Jungtinių Valstijų turimų astronautų neilgai trukus nepakaks besikeičiantiems pilotuojamų kosminių skrydžių poreikiams patenkinti, teigiama nepelno siekiančios grupės, patarinėjančios mokslo politikos klausimais, paskelbtoje ataskaitoje.
Mažėjantis amerikiečių astronautų korpusas kelia grėsmę JAV investicijoms į pilotuojamus kosminius skrydžius, o NASA turėtų imtis veiksmų, kad į kosmosą skristi galinti įgula padidėtų, pažymėjo Nacionalinė tyrimų taryba.
„Astronautų atranka ir rengimas, žiūrint į tai kaip į tiekimo grandinę, labai jautriai reaguoja į kritinį stygių. Astronautai, kurie rengiami specialiems darbams ir misijoms atlikti, negali būti taip lengvai pakeičiami“, – teigė vienas komiteto pirmininkų Frederickas Gregory, pats vadovavęs trims daugkartinių erdvėlaivių misijoms.
1999 metais, kai daugkartinių erdvėlaivių era buvo pačioje aukštumoje ir buvo statoma Tarptautinė kosminė stotis (TKS), NASA išlaikė 150 astronautų komandą, praneša naujienų agentūra AFP.
Tačiau 2011 metais šis skaičius susitraukė iki 61. Po 30 metų užbaigus daugkartinių erdvėlaivių programą, Rusija liko vienintele šalimi, galinčia nugabenti žmones į TKS.
NASA nustatė, kad iki 2016 metų, kai privatus sektorius jau tikisi būti išbandęs naują JAV kosminę kapsulę žmonėms į žemąją Žemės orbitą iškelti, turėtų būti mažiausiai 55–60 dirbantys astronautai.
2025 metais ir vėliau planuojamos misijos, turinčios nugabenti astronautus į Marsą ar asteroidą. Šios misijos reikš ilgesnį pasirengimą, ilgesnį buvimą kosmose, didesnį radiacijos poveikį, didesnę sveikatos sutrikimų ar išsekimo tikimybę, tad astronautus gali tekti anksčiau išleisti į pensiją.
Nors per metus į kosmosą skris mažiau astronautų nei daugkartinių erdvėlaivių programos laikais (jų nuo 28 sumažės iki 6), JAV reikia didesnio būrio, iš kurio galėtų rinktis, teigia taryba.
„Komitetas padarė išvadą, kad dabartinis projektuojamas aktyvių astronautų korpuso dydis kelia grėsmę JAV investicijoms į pilotuojamų kosminių skrydžių galimybių vystymą“, – pažymima ataskaitoje.
Dokumentas nurodo ir kitus riziką galinčius kelti „nežinomybės šaltinius“, jei JAV astronautų skaičius bus per mažas, pavyzdžiui, medicininės problemos, kylančios po ilgo buvimo kosmose.
„Pavyzdžiui, pastebėta, kad iš ilgalaikių kosminių misijų sugrįžtančius astronautus kamuoja gana naujas sutrikimas – papiloedema arba optinio disko patinimas. Dėl šio sutrikimo keletui astronautų neleista skristi į kosmosą, kol jų būklė nepagerės“, – teigiama ataskaitoje.
Astronautai taip pat kenčia nuo sumažėjusios kaulų masės, radiacijos poveikio, o tai reiškia, kad „ne visi, sugrįžę iš ilgalaikių misijų, galės dalyvauti TKS misijose“.
TKS, kuri veiks iki 2020 metų, kas pusmetį pasikeisdami paprastai dirba trys rusai, du amerikiečiai ir japonas. Tačiau praėjusį mėnesį sudužus rusų „Sojuz“ raketai, nesėkmingai bandžiusiai į kosmosą iškelti krovininį erdvėlaivį „Progress“, kosminės stoties ateitis atsidūrė nežinomybėje.
Rusijai tiriant nelaimės priežastis, NASA ir kitos pasaulio kosmoso agentūros svarsto galimybę, kad TKS gali tekti neribotą laiką palikti be įgulos.
