SDO neseniai Saulėje atsiradusios dėmės AR1339 srityje užfiksavo labai didelės galios žybsnį. Pasak mokslininkų, tai vienas galingiausių žybsnių, galinčių kilti mūsų žvaigždėje. Prieš kelias dienas Saulę stebinti NASA kosminė observatorija „Solar Dynamics Observatory“ (SDO)  šiaurrytiniame Saulės disko pakraštyje pastebėjo atsiradusią itin didelę dėmę, kurios ilgis – apie 80 000 km, o plotis – maždaug 40 000 km.

NASA kosminis aparatas SDO vakar Saulėje užfiksavo vieną didžiausių pastaraisiais metais dėmių. Heliofizikai perspėja, kad artimiausiu metu tikėtinas galingas Saulės žybsnis. Šią dėmę, kuriai suteiktas indeksas AR1339, lapkričio 3 dieną nufotografavo Saulę stebintis NASA kosminis zondas „Solar Dynamics Observatory“ (SDO). Dėmės ilgis – apie 80 000 km, plotis – maždaug 40 000 km.  Žemės pusiaujo skersmuo yra maždaug 12 800 kilometrų. Kol kas ši dėmė nėra atsisukusi į Žemės pusę.

Besiartinant uraganui „Rina“, NASA trečiadienį iš Floridos pakrantėje esančios povandeninės laboratorijos evakavo astronautų, besirengiančių misijai į asteroidą, įgulą. „Įgulai per naktį atlikta dekompresija ir jie netrukus grįš į paviršių. Uraganas „Rina“ yra per daug arti, kad jaustumėmės saugiai“, – mikrotinklaraštyje „Twitter“ paskelbtoje žinutėje teigia JAV kosmoso agentūra. NASA Ekstremalios aplinkos misijos valdymo (angl.

NASA kosminis zondas MESSENGER Merkurijaus paviršiuje aptiko daugybę keistų įdubų, kurių kilmė kol kas nežinoma. Iš Merkurijaus orbitos MESSENGER padarytose nuotraukose matyti tūkstančiai specifinių įdubų, išsibarsčiusių skirtinguose planetos paviršiaus regionuose. Jų skersmuo svyruoja nuo 18 metrų iki daugiau nei 1,6 kilometro, o gylis – nuo 18 iki 36 metrų. Niekas nežino, kaip jos atsirado, skelbia „Physorg.