mokyklos

Iš nevalstybinių Lietuvos mokyklų didžiausią ikimokestinį pelną 2017 metais uždirbo Karalienės Mortos mokykla, šiemet ji planuoja pajamas kilsiant 25 proc., o gerus finansinius rodiklius aiškina kasmet didėjančiu vaikų skaičiumi, rašo „Verslo žinios“. Ketvirtoje vietoje pagal pajamas (2,6 mln. eurų) tarp nevalstybinių mokyklų esanti Karalienės Mortos mokykla pernai uždirbo 0,78 mln.

Nuo rugsėjo įsigalioję nauji vaikų mitybos reikalavimai sukėlė kai kurių tėvų nepasitenkinimą. Socialiniuose tinkluose iškilo diskusijos, tėvai skundėsi, kad jų vaikai sveiko maisto nevalgo, iš darželių ir mokyklų grįžta alkani. Ketvirtadienį tėvų atstovai bei sveikos gyvensenos specialistai aptarė klausimą dėl vaikų mitybos problemų. Būtina atsirinkti teisingą informaciją Gydytojas Vaidotas Urbanas apibūdino šalyje esančią situaciją.

Šį rugsėjį mokyklose įsigaliojus naujai, kur kas griežtesnei vaikų maitinimo tvarkai, moksleivių tėvai negaili kritikos pokyčių rengėjams, pastebėdami, kad nei jie, nei jų atžalos neturėjo pakankamai laiko pasiruošti mitybos pokyčiams. Be to, tėvų teigimu, sunku vaikams paaiškinti, kodėl namie jie gali šlamšti saldumynus, o mokykloje tai draudžiama. Tačiau dietologai pastebi, kad nesveikas maistas mokykloje ne draudžiamas, o nerekomenduojamas, viskas priklauso nuo tėvų pasirinkimo.

Kaip užauginti savarankišką ir savimi pasitikintį vaiką? Kaip suprasti atžalos poreikius? Kaip išmokti ne tik susikalbėti, bet ir išgirsti? Vienos sėkmingos vaikų auklėjimo formulės nėra, tačiau sėkmė dažnai priklauso ir nuo tėvų noro mokytis! Naujienų portalas tv3.lt, kasdien skaitytojus informuojantis apie tai, su kokiais sunkumais susiduria vaikus auginantys tėvai bei siekiantis padėti šeimoms spręsti kylančias problemas, kartu su leidykla „Šviesa“ kviečia užduoti kasdien kylančius klausimus.

Skandalai dėl vaikų maitinimo tęsiasi. Po to, kai vaikams liepta ruošti sveikesnį maistą, vieną verslininkės sudarytą knygą mokyklų maisto tiekėjai ir valgyklų darbuotojai pradėjo pirkti vos ne kaip privalomą. 100 eurų kainuojančioje knygoje ir ją reklamuojančioje svetainėje – Sveikatos apsaugos ministerijos logotipai ir raštai apie patvirtintus čia nurodomus receptus. Tačiau ministerija dabar aiškina, kad autorei savo vardu dangstytis neleido.

Rugsėjo 19 d. vykusiame Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius pateikė informaciją apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją Lietuvos mokyklose.

Klaipėdos regionui mokyklines uniformas siuvusi bendrovė įtariama slėpusi mokesčius, trečiadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Išanalizavus pirminius rankraštinius užrašus ir įvertinus didelį užsakymų mastą, skaičiuojama, kad per kelis mėnesius bendrovė į buhalterinę apskaitą galėjo neįtraukti ne mažiau kaip 50 tūkst. eurų pajamų, gautų už pasiūtas ir parduotas mokyklines uniformas.

Moksleivių tėvai stebisi, kodėl turi mokėti už vaikams skirtas spinteles mokyklose? Pasirodo, tai – nuomos mokestis. Spintelės – ne ugdymo įstaigų turtas. Jas tėvams nuomoja verslininkai, kurie už galimybę mokyklose pastatyti spinteles, susimoka ugdymo įstaigoms. Pasitaiko mokyklų, kuriose tėvai vaikams spinteles nuperka. „Klaipėdos „Santarvės“ progimnazijoje pirkome spinteles. Viena apie 25 Eur kainavo. Pirkome prieš kelis metus.

Vilniuje sparčiai kyla gyvenamieji namai, tačiau mokyklos ar darželiai taip sparčiai šalia neatsiranda. Gyventojams tenka vaikus vežioti toliau, o taip didėja ir spūstys mieste. Nekilnojamojo turto analitikas teigia, kad patys statytojai daugiau turėtų prisidėti prie šios problemos sprendimo, o investuotojų atstovas – kad ir taip projektų vystytojai prisideda, tačiau surinktas lėšas Vilniaus miesto savivaldybė nukreipia ne ten.

Tebesitęsiančios šalies demografinės problemos Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) be darbo nepalieka. Ženkliai mažėjant moksleivių, reikia rūpintis mokyklų skaičiumi, racionaliai paskirstyti darbo vietas mokytojams. Net keliose šalies savivaldybėse moksleivių gretos susitraukė net penktadaliu, teko uždaryti ne vieną mokyklą. Ši problema opiausia Skuodui, Pagėgiams, Kupiškiui ir Joniškiui. Nuo 2002 m. Lietuvos gyventojų skaičius smuko 645,7 tūkst. (18,7 proc.

Rugsėjo mėnesį darželinukai ir moksleiviai naujus mokslo metus pradėjo su naujovėmis – jų laukė pokyčiai mitybos racione. Ir nors daugelis tėvų ir ekspertų džiaugiasi, kad mažamečiai bei paaugliai galės maitintis sveikiau, vis dėlto kai kurie tėvai tokiais pokyčiais nėra patenkinti.  Nuo šio rugsėjo darželiuose ir mokyklose itin pasikeitė mitybos racionas.

Nors mokslo metai jau prasidėjo ir mokytojai puolė į darbus, jie vis dar nėra tikri, ką išvys algalapyje mėnesio pabaigoje. Vieni skaičiuoja, kad atlyginimas bus beveik toks pat, kiti – kad mažesnis. Mokytojai neslepia nusivylimo: tenka pasirašinėti sutikimus dirbti ant kurių nenurodytos algos ir laukti spalio mėnesio.

Nepaisant stabiliai augančios Lietuvos ekonomikos, socialinė atskirtis gilėja, kartu klampindama ir regionuose besimokančius vaikus. Tarptautiniai tyrimai, regionų mokyklų vadovai ir specialistai vieningai sako – geresnė tėvų socialinė padėtis teigiamai atsiliepia vaikų mokymosi rezultatams. Vis dėlto net keturios Lietuvos regionų savivaldybės demonstruoja, kad turtai nebūtinai užtikrina kokybišką išsilavinimą.

Visi jau nekantriai laukiame rugsėjo. Kaip visada, mokyklose ir darželiuose – nemažai pasikeitimų, o tarp jų ir maitinimo srityje. Pagrindinius vaikų maitinimo pokyčius mokymo įstaigose apžvelgia sveikatai palankios vaikų mitybos iniciatorė, knygos „Sveikatai palankus technologinių kortelių ir valgiaraščių rinkinys“ autorė, maisto technologė Raminta Bogušienė. Praeitą savaitę daug diskusijų sukėlė nauji reikalavimai dėl pieno produktų vaikų mityboje.

Valstiečiai svarsto pokyčius švietimo sistemoje, kad stojant į aukštąsias mokyklas svarbesni būtų ne valstybinių brandos egzaminų rezultatai, o abiturientų pažymių vidurkiai. Tačiau ir mokytojai, ir mokiniai čia įžvelgia reikšmingų spragų ir abejoja pokyčių sėkme, kol švietimo sistema nebus reformuota iš esmės.

Šį mėnesį daugumoje Lietuvos mokyklų vyksta atestatų įteikimai, išlestuvių ceremonijos. Kai kurios abiturientės žavi stiliaus pojūčiu, o kitoms galbūt ne taip pasisekė save pateikti. Atestatų įteikimo ceremonijose dar neseniai mokyklos suole sėdėję jaunuoliai laiką leido iš tiesų puikiai: ir juokėsi, ir verkė. Pamatykite, kaip lietuvaitės merginos puošėsi šiai ypatingai šventei. Kai kurios iš jų atima žadą ir priverčia norėti grįžti į šį nuostabų ir nerūpestingą amžių. Nuotraukos – galerijoje.

Kėdainių rajone drastiškai mažėjant gyventojų, ypač jaunimo skaičiui, senstant visuomenei, vis dažniau susiduriama su dilema: ką daryti su ištuštėjusiomis kaimo mokyklomis. Svarstymų esama įvairių, vieni siūlo jas uždaryti ir vaikus vežioti į stambesnes gimnazijas, kiti siekia bet kokia kaina mokyklas išlaikyti. Kėdainių rajono savivaldybės taryba, prašoma mokinių tėvų ir pedagogų, vienoje mokykloje leido steigti 9-ąją klasę, kurioje mokysis 8 vaikai.

Lietuvą svilinant 30 laipsnių karščiui, ne ką vėsiau ir mokyklose. Socialiniai tinklai ūžia nuo mokytojų ir mokinių nuotraukų su užfiksuotais karščio rekordais klasėse. Pedagogai neslepia, kad patys trumpina pamokas, matydami kenčiančius vaikus, kiti – stengiasi būti lauke ar kitose įstaigose, tik ne mokyklose. Esą, reta mokykla Lietuvoje turi tinkamą vėdinimo sistemą ir yra pastatyta taip, kad saulė ją kuo mažiau svilintų.

Tarptautinė nealkoholinių gėrimų gamybos lyderė „Coca-Cola“ Baltijos šalyse išplėtė jos iniciatyva pradinėse mokyklose įvestus ribojimus tiesioginei prekybai gėrimais su pridėtiniu cukrumi, apribodama tokios produkcijos pasiūlą ir vidurinėse mokyklose. „Coca-Cola HBC Baltics“ pranešime spaudai teigiama, jog tai yra bendrovės atsakas į susirūpinimą dėl augančio kasdienio vaikų pridėtinio cukraus vartojimo.

Auštojo mokslo pertvarka įgavo kūną – galiausiai paaiškėjo, kaip ir kur bus rengiami pedagogai. Šiuo metu Vilniaus universitetas būsimiems pedagogams siūlo dvi bakalauro studijų programas, o Šiaulių universitetas – šešias. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, Vilniuje pedagogų rengimo centru tampa Vilniaus universitetas (VU), turintis daugiausia akademinio potencialo.

Traukiantis Lietuvos gyventojų skaičiui, sparčiai mažėja moksleivių, bet ne mokyklų, o išlaidos švietimui stebėtinai auga, konstatavo Valstybės kontrolė paėjusių metų pabaigoje. Mokyklos jaučiasi nusivylusios, regėdamos tuštėjančias klases, specialistai siūlo, kaip šią dilemą spręsti, o ministerija užtikrina – sprendimas yra. Koks – neaišku.

Gripui vis labiau įsisiautėjant Lietuvoje, miestai skelbia gripo epidemijas. Taip pat dėl karantino uždaromos mokyklos. Apie karantiną pranešė kai kurios Kauno, Panevėžio, Kėdainių ir kitos mokyklos. Kaip naujienų portalui tv3.lt patvirtino Vilniaus savivaldybės atstovė, kai kurios mokyklos dėl karantino uždaromos jau ir Vilniuje.

  Teherane nuo ateinančios savaitės dėl smarkaus užterštumo Irano sostinėje ir didžiojoje dalyje jos apylinkių bus uždarytos pradinės mokyklos, pranešė vietos pareigūnai.   Be to, 8,5 mln. gyventojų turinčiame Teherane bus smarkiai apribotas eismas, automobiliai į miestą bus įleidžiami pakaitomis. Panašių priemonių čia buvo imtasi gruodį, kai dėl užterštumo Teherane ir jo apylinkėse mokyklos buvo uždarytos keletui dienų.

Antradienį vyksiančiame tarybos posėdyje Kauno savivaldybės taryba svarstys reorganizuoti keturias mokyklas ir du vaikų darželius, kuriuos norima prijungti prie kitų mokymo įstaigų. Reorganizavimo planas mokyklų bendruomenėms pristatytas gruodį. Kaip BNS šią savaitę sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Putrienė, po pristatymo atsisakyta planų dėl Kauno Antano Smetonos gimnazijos prijungimo prie Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijos.

Savivaldybių reitingas pagal mokinių tarptautinėse olimpiadose laimėtus medalius apnuogino skaudžią žaizdą – du trečdaliai savivaldybių nesugeba parengti moksleivių olimpiadoms. Pedagogai ir ugdymo specialistai pripažįsta – valstybėje trūksta švietimo prioritetų. Žurnalas „Reitingai“ kartu su Lietuvos moksleivių neformaliojo švietimo centru sudarė savivaldybių reitingą pagal 2012-2016 m. mokinių tarptautinėse olimpiadose laimėtus medalius.

Stabiliai mažėjant Lietuvos gyventojų skaičiui, sparčiai nyksta ir mokyklinio amžiaus vaikų, o mokyklos pamažėle virsta ištuštėjusiais vaiduokliais. Nykstantys moksleiviai – tai ir prastėjanti mokslo kokybė, ir kone stepėmis virstančios gyvenvietės. Žurnalas „Reitingai“ pristatė daugiausiai moksleivių praradusių savivaldybių reitingą. Nuo 2000 m. iki 2017 m. kai kuriose savivaldybėse mokyklinio amžiaus vaikų sumažėjo nuo 2 iki 3,5 karto.

Kol švietimo profsąjungos priverstos imtis kone šantažo, kad išsireikalautų iš Vyriausybės etatinį darbo apmokėjimą ir mažiau vaikų klasėse, mokyklų direktoriai primena – streikas streiku, bet tai pagarbos mokytojui neužtikrins. Švietimo profesinės sąjungos paragino Vyriausybę pakeisti pedagogų apmokėjimo tvarką ir perspėjo, kad neįgyvendinus reikalavimų gali būti skelbiamas streikas.

Kelios ministerijos siūlo Kauno miesto ir rajono savivaldybėms išbandyti pilotinį projektą mokyklose - ilginti pietų pertraukas iki vienos valandos, o maistą tiekti ne porcijomis, kaip yra šiuo metu, o švediško stalo principu. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), šiam ministro Aurelijaus Verygos bei švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės pasiūlytam projektui pasiteisinus, toks modelis būtų diegiamas ir kitose šalies mokyklose.

Naujoji vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo Europos Sąjungos šalių mokyklose programa bus parengta rugpjūčio 1 d. ir visoje Sąjungoje ją bus galima pradėti vykdyti nuo pirmosios 2017–2018 mokslo metų dienos, pirmadienį pranešė Europos Komisija.

Lietuvoje visų bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose besimokančiųjų skaičius per šešerius metus sumažėjo daugiau nei penktadaliu, daugėja tik pradinių klasių moksleivių, skelbia Statistikos departamentas. Mokslo metų pradžioje šalies švietimo įstaigose mokėsi ir studijavo 504 tūkst. moksleivių ir studentų, arba 11 tūkst. mažiau nei ankstesniais mokslo metais.

Nuo sausio mėnesio tėvai intensyviai diskutuoja apie mokyklos pasirinkimą. Didelė dalis tėvų jau padarė sprendimus. Pažvelkime į mokytojo ar mokyklos pasirinkimo situaciją šiek tiek plačiau.

„Valstiečiai“ Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas Eugenijus Jovaiša bei šio komiteto narys Arūnas Gumuliauskas siūlo dešimtmečiais dirbantiems mokyklos direktoriams leisti dalyvauti konkurse dėl dar vienos kadencijos, o ilgai dirbančius vadovus pakeisti per 2019–2021 metus.

Valdantieji palaiko prezidentės iniciatyvą įvesti kadencijas mokyklų vadovams, diskusijos vyksta dėl siūlymų, kokias vadovams numatyti socialines garantijas, kokiu grafiku turėtų būti pereinama prie kadencijų sistemos, sako premjeras Saulius Skvernelis.

Valdančiosios koalicijos frakcijos Seime antradienį planuoja aptarti naująjį Darbo kodeksą, taip pat siūlymą įvesti kadencijas mokyklų vadovams. „Bus aptariamas Darbo kodekso klausimas, taip pat švietimo klausimai, konkrečiai – dėl mokyklų vadovų kadencijų. Taip pat dalyvaus šių sričių ministrai, jie pristatys planuojamas naujoves“, – BNS sakė Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio patarėja Justina Jurevičiūtė.

Konkurencijos taryba tiria Vilniaus ir Kauno vairavimo mokyklų galimai sudarytą draudžiamą susitarimą. Taryba pranešė, kad tyrimas pradėtas pastebėjus, kad 2016 metais kainos už B kategorijos vairavimo kursus gerokai pakilo ir daugelyje Vilniaus ir Kauno mokyklų suvienodėjo.

Pirmąją registracijos į Vilniaus mokyklas dieną sulaukta beveik trečdalio būsimųjų pirmokų prašymų. Savivaldybės duomenimis, trečiadienį startavus elektroninei registracijai pavakarę pateikta daugiau nei 2,7 tūkst. prašymų lankyti mokyklas. Iš viso šiemet sostinės mokyklose laukiama apie 7,8 tūkst. pirmokų. Savivaldybė informuoja, kad registracija vyksta sėkmingai, sistema veikia be trikdžių.

Artėja prašymų ateinantiems mokslo metams į Vilniaus mokyklas registracija pagal nuo šių metų pakeistą priėmimo tvarką. Nuo kovo 1 d. pradeda veikti bendra prašymų mokytis registracijos sistema. Kaip skelbia miesto savivaldybė, naujame tvarkos apraše numatyti aiškūs ir objektyvūs pirmumo kriterijai, todėl prašymo priėmimo laikas neturės jokios įtakos pirmumui. Visgi, ar tai neatvers dar vienos problemų skrynios, kokią primena priėmimo į darželius situacija.

Ketvirtasis „LTeam“ olimpinis žiemos festivalis Druskininkuose tradiciškai subūrė žiemos sporto entuziastus bei padėjo išaiškinti pajėgiausius moksleivius, kurie varžėsi „Lietuvos mokyklų žaidynių“ finaliniame žiemos etape. Į jį susirinko daugiau nei 900 mokinių, o jų pasirodymus stebėjo ir palaikė virš šešių tūkstančių festivalio dalyvių, tarp jų ir Lietuvos olimpiečiai.

Studijuoji už valstybės pinigus – baigęs studijas nelik skolingas ir atidirbk valstybės labui. Šalyje, ypač regionuose, trūksta būtiniausių specialistų, mat išsilavinimą įgiję ir diplomus gavę jaunuoliai dažnai lieka didžiuosiuose miestuose arba kelia sparnus į užsienį. Tad brandinamas sumanymas baigus mokslus liepti keletą metų padirbėti ten, kur profesija pakvies.

22 mln. eurų – mažiausiai tiek per metus būtų galima sutaupyti efektyviau naudojant ir prižiūrint mokyklų infrastruktūrą, atlikę analizę tikina Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekonomistai. Sutaupius perteklinei infrastruktūrai skiriamas lėšas, jas būtų galima panaudoti ugdymo procesui ir mokytojų atlyginimams kelti. 2015 metais mokinių ugdymui buvo iš viso išleista 452 mln. eurų (vidutiniškai – 1429 eurų mokiniui), o mokyklų aplinkos priežiūrai – 179 mln.

Petro Vileišio progimnazijoje Vilniuje dėl mokinių iškabinto plakato net kviesta policija. Moksleiviai ir jų tėvai reikalauja, kad direktorė būtų atstatydinta. Įtarimai šokiruojantys. Dėl vadovės galimai pasisavintų lėšų netgi prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, tačiau, anot tėvų, direktorė kaip sėdėjo poste, taip tebesėdi. Švietimo ir mokslo ministrė žada, kad ateityje vadovų veikla bus vertinama žymiai griežčiau.

Tėvai, stengdamiesi kuo geriau atitikti mokyklos sistemos reikalavimus ir bandydami vaikams padėti kuo geriau išgyventi toje sistemoje, atima iš vaikų esminį bruožą – gebėjimą atsakyti už savo veiksmus. Taip sako šeimos santykių ekspertas, pozityviosios tėvystės konsultantas Vaidas Arvasevičius. „Mokykla tėvelių kaltinama, kad neišmoko, nemotyvuoja, nesudomina vaikų, o kai kalbuosi su mokytojais, jie sako, kad yra tos pačios sistemos įkaitai: jie norėtų dirbti kitaip, tačiau negali.

Po skandalo Vilniaus „Laisvės“ gimnazijoje, kuomet mokiniai surengė maištą dėl keistomis aplinkybėmis atleisto mokytojo, ėmė aiškėti daugiau detalių ir apie kitas Vilniaus mokyklas, o vadovai ėmė lėkti iš postų. Be atleistos „Laisvės“ gimnazijos direktorės, Vilniaus meras Remigijus Šimašius spaudos konferencijoje trečiadienį įvardijo, kad postą paliks ir A. Vienuolio progimnazijos vadovė, pasitraukė ir problemų turėjusios J. Basanavičiaus progimnazijos direktorė.

Valstybė negali išlaikyti keturiolikos stiprių ir konkurencingų universitetų šalyje, tad tinklo pertvarka vyks, o jos planas bus rengiamas kartu su Vyriausybės programos įgyvendinimo planu, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Universitetų tinklo pertvarka vyksta, tam vakar pritarė Seimas. Potencialo analizė yra atlikta, potencialas yra išbarstytas, valstybė negali užtikrinti šiai dienai sąlygų vykdyti konkurencingą, stiprią veiklą keturiolikoje universitetų.

Rimo vaikas – trečiokas. Jo mokykloje prašoma nupirkti spintelę vaiko daiktams dėtis. Rimas už tai turi pakloti 50 eurų, kurie vyrui šiaip nesimėto. Rimas nežino, ką daryti, o tokių kaip jis – tuntai. Rinkliavos už kreidą, tualetinį popierių, žaliuzes, stalus, muilus ir šluotas – tam nuolat prašoma pinigų iš tėvelių darželiuose ir mokyklose. Nors Švietimo ir mokslo ministerija pasisako prieš tokias rinkliavas, tai vis tiek nesibaigia ir tėvų kišenės nuolat tuštėja.

Rugsėjo 1-ąją į mokyklas, universitetus traukia ne tik būriai mokinių, studentų, jų tėvų, bet ir politikai. Į mokslo metų pradžios šventes skuba ir parlamentarai, ir dažnai apie įtemptas darbotvarkes kalbantys ministrai.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sako, kad yra nusiteikusi iki 2017 metų sausio akredituoti Vilniaus miesto J.Lelevelio ir V.Sirokomlės mokyklas lenkų kalba bei Vilniaus rajono Zujūnų vidurinę mokykla lenkų kalba ir Valčiūnų vidurinę mokyklą rusų kalba. Šios mokyklos turėtų tapti gimnazijomis. Jei jos nebūtų akredituotos gimnazijomis, turėtų persitvarkyti į dešimtmetes arba aštuonmetes mokyklas. Tuo metu dėl Vilniaus rajono Medininkų šv.

Šiandien juos žinome, kaip sėkmingiausius, turtingiausius ir geidžiamiausius pramogų ir verslo atstovus. Tai kino, televizijos ir muzikos elitas, kurį nuolat lydi pulkai gerbėjų, fotografų ir būrys grožio specialistų. Nors jų išvaizda neretai laikoma tobula, iki to reikėjo gerokai paplušėti. Ne viena garsenybė prisipažįsta, jog norint atrodyti puikiai reikalinga griežta disciplina, pilnavertis maistas ir didelis fizinis krūvis. Tačiau buvo laikai, kai viskas nebuvo taip komplikuota.

Ieškodami narkotikų Sveikatos specialistai nusprendė iškrėsti visas Kauno mokyklas.  Iš kol kas tikrintų 20-ties, net pusėje rasta narkotikų pėdsakų. Mokiniai pripažįsta, kad kasekai, ratai ir snieguolės jų kuprinėse joks stebuklas. Devyniose iš dvidešimt devynių Kauno mokyklų rasta narkotinių medžiagų pėdsakų. Tokie rezultatai, pasak specialistų rodo, kad narkotikai vienokiu ar kitokiu būdu pasiekia mokymosi įstaigas.